Šiaulius siekia įprasminti kaip Žemaitijos šiuolaikinę sostinę

Etninės kultūros globos tarybai šiemet paskelbus atnaujintą Lietuvos etnografinį žemėlapį tapo aišku, kad Šiauliai yra Žemaitijos teritorijoje. Reaguodami į tai Šiaulių žemaičių bendruomenė ragina miestą ieškoti savo tapatybės ir miesto gyventojų klaus, su kuriuo etnografiniu regionu save sieja. Mitologiją, kad Tilžės gatvė dalina miestą į du regionus, draugijos nariai ragina palikti praeityje.

Miestas „ant rubežiaus“

Pirmadienio spaudos konferencijoje dalyvavę Žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ vienas iš steigėjų kalbininkas prof. Juozas Pabrėža ir pirmininkė, lituanistė, Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė pristatė idėją, kad Šiauliai visada buvo ir yra Žemaitijos miestas.

Pasak pranešėjų, dar šių metų kovą Etninės kultūros globos taryba atnaujino Lietuvos etnografinį žemėlapį, kuriame Šiaulių miestas visas priklauso Žemaitijos žemėms.

„Tą „antį“, kad Tilžės gatvė dalina miestą į du regionus, reikėtų palikti praeičiai“, – kalbėjo pranešėjai.

Liudija herbas

Pasak kalbininko, prof. J. Pabrėžos, Šiauliuose neseniai pradėtas vystyti Baltų kelias miesto svečiams ir turistams pristato Baltų tautų istoriją. Tačiau, pasak profesoriaus, mažai kas žino, kad yra likusios gyvos ne dvi, bet keturios Baltų kalbos: lietuvių, latvių, latgalių ir žemaičių.

Taip pat reikšminga istorinė detalė, pasak profesoriaus, yra tai, kad tiek senajame, tiek dabartiniame Šiaulių miesto herbe užfiksuotas Žemaitijos simbolis – meška. Šio miesto žemaitiškumą liudija ir kiti istoriniai dokumentai ir faktai.

„Šiauliuose ne kartą lankęsis žymus istorikas prof. Alfredas Bumblauskas šiauliečius ne kartą ragino ieškoti savo tapatybės. Kražiai akademinė Žemaitijos sostinė. Raseiniai – istorinė. Telšiai – dabartinė. Šiauliai – šiuolaikinė, modernioji Žemaitijos sostinė“, – idėją kėlė prof. J. Pabrėža.

„Klausimo, ar Šiauliai yra Žemaitijos miestas, nebėra. Apie tai pasisakė ekspertai. Dabar klausimas tik šiauliečiams: su kuo jie save tapatina – aukštaičiais ar žemaičiais“, – teigė S. Baranauskienė.

Skelbs apklausą

Artimiausiu metu Šiaulių miesto savivaldybė paskelbs gyventojų apklausą, kur gyventojų bus klausiamas šis klausimas – su kuriuo etnografiniu regionu save šiauliečiai sieja. Pasak prof. J. Pabrėžos, anksčiau Šiaulių miesto meras Artūras Visockas buvo panašų klausimą uždavęs savo paskyroje socialiniame tinkle. Šį kartą, pasak pranešėjo, bus klausiama oficialiai.

„Bus įdomu palyginti rezultatus. Apklausa vyks bent mėnesį, kad kuo daugiau šiauliečių pasisakytų“, – kalbėjo prof. J. Pabrėža.

Kalbos ribos traukiasi

Pasak pranešėjų, ateityje bus bandoma stiprinti šią idėją. Juo labiau, kad artėja 800-asis Šiaulių miesto gimtadienis, kurio data siejama su Saulės mūšiu. Pasak pranešėjų, tai Žemaitijai svarbus istorinis mūšis. Bus stengiamasi įprasminti, gilinti Šiaulių, kaip Žemaitijos miesto tapatybę per kultūrą, renginius ir kitas veiklas.

Vienas iš etninės tapatybės aspektų, pasak prof. J. Pabrėžos, yra kalba. Šiauliuose tos žemaitiškos kalbos, kokia kalbama Telšiuose, Plungėje nėra. Pasak kalbininko, kalbos ribos traukiasi, mažai kas žemaičiuoja ir kituose žemaitiškuose miestuose, kaip Raseiniai, Tauragė ar Kelmė.

„Kalbos ribos traukiasi, bendrinės kalbos lopšys yra apie Kauną, Vilkaviškį. Galėčiau paskaitą apie Žemaičių kalbos reliktus Šiauliuose perskaityti. Tai natūralūs kalbiniai procesai“, – apie tai, kad žemaitiškai mažai kas Šiauliuose kalba dėstė prof. J. Pabrėža.