Šiaurietiškoji dieta - neieškantiems egzotikos

Mitybos specialistai jau seniai sutaria, kad Viduržemio jūros dieta (kai vartojama daug šviežių daržovių, alyvuogių aliejaus, mažiau mėsos ir daugiau žuvies) yra vienas sveikiausių mitybos režimų, tinkamų visoms amžiaus grupėms. Tačiau pastaruoju metu stiprėjanti tendencija valgyti vietinius, sezoninius produktus ir tradicinių tautinių bei regioninių virtuvių atgimimas kelia klausimą - ar tikrai būtina olandams, suomiams ar škotams maitintis taip, kaip maitinasi italai ar graikai - juk ir šių šalių klimatas, ir kulinarinės tradicijos labai skiriasi?

Tiems šaltųjų platumų gyventojams, kuriems labiau prie širdies "savi" patiekalai, gali patikti vadinamoji šiaurietiškoji dieta, kartais dar vadinama skandinaviška arba vikingų dieta - sakoma, kad ji ne mažiau sveika nei Viduržemio jūros regiono, tik labiau pritaikyta šiauriečių organizmui (ir, turbūt, skoniui).

Bendri abiejų dietų principai panašūs - skatinama valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, viso grūdo (o ne baltų miltų) miltinių produktų, sėklų, riešutų, žuvies, riboti cukraus ir pusgaminių vartojimą. Tačiau esama ir keleto skirtumų. Kokie jie?

Šiaurietiškoji dieta ragina atsigręžti į šiaurietiškos gamtos turtus - primena mums apie pažįstamų, bet kiek pamirštų ar nuvertinamų produktų naudą. Pavyzdžiui, vietoje išgirtų egzotinių goji (dygliuotojo ožerškio) ar acai uogų mums puikiai tiks maistingosios mėlynės, vietoje bolivinės balandos ar burnočio sėklų - ne mažiau sveiki, mineralų ir mikroelementų turtingi grikiai, citrusinius vaisius pakeičia svarainiai ar šermukšnio uogos, vietoje alyvuogių aliejaus galime gardinti patiekalus linų sėmenų ar kanapių aliejumi (kanapės apskritai tapo labai madingu produktu), kepimui naudoti rapsų aliejų. Jei norime vartoti pilnagrūdžius produktus, tereikia prisiminti nuo seno šiaurės kraštuose mėgiamą rupaus malimo ruginę duoną bei įvairias kruopas, mat šiauriečiai nuo seno daugiau augino ir valgė rugių ir kruopų, nei kviečių.

Prisimenami ir šaltesniuose kraštuose maistui seniau vartoti, o Viduržemio jūros regionui nebūdingi augalai - šakninės daržovės - ropės, įvairūs ridikai, burokai, salierai, pastarnokai, bei miško grybai ir uogos, kurie pietų kraštams tai pat nebūdingi, todėl nepatenka Viduržemio jūros gyventojų racioną, nors yra labai naudingi sveikatai.

Prie jūros gyvenantys skandinavai tradiciškai valgo daug žuvies, kurią gydytojai laiko sveikesniu pasirinkimu nei mėsa, todėl laikantis šiaurietiškos mitybos principų rekomenduojama riboti mėsos vartojimą ir verčiau rinktis žuvį, nevengiant ir riebiųjų žuvų, kuriose gausų mums naudingų omega rūgščių. Jei vis dėlto negalite apsieiti be mėsos, patariama rinktis, jei tik įmanoma, laukinių gyvūnų mėsą - stirnieną, šernieną ir panašiai, mat tokie gyvūnai yra sveikesni, minta natūraliu maistu, jų mėsa liesesnė, be to, ir brangesnė bei retesnė, todėl jos vargu ar visi galės vartoti tiek, kiek pramoniniuose ūkiuose užaugintų gyvūnų mėsos.

Šiaurietiškoji dieta apima ne tik produktų pasirinkimą, bet ir požiūrį į maistą plačiaja prasme - žmonės skatinami rinktis kuo natūralesnį maistą, gaminti namuose, valgyti kartu, neskubant ir be streso - galbūt teko girdėti apie danų hygge (jaukumo) filosofiją? Šioje dietoje ji svarbi - maistu reikia mėgautis, neskubėti, sukurti malonią aplinką valgymui. Taip pat pabrėžiama, kad reikėtų rinktis vietinius ir sezoninius produktus. Pastaroji taisyklė itin svarbi, nes, kaip žinome, šaltesnio klimato kraštuose sezoniškumas ypač ryškus - tam tikras derlius uždera tik tam tikru laiku, o ingredientų ir patiekalų pasirinkimą taip pat labai įtakoja metų laikas. Čia verta paminėti dar vieną skandinaviškosios dietos privalumą - raugintų produktų gausą. Šviežių daržovių ir vaisių sezonas šiaurėje trumpas, tačiau džiovinti vaisiai ir uogos bei raugintos (ne marinuotos - tai visai kitoks konservavimo būdas!) daržovės yra mums ne mažiau naudingos, o rauginti bei fermentuoti produktai dabar ir šiaip labai populiarūs, taigi, jei juos mėgstate, šiaurietiška mityba jums patiks.

Vis dėlto turbūt labiausiai iš kitų dietų šiaurietiškąją išskiria dėmesys ekologijai. Skandinavų šalyse gamtosaugos idėjos ypač aktualios, skatinamas sąmoningas, saikingas vartojimas, tvari gamyba, atliekų perdirbimas - garsusis skandinaviškas minimalizmas skverbiasi ir į virtuvę, todėl linkstama valgyti mažiau, bet kokybiškesnį maistą, vengti pertekliaus, neišmesti produktų.

Ką mano ekspertai? Sveikatos specialistai teigia, kad tokia mityba naudinga organizmui - laikantis šiaurietiškos dietos lengviau kontroliuoti svorį, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto rizika, pagerėja bendra fizinė savijauta. Žinoma, jei jūsų tikslas pirmiausia yra numesti svorio, vien maitintis skandinavišku stiliumi tikriausiai nepakaks, nes net sveiko maisto galima suvalgyti per daug, taigi teks riboti porcijas ir nepamiršti fizinio aktyvumo, tačiau jei norite tiesiog valgyti sveikiau ir mėgstate natūralumą bei apskritai domitės ekologija, tvaria gyvensena, šiaurietiškąją dietą verta išbandyti.

Straipsnio autorius: meniu.lt