Šiauliuose katės dauginasi nevaldomai, valdininkai problemos nemato

Savivaldybės tarybos posėdyje vasario 1 d. bus pristatomas šių metų biudžetas ir strateginis miesto veiklos planas. Į jau judantį traukinį suspėti panoro ir siūlymus išreiškė Tarybos narių grupės „Šiaulių labui“ atstovai Zakiras Medžidovas ir Egidijus Jankauskas. Politikai pateikė siūlymą skirti finansavimą gyvūnų gerovės programoms, nes, jų nuomone, didžiausia problema Šiauliuose – nevaldomas kačių dauginimasis.

Gyvūnų gerovei – 100 tūkst. Eur

Minėti politikai aiškinamajame rašte dėsto problemą: Šiauliuose veikiančios gyvūnų globos organizacijos įgyvendina gyvūnų priežiūros programas, kurios pagal kompetenciją priklauso Savivaldybei. Esą finansinių sunkumų patiriančios prieglaudos, kurios negauna miesto savivaldybės paramos, išsilaiko tik iš žmonių suaukotų lėšų. Ši situacija niekaip neužtikrina nei gyvūnų gerovės, nei pakankamos žmonių, atliekančių šią svarbią funkciją, savigarbos.

„Jei šių įstaigų nebūtų, mes turėtume didelę problemą – beglobiai gyvūnai nekontroliuojamai daugintųsi“, – oficialiame rašte teigia politikai. Tarybos narių nuomone, didžiausia problema Šiauliuose – nevaldomas kačių dauginimasis.

Lietuvoje vykdoma „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (PSP) programa, mažinanti kačių dauginimąsi. Nors Šiauliuose trimetę sutartį su Savivaldybe sudaręs VšĮ „Šiaulių gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius“ (ŠGGN) vykdo PSP programą, beglobėmis katėmis perpildytos visos mieste veikiančios prieglaudos.

Problemos mastą, Tarybos narių nuomone, padėtų kontroliuoti kačių sterilizavimo finansavimas, visiems norą išreiškusiems miesto gyventojams. Šiai programai siūloma skirti 50 tūkst. Eur.

„Vienas iš mūsų siūlymų – finansuoti žmonėms kačių sterilizavimo, kastravimo paslaugas. Tai tiesioginė pagalba žmonėms, kurie neatlieka procedūrų keturkojams, nes neturi už ką, bet ir netiesioginė pagalba miesto ir rajono prieglaudoms, kurios perpildytos. Ši priemonė skatintų sąmoningumą“, – žurnalistams idėją pristatė E. Jankauskas.

Kitai siūlomai priemonei – edukacijoms, kurias galėtų vesti visos Šiaulių prieglaudos, – taip pat prašoma skirti 50 tūkst. Eur.

„Į šį finansavimą galėtų pretenduoti ne viena, bet kelios prieglaudos. Lėšas įstaigos galėtų panaudoti šviečiamojo turinio paskaitoms apie bešeimininkių gyvūnų likimą, neatsakingą elgesį su gyvūnais. Žmonės susipažintų su prieglaudomis, kartu galbūt aktyviau joms paaukotų, galų gale, pamatytų tikrąjį problemos mastą. Mūsų miesto meras visur nori būti pirmas. Siūlymas – būkime pirmu miestu, kuris finansuoja šviečiamojo pobūdžio paskaitas apie beglobius gyvūnus ir nebeignoruoja šios problemos, o sprendžia ją“, – teigė E. Jankauskas.

Finansuojama viena įstaiga

Šiauliuose įregistruotos trys gyvūnų prieglaudos – VšĮ „Binada“, VšĮ „Batuotos katės“ ir ŠGGN. Šiaulių miesto savivaldybė dirba, vadovaudamasi trimete sutartimi su pastarąja organizacija.

ŠGGN įpareigota atlikti šias funkcijas: neprižiūrimų ir bešeimininkių gyvūnų gaudymo, priverstinio paėmimo iš šeimininkų, paėmimo, esant skubiems pareigūnų iškvietimams, vakcinavimo, kastravimo ir sterilizavimo, gaišenų surinkimo ir utilizavimo, priežiūros karantinavimo laikotarpiu, gyvūnų ženklinimo ir kitas.

Lėšos numatytų funkcijų įgyvendinimui skiriamos iš Savivaldybės biudžeto. Sutartį su Savivaldybe sudarę ŠGGN funkcijoms atlikti 2023 m. gavo 63,3 tūkst. Eur.

„Pagal šią sutartį 2023 m. sugauti 178 gyvūnai, 30 gyvūnų paimta, pristačius gyventojams iš namų, surinktos 52 gaišenos (dažniausiai laukiniai gyvūnai, patekę po automobilių ratais), suteikta veterinarinė pagalba (134 kartai), sterilizuota 81 katė bei išleista kačių šėryklose, vakcinuoti 128 gyvūnai, atlikta dehelmetizacija (162 kartus), atlikta eutanazija (4 kartus), įskiepytos mikroschemos (73 kartus), savininkams graąžinta 18 gyvūnų ir surasti nauji šeimininkai 66 prieglaudos globoje buvusiems keturkojams“, – apie įstaigos per metus atliktus darbus informavo Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Šiuo metu galiojanti sutartis su gyvūnų globos įstaiga tęsis iki 2025 m. spalio 31 d. Vėliau bus skelbiamas naujas konkursas, kuriame norą dalyvauti gali pareikšti ir kitos miesto gyvūnų prieglaudos.

Savivaldybė įstaigos darbą vertina teigiamai, nes per visą sutarties vykdymo laikotarpį oficialių skundų gauta nebuvo. Vis tik Tarybos narys E. Jankauskas teigia, kad minėta įstaiga savo funkcijas vykdo pusėtinai.

„Problema yra su įstaiga, su kuria yra sudaryta sutartis. Kalbu apie Šiaulių gyvūnų globos namus. Mano asmeninė patirtis rodo, kad prisiskambinti viešai nurodytu numeriu yra sudėtinga, o atvažiavus į vietą, niekas neatidaro vartų. Dėl to į mane, kaip į Tarybos narį, jau kreipėsi ne vienas žmogus. Jie (ŠGGN, – aut. past.) priglaudžia gyvūną, kuris, pavyzdžiui, pabėgo iš namų, ir žmogus, pamatęs skelbimą ir atėjęs pasiimti savo gyvūno, yra prašomas sumokėti 50 Eur. Tai praėjusių metų istorija“, – žurnalistams pasakojo politikas ir pabrėžė, kad tokių istorijų yra ne viena.

Deja, istorijos nei patvirtinti, nei paneigti negalime. Keletą dienų trukę bandymai susisiekti su ŠGGN vadove Birute Vaičiulevičiene – bevaisiai. Primename, kad vieninteliu viešai nurodytu telefono numeriu su prieglauda turėtų susisiekti ir šiauliečiai, susidūrę su problemomis, kurias sprendžia įstaiga.

Siūlymą atmetė

Panašu, kad kitos mieste veikiančios gyvūnų prieglaudos šviesesnio rytojaus nesulauks. „Šiaulių labui“ atstovų siūlymas skirti Savivaldybės finansavimą kačių sterilizavimui bei šviečiamosioms programoms atmestas.

„Visi pasiūlymai yra tinkami ir vertinami. Šiuo atveju pasiūlymai taip pat buvo svarstyti, tačiau, įvertinus tai, kad Savivaldybė turi galiojančią sutartį, sudarytą pagal viešųjų pirkimų konkurso rezultatus, su VšĮ „Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriumi“, o sutartis apima tiek bešeimininkių gyvūnų gaudymą, laikiną globą, namų gyvūnams paiešką, tiek kačių kastravimą,manome, kad funkcija yra įgyvendinama“, – informavo A. Bartulis.

Į Z. Medžidovo ir E. Jankausko siūlymą skirti finansavimą šviečiamosioms programoms, kurias vykdyti galėtų visos norą išreiškusios gyvūnų prieglaudos, administracijos direktorius replikavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas.

„Be abejo, darbas, kurį daro kitos nevyriausybinės organizacijos ir viešosios įstaigos bešeimininkių gyvūnų globos srityje, yra labai svarbus ir reikšmingas bei papildo Savivaldybės atliekamas funkcijas šioje srityje“, – teigė A. Bartulis.

Į žurnalistų klausimą, ar Šiaulių savivaldybė neturi planų ateityje finansavimą padalinti keletui prieglaudų, A. Bartulis atsakė, kad džiaugiasi pilietiškų asmenų iniciatyva, kurių tikslas prisidėti prie gyvūnų globos ir kačių populiacijos valdymo. Tačiau Savivaldybė nėra šių įstaigų steigėja ar dalininkė ir jokie teisės aktai nenumato pareigos finansuoti visų įsteigtų viešųjų įstaigų veiklos.

Prieglaudas išlaiko žmonės

Šiaulietė Adelė Levanienė gyvūnų globa užsiima jau 20 metų. Šiuo metu moteris vadovauja gyvūnų prieglaudai VšĮ „Binada“. Įstaigos vadovės teigimu, šiuo metu prieglaudoje yra 21 katė ir 27 šunys.

A. Levanienė atskleidė, kad prieglauda išsilaiko iš 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų ir žmonių aukų. Ėdesį, kačių kraiką ir kitų būtinų daiktų prieglaudai dažniausiai aukoja ugdymo įstaigų bendruomenės. Paramos iš miesto savivaldybės šiaulietė esą nesitiki.

„Pagalbos jau nebesikreipiu. Paskutinį kartą į miesto politikus kreipiausi prieš 10 metų. Sulaukiau daug pažadų ir jokios pagalbos. Reikia suprasti, kad aš prieglaudą prižiūriu viena. Kasdien reikia gyvūnus prižiūrėti – viską išvalyti, keturkojus išvedžioti, pamaitinti, pagirdyti, rūpintis jų sveikata. Daugelis mūsų prieglaudoje esančių gyvūnų – senjorai, todėl aš čia praleidžiu visą savo laiką, septynias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro. Aš neturiu laiko minti miesto savivaldybės slenksčio“, – pasakojo A. Levanienė.

Keletą metų Šiauliuose gyvuojančios prieglaudos VšĮ „Batuotos katės“ įkūrėjos Daivos Narbutienės teigimu, įstaigos globoje šiuo metu yra apie 100 kačių. Vienos gyvena prieglaudos nuomojamose patalpose, kitos – globėjų namuose.

„Išgyventi prieglaudai Šiauliuose yra labai sudėtinga, išsilaikome tik iš žmonių paramos. Ne kartą kreipėmės tiek į miesto, tiek į rajono savivaldybę. Prašėme patalpų, kad turėtume kur laikyti gyvūnus, finansavimo ar bent jau atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Deja, pagalbos nesulaukėme. Negana to, dar jie siunčia į prieglaudas Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri išrašo prieglaudoms baudas už kokius nors nusižengimus“, – žodžio į vatą nevyniojo prieglaudos vadovė.

Besidauginančių kačių problemos mastas, anot D. Narbutienės, yra didžiulis. „Batuotos katės“ ne tik sterilizuoja kates, atsidūrusias jų globoje, bet ir padeda tai padaryti žmonėms, kurie šių procedūrų savo augintiniams atlikti neišgali.

„Sterilizuojame kates nuolat. Piko metu net po 5–6 katytes per dieną. Besidauginančių kačių problema didžiulė ir ji sunkiai valdoma, – tikino gyvūnų globa užsiimanti šiaulietė ir pridūrė: – Išlaidos žvėriškos, išsilaikyti labai sudėtinga. Paskutiniu metu veterinarinėms išlaidoms per mėnesį atseikėdavome po 1 600 Eur. Džiugu, kad yra užjaučiančių, padedančių žmonių, kurie aukoja. Jeigu Šiaulių savivaldybė patvirtintų nors kokį finansavimą, kuris atkeliautų iki mūsų prieglaudos, tai būtų didžiulė pagalba.“

Miesto savivalda žurnalistams atsisakė komentuoti minėtų įstaigų veiklos apimtis, nes pasigedo viešai paskelbtų metinių veiklos ataskaitų.

Savivaldybių pagalba – lašas jūroje

Gvildenant Šiaulių miesto gyvūnų globa užsiimančių įstaigų temą, sunku nepaminėti dar vienos įstaigos – VšĮ „Šiaulių letenėlė“. Nors prieglauda įregistruota Šiaulių rajone ir pretenduoti į miesto savivaldybės finansavimą negali, šiauliečiai labai dažnai pagalbos kreipiasi būtent į šią organizaciją.

Įstaigos vadovės Ingridos Butkutės teigimu, šiuo metu prieglaudos globoje – 180 šunų ir per 100 kačių. Kaip ir kitos įstaigos, „Šiaulių letenėlė“ didžiąja dalimi išsilaiko iš GPM lėšų ir žmonių aukų.

„Pas mus atkeliauja gyvūnai iš visos Šiaulių apskrities. Nepaisant to, kad oficialiai esame rajone įsikūrusi prieglauda, daug skambučių sulaukiame ir iš miesto gyventojų. Žmonės mato mus, gerai vertina, todėl ir skambina, kai ištinka bėda. Stengiamės bendradarbiauti su šiauliečiais. Jeigu sulaukiame užklausų dėl pasiklydusių gyvūnų, prašome pagloboti juos, kol atsiras šeimininkai, pasidalijame skelbimais įvairiose socialinių tinklų grupėse ir savo paskyroje. Taip pat nukreipiame žmones į Šiaulių gyvūnų globos namus, jeigu gyvūnų šeimininkai nepasigenda. Bet, žinoma, priglaudžiame ir pas save, jeigu nelieka kitos išeities“, – pasakojo įstaigos vadovė.

Didžiausia prieglauda Šiaulių regione šiuo metu yra sudariusi sutartis su dviem savivaldybėmis. 2023 m. Radviliškio r. savivaldybė „Šiaulių letenėlei“ skyrė 3 940,60 Eur, Šiaulių r. savivaldybė – 16 779,36 Eur.

Ilgametės prieglaudos vadovės teigimu, šie pinigai – lašas jūroje, mat tokio dydžio prieglaudai vien mėnesio sąnaudoms padengti reikia apie 12 tūkst. Eur.

Primename, kad Šiaulių miesto gyventojai, susidūrę su benamiais gyvūnais mieste, gali registruoti įvykį miesto problemų registravimo platformoje „Sumanus miestas“ arba kreiptis bendruoju Savivaldybės numeriu 1863.