Šiauliuose pažymėta pirmoji priedanga, kurioje žmonės slėptųsi karinės agresijos metu

Pradėjusi vizitų ciklą po šalies regionus Vidaus reikalų ministrė ketvirtadienį lankėsi Šiauliuose. Svarbiausiu ministres vizito akcentu tapo specialiuoju priedangos ženklu pažymėtas statinys – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Tai pirmasis pastatas Lietuvoje, gavęs priedangos žymėjimą, iki šiol paženklinti buvo tik kolektyvinės apsaugos statiniai.

Kolektyvinės apsaugos statinių nebeužtenka, kuriamos priedangos

Siekiant didinti gyventojų saugumą, ministrės A. Bilotaitės pavedimu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos. Dėl šios priežasties statinių ženklinimas specialiu priedangos ženklu šiandien ir startavo Šiauliuose.

Priedanga skiriasi nuo kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose pavojaus atveju evakuotieji gyventojai būtų surenkami arba laikinai apgyvendinami. Priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai, kurioje būtų galima pasislėpti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu.

Pasak ministrės, nors dauguma žino, kaip atpažinti kolektyvinės saugos statinį, kuriame galima surasti trumpą prieglobstį esant ekstremaliai situacijai, šis ženklas skirtas priedangai esant karui, atakai iš oro.

Pavojaus atveju apsaugoti pavyktų apie 17 proc. Lietuvos gyventojų

Kolektyvinės apsaugos statinių Lietuvoje yra apie 1800, dabar 500 iš šių statinių kartu taps ir priedangomis. Tačiau savivaldybėms atsakingai sureagavus į Vidaus reikalų ministerijos kreipimąsi – priedangų skaičius Lietuvoje išaugo.

„Po ministerijos kreipimosi į savivaldybės buvo identifikuota dar apie 1200 naujų objektų, kurie atitinka priedangos kriterijus. Todėl viso dabar Lietuvoje turime 1800 kolektyvinės apsaugos statinių bei 1800 priedangų“, – saugumo statistika dalinosi ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiaulių mieste buvo identifikuoti 34 priedanga galintys būti statiniai, Šiaulių rajone – dar 11.

Tokio kolektyvinio apsaugos statinių ir priedangų skaičiaus dabar užtektų apsaugoti apie 17 proc. Lietuvos gyventojų.

„Žinoma, tai nėra pakankamas skaičius. Kadangi Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi Civilinės saugos koncepciją, ji artimiausiu metu bus pristatyta, joje yra suformuluotas tikslas, kad 50 proc. Lietuvos gyventojų ateityje galėtų pasislėpti priedangose“, – pridūrė ministrė.

Ruošimasis galimiems scenarijams

Kalbėdama apie saugumo padėtį šalyje ministrė sako, kad ruoštis galimiems scenarijams – privalome.

„Svarbiausias dalykas dabar yra investuoti į mūsų šalies gynybą. Esame NATO narė, šiuo metu jokio pavojaus nėra, tačiau tam, kad jaustumėmės saugiai turime ruoštis galimiems scenarijams. Tai yra ir evakuacijos procesai“, – sako ministrė.

Slėptuvė talpintų 30 žmonių, būtų prieinama miesto valdantiesiems

Šiauliuose yra numatyta vieta slėptuvei, iš kurios reikalui esant miestą galėtų valdyti vadžia. Tačiau ši slėptuvė tam dar neparuošta ir laukia savo eilės. Ji būtų skirta tik miesto valdantiesiems.

„Slėptuvėje tilptų gal apie 30 žmonių, ji skirta būtų ne apsisaugojimui, o tam, kad miesto valdžia galėtų saugiai vykdyti visas savo funkcijas“, – sako Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius.