Siekiama, kad žaliavinė mediena pirmiausia pasiektų esančius Lietuvoje

Seimo nariai Virginijus Sinkevičius ir Andrius Palionis įregistravo Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama numatyti pirmenybės teisę žaliavinei medienai įsigyti tiekti vidiniams šalies rinkos dalyviams.

Įstatymo projektu siūloma, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

Įstatymo projektu miškų įstatyme norima įtvirtinti saugiklį, kuris užtikrintų tinkamą miškų kirtimo reguliavimą ir didesnį pridėtinės vertės kūrimą. Kaip teigia projekto rengėjai, siūlomas prioritetinis žaliavinės medienos pardavimas asmenims, kurie šalyje gamina produkciją iš medienos ar apdirba medieną, užtikrintų Lietuvos ekonominius ir socialinius interesus.

Projekto rengėjų teigimu, šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti medienos eksporto veikla.

Medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą - Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo per 1000 įmonių. Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, kadangi jų veikla apsiriboja importo-eksporto operacijų atlikimu, kurioms aptarnauti reikia minimalaus darbuotojų skaičiaus, rašoma dokumente.

Kaip Eltai teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė, teisiškai klausimas yra labai sudėtingas ir jautrus, todėl jį sudėlioti reikia taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. Pasak jos, visos šalys vienaip ar kitaip yra padariusios tam tikrus atitinkamo įstatymo pakeitimus, todėl leisdami žaliavai išvažiuoti iš mūsų šalies darome žalą sau.

„Manoma, kad įmonių, kurios yra lietuviškos ir perka žaliavą eksportui, arba kurios yra užsienio kapitalo įmonės, veikiančios užsienyje ir perkančios žaliavą importui, žaliavos pirkimai preliminariai per 2 metus išaugo 6 kartus. Mes esame ES dalis, todėl negalime kažkokiu būdu apriboti ir neleisti užsienio pirkėjams pirkti kažko, nes tai prieštarauja ES teisei.

Tačiau dauguma šalių aplink mus turi tam tikrus koordinavimo įrankius, kuriais remiantis šiek tiek reguliuoja, kad bent jau visiškai jokios pridėtinės vertės nesukūrusi žaliava neišeitų iš šalies labai dideliais kiekiais. Negalima tiesiog riboti, bet galima kažkiek kontroliuoti šį procesą prioritetą teikiant didesnę pridėtinę vertę kuriančioms grandims. Šiuo atveju toms, kurios veikia šalies viduje, nes natūraliai produktas yra kuriamas čia, todėl pridėtinė vertė lieka“, - Eltai pasakojo V. Gaubytė.

„Litbioma“ direktorė Eltą patikino, kad asociacija palaiko „teisėtą ir tvarkingą“ reguliavimo būdą, kai pirmumo teisę įsigyti žaliavą turi įmonė, kuri sukuria didesnę pridėtinę vertę. Taip ne tik nėra uždraudžiamas pirkimas, bet ir šalis užsitikrina, kad patenkins savo poreikį.

Įstatymo pakeitimo projekte taip pat teigiama, kad Lietuvos medienos pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka siūlytinas ir atsižvelgiant į kaimyninėse valstybėse numatytus ribojimus Lietuvos perdirbėjams įsigyti reikiamą žaliavinę medieną. Šiuo metu medienos pardavimo tvarka regione (Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje) smarkiai riboja galimybes medienos perdirbėjams įsigyti pakankamai žaliavinės medienos už konkurencingą kainą.

Pasak įstatymo projekto rengėjų, tai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

ELTA