Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija mini 150-metį

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia savo 150 metų jubiliejų. Įvairiausi renginiai, skirti šiai ypatingai progai, vyksta jau nuo metų pradžios.

Gimnazija – tai reiškinys

Rygiškių Jono gimnazijos arba Marijampolės gimnazijos šaknys siekia 1840 metus, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturių klasių apskrities mokykla. Ji 1867 m. buvo perorganizuota į gimnaziją, kuri tapo unikaliu reiškinių Lietuvos istorijoje, o jos auklėtiniai įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į mūsų valstybės istoriją, bet ir į kultūrinį, visuomeninį gyvenimą.

Rusijos caro valdžia siekė lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos ir juos surusinti. Tad gimnazijoje dalykai buvo pradėti dėstyti rusų kalba, lietuvių kalbai buvo teskiriama viena neprivaloma pamoka per savaitę. Iki to laiko lietuvių kalba nebuvo dėstoma nė vienoje gimnazijoje Lietuvoje.

Didžiąją gimnazistų dalį sudarė tikri lietuviai, materialiai stiprėjančių Suvalkijos ūkininkų vaikai. Rusų valdžia savo tikslo surusinti gimnazistus nepasiekė, negana to, gimnazija tapo XIX amžiaus antros pusės tautinio sąjūdžio židiniu, čia atsirado jo vadovai ir organizatoriai. Šioje gimnazijoje išaugo tiek žymių ir šaliai nusipelniusių žmonių, kad be jų pasiaukojančios veiklos sunku įsivaizduoti dabartinę Lietuvą ir jos kultūrą.

Tai tautos patriarchu vadinamas vyriausias Nepriklausomybės akto signataras dr. J. Basanavičius, himno autorius V. Kudirka, lietuvių kalbos tėvas J. Jablonskis, pirmo lietuviško romano autorius V. Pietaris, pirmieji lietuvių kalbos mokytojai P. Kriaučiūnas ir A. Arminas-Trupinėlis, vaikų literatūros pradininkas P. Mašiotas, poetai ir rašytojai P. Vaičaitis, A. Kriščiukaitis-Aišbė, M. Gustaitis, K. Puida, V. Mykolaitis-Putinas, palaimintasis J. Matulaitis, diplomatas P. Klimas. Prezidentas K. Grinius, aviatorius, konstruktorius gen. A. Gustaitis, semiotikos pradininkas A. J. Greimas, operos solistė V. Urmanavičiūtė-Urmana, skulptorius P. Aleksandravičius, žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius, Lietuvos vyriausybės dabartinis vadovas Saulius Skvernelis ir daugybė kitų, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti mūsų krašto istorijoje.

Negalima pamiršti ir tų, kurie vadovavo šiai mokymo įstaigai. Jų indėlis irgi didžiulis. Tai Antanas Janulevičius, Pranas Šertvytis, Vytautas Verbyla ir kiti. Vieniems likimas buvo maloningas, o kitus, kaip direktorių Antaną Daniliauską, ištiko tragiška lemtis. Jis mirė Sibiro tremtyje, jo žmona, šios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Liaukadija Strempickaitė-Daniliauskienė, taip pat žuvo tremtyje prie Laptevų jūros. Išleista knygelė apie A. Daniliausko gyvenimą ir veiklą.

1920 m. gimnazijai suteiktas Rygiškių Jono vardas, 1992 m. jis sugrąžintas, o 1994 m. mokykla atgavo gimnazijos statusą.

Gimnazijos vaidmenį mūsų krašto ir visos šalies istorijoje sunku pervertinti. Šios mokymo įstaigos istorija – tarsi visos šalies istorijos atspindys. Gimnazija šaliai davė tiek iškilių asmenybių, kad to pralenkti turbūt jau neįmanoma. Kita vertus, kiekvienas gimnazistas yra savo mokyklos ambasadorius. O tokį gimnazijos veidą, koks jis yra dabar, sukūrė ne kas kitas, tik gausybė čia dirbusių puikių pedagogų.

Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus stenduose galima pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją.

Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.

Dabartis ir ateitis

Tarp garsių buvusių mokinių, šiandien garsinančių mūsų kraštą ir šalį, reikėtų paminėti 10 metų Kauno apskrities policijos viršininku buvusį Algirdą Kaminską, dabartinį Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį (1988 m. laida), diplomatą, nuolatinį Lietuvos atstovą prie NATO, nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Vytautą Leškevičių (1988 m.), krepšininką Andrių Giedraitį (1991 m.), žurnalistą Aurelijų Katkevičių, juvelyrą Kazimierą Barišauską, dailininką Joną Kvederavičių, režisierių Juozą Sabolių, verslininką Justą Kučinską (2004 m.), humanitarinių mokslų dr. Neringą Klišienę ir daugelį kitų.

Gausus buvusių gimnazistų menininkų būrys, ir jau išėjusių amžinybėm, ir dar tebekuriančių: rašytojai Kazys Puida, Antanas Venclova, Kazys Boruta, Romas Gudaitis, Albinas Herbačiauskas, Antanas Škėma, skulptoriai Vytautas Kašuba, Petras Deltuva, Petras Aleksandravičius, operos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, dailininkas Vytautas Ciplijauskas, režisierius Gytis Lukšas ir kiti.

Kaip sakė muziejaus vedėja Judita Zubavičienė, tarpukario Nepriklausomybės laiku gimnazijoje buvo aukštai iškelta kokybės kartelė, nenuleista ji ir iki šiol.

„Mūsų dabartinis direktorius Vilhelmas Petkevičius, šiemet skaičiuojantis 20-us vadovavimo metus, yra korektiškas, aukštos moralės, sugebantis rasti bendrą kalbą su kolektyvu ir kiekvienu atskirai. Jis demokratiškas, taktiškas, santūrus vadovas, jo indėlis puoselėjant gimnaziją – didžiulis. Aišku, mokykla nebūtų tiek pasiekusi be puikių pedagogų, dirbusių ir tebedirbančių mūsų gimnazijoje“, – sakė muziejaus vedėja.

Rygiškių Jono gimnazija jau daug metų yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Jis įsteigęs pereinamąjį prizą, kurį kasmet įteikia geriausiam absolventui ir pakviečia studijuoti.

„Buvome, esame ir būsime“

Toks jubiliejinis šūkis žymi šventę. Direktorius V. Petkevičius sako, kad gimnazija jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: renovuoti pastatai, stadionas, sutvarkyta aplinka. „Mūsų gimnaziją renkasi tie, kurių šeimos nariai, tėvai, seneliai čia mokėsi. Tai kartų mokykla. Per pastaruosius 10 metų ją baigė 2339 abiturientai. Didžiausia laida per visą ilgą istoriją buvo 2010 metais – baigė 310 dvyliktokų. Šiandien gimnazijoje dirba 70 pedagogų, 45 iš jų – metodininkai, keturi ekspertai. Tai didelis gimnazijos intelektinis potencialas, kuriantis mokiniams geras ateities galimybes.“

Direktorius, jubiliejaus proga prisimindamas buvusio gimnazijos auklėtinio šalies himno autoriaus V. Kudirkos žodžius, bendruomenei linki: „Vardan tos Lietuvos gimnazija težydi“.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos