Šiemet įsigalios nulinės emisijos aktas: tikisi žaliųjų technologijų proveržio Lietuvoje

Praėjusiais metais priimtas Nulinės emisijos pramonės aktas (NZIA) įpareigojo Europos Sąjungos (ES) valstybes iki 2030 metų pasigaminti bent 40 proc. žaliųjų technologijų. Taip, pasak Energetikos ministerijos, siekiama atsiriboti nuo Kinijos bei trečiųjų šalių įtakos – todėl atsižvelgiant į reikalavimus sisteminiai pokyčiai pradėti ir Lietuvoje. Savo ruožtu saulės jėgainių komponentų gamintojai įsitikinę, kad artėjantys penkeri metai bus itin svarbūs šaliai užimant pozicijas Europos rinkoje.

Pasak įmonės „Solitek“ vadovo Juliaus Sakalausko, dėl Kinijos veiksmų ir didelės konkurencijos Europoje užsidarė saulės elementų, dar vadinamų celėmis, gamyklos. Tuo metu Lietuvoje, anot pašnekovo, sutelktos žinios ir patirtis gali būti panaudota šių komponentų gamybos atkūrimui. Jo teigimu, Lietuva gali pasinaudoti proga ir iki 2030 metų tapti viena lyderiaujančių šalių, gaminančių nulinės emisijos produktus ir komponentus Europos rinkai.

„Lietuva turi potencialo kurti fotovoltikos modulius ir jų komponentus dėl jau dabar egzistuojančių gamintojų. Taip pat, svarbu pažymėti, kad Lietuvos universitetai ruošia stiprius inžinierius, Kauno technologijos universitetas kuria naujos kartos saulės celių medžiagą, o Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas (PROTECH) – fotovoltikos inovacijas“, – sakė J. Sakalauskas. 

Energetikos ministerija: esama situacija – nepateisinama 

Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu Europos priklausomybė nuo žaliųjų technologijų importo iš trečiųjų šalių viršija 90 proc. ir tai, pasak jų, yra nepateisinama. Ministerijos teigimu, tai turi neigiamo poveikio tiekimui ir net šalies saugumui. Kad būtų atsisakoma komponentų iš nepatikimų rinkų, ministerijos teigimu, būtina skatinti ne tik verslą, bet ir gyventojus rinktis Lietuvos ar bent jau ES gamintojus. 

„Valstybės gynimo taryboje buvo aptariami kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos klausimai. Vienas jų – nesaugi programinė įranga, kuri dažnai diegiama atsinaujinančios energetikos įrenginiuose – saulės jėgainėse ir kaupimo įrenginiuose. Būtina imtis veiksmų apsaugant energetikos sistemą. Svarbu, kad ne tik įmonės, bet ir gyventojai rinktųsi Lietuvai saugių gamintojų įrangą, todėl inicijuota viešoji konsultacija dėl ES paramos priemonių įrangai iš patikimų šalių“, – sakė Energetikos ministerija.

J. Sakalausko teigimu, Europa būtų pajėgi tiekti reikiamą kiekį komponentų, bet tik tuo atveju, jeigu bus aktyviau investuojama į gamybą.

„Vokietijos mokslinis institutas gegužę atliko NZIA analizę, kurioje matyti, jog Europoje yra 9 GW saulės modulių gamybos pajėgumai. Šiuo metu dėl iškraipytos rinkos kainų panaudojami yra tik 2 GW. Jei niekas nesikeistų, Kinija turėtų visišką monopolį. Kol kas tik kelios Europos valstybės – pavyzdžiui, Austrija ir Italija – nacionaliniu lygmeniu skatina vietinę gamybą. Lietuvai irgi būtina aktyviai dalyvauti tokiose iniciatyvose“ , – pabrėžė pašnekovas.

Keisis viešųjų pirkimų kriterijai

Ministerija pažymi, kad NZIA palies ir viešuosius konkursus. Pasak jų, planuojama, kad institucijos iš anksto turėtų paruoštas rekomendacines gaires dėl kriterijų taikymo, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų procedūrų metu.

„Švarių technologijų viešųjų pirkimų procedūrose, atsinaujinančios energijos skatinimo aukcionuose, taip pat nustatant valstybės intervencines priemones, tokias kaip: parama, subsidijos švarioms ir AEI technologijoms, bus privaloma naudoti „ne kainos” kriterijus. Jais galės tapti tvarumo, atsparumo, kibernetinio saugumo ir kiti kokybiniai rodikliai“, – teigė ministerijos atstovai.

Energetikos ministerijos teigimu, tokie kriterijai artimiausiu metu turės būti taikomi privalomai, tačiau jie gali būti taikomi ir dabar, nelaukiant galutinio sprendimo.

Pasak J. Sakalausko, Lietuva jau įrodė, kad gali rinktis atsakingai ir skatinti prekybą vidinėje Europos rinkoje.

„Perkant saulės elektrines ir baterijas Ukrainai, buvo aiškiai nustatyta, kad įranga privalo būti pagaminta ES arba Europos ekonominėje erdvėje. Šis sprendimas ne tik mažina priklausomybę, bet ir stiprina tiekimo saugumą, technologinę kontrolę bei atitinka aukštus etikos ir tvarumo standartus“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, nuogąstavimai, kad Europoje pagaminta produkcija bus brangesnė turi pagrindo, tačiau, J. Sakalauskas pabrėžia, kad pagal kainos ir kokybės santykį įrenginiai bus ilgaamžiškesni.

„Lietuviški ir taip pat europietiški fotovoltiniai moduliai pasižymi geresne kokybe, kuri suteikia moduliams ilgaamžiškumą. Jie gali tarnauti 40-50 metų dėl stiklas-stiklas struktūros. Skaičiuojama, kad per 30 metų toks modulis praranda tik apie 15 proc. efektyvumo. Todėl tvariems produktams turėtų būti suteikiamas prioritetas, norint atsiriboti nuo gamintojų iš Kinijos“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Tuo metu kinų įmonės mažina kaštus, bet tai daro plonindami stiklą ir naudodami nekokybiškus komponentus. Europos „Kiwa“ laboratorijos tyrimas atskleidė, kad šiuo metu 1 iš 5 modulių neatlaiko testų“, – kokybiškumo svarbą pabrėžia J. Sakalauskas.

ELTA primena, kad 2024 m. birželį priimtas NZIA įsigalios jau šių metų pabaigoje. Aktas numato, kad viešai finansuojamuose aukcionuose dalis pagrindinių komponentų, tokių kaip: modulis, saulės celė, inverteris ir dar vienas komponentas, pavyzdžiui: stiklas ar silicio plokštelės – turės būti pagaminti ne Kinijoje. 

Tokiu būdu siekiama didinti švarių, atsinaujinančios energetikos gamybos technologijų mastą ES rinkoje. Taip pat skatinti ES pagamintų žaliųjų technologijų diegimą. Tikimasi, kad iki 2030 metų Europa bus pajėgi pasigaminti bent 40 proc. jai reikalingų žaliųjų technologijų.