Šiauliuose ateitį kuriančios komunikacijos specialistės sostinė nevilioja: mūsų miestas perspektyvus tiems, kurie tų perspektyvų ieško

„Geras komunikacijos specialistas turi būti šiek tiek vizionierius, šiek tiek idealistas“, – įsitikinusi šiaulietė Monika Viliušytė, kremtanti komunikacijos ir rinkodaros mokslus Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Tarp knygų stirtos užaugusi ir kelią į biblioteką nuo šešerių mynusi jauna moteris šiandien gali didžiuotis įspūdingu profesinės patirties bagažu. Vertėja, žurnalistė, laisvai samdoma rašytoja, komunikacijos specialistė – štai tiek profesijų ji spėjo „pasimatuoti“ iki trisdešimt penkerių. Šiandien ji pildo akademinę patirtį aukštojoje mokykloje, o žodžio meistrystę, kaip ir vaikystėje, tobulina nepaliaujamai versdama knygų puslapius.

Užaugo bibliotekoje

Dar vaikystėje atrasti savo arkliuką pasiseka retam. Tačiau M. Viliušytė – kaip tik iš jų. Pašnekovė sakosi nuo mažens žinojusi, kad jos darbas bus su susijęs su rašymu, o meilę „plunksnai“ užaugino literatūra.

„Rašymas man neįsivaizduojamas be skaitymo. Skaityti mane išmokė mama. Tuomet buvau vos šešerių. Į biblioteką pirmą kartą nusivedė tėtis man būnant tokio paties amžiaus. Į atmintį labai gerai įstrigo šiltas atsiminimas – kaip tėčiui įsikibusi į ranką gražią saulėtą pavasario dieną einame į vaikų biblioteką. Koks žinių lobynas ten manęs laukė… Kol gyvenau gimtajame Pakruojyje, tol iš bibliotekos ir neišėjau. Beje, skaitau ir šiandien. Užfiksavau, kad praėjusiais metais perskaičiau 70 knygų“, – šypsosi rašytoja.

Anot pašnekovės, meilė knygoms vystėsi labai natūraliai. Ji tiesiog neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip. Skaitymas atveria akiratį, duoda suvokimą ne tik apie pasaulį, bet ir apie save. Iš to gimsta mintys, kurias reikia kažkur padėti. Lengviausia – užrašyti, pastebi M. Viliušytė.

„Šiandien rašau ne tik sau kur nors į dienoraštį, bet su tuo sieju profesinį kelią. Nemažai metų dirbau žurnaliste, vėliau nuėjau dirbti į verslo įmones, teko išbandyti ir laisvai samdomos tekstų rašytojos darbą, ir dirbti su tekstų vertimu. Turiu tikrai daug ir įvairiapusės patirties, bet tikriausiai nebuvo tokio darbo, kuriame nebūtų reikėję kurti tekstų. Man tai yra ne tik darbas, bet ir menas“, – atskleidžia moteris.

Šiuo metu M. Viliušytė dirba organizacijoje, kuri vienija Šiaulių ir Telšių regionų verslo atstovus bei darbdavius – Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.

„Čia veiklų begalė, nebūna nuobodžių ar vienodų dienų. Organizuojame mokymus, konferencijas, verslo misijas. Rūmuose veikia įvairių sričių komitetai, turime Šiaulių rajono atstovybę, kurios veiklą kuruoju, be to, funkcionuoja Šiaulių verslo moterų tinklas. Darbe kiekvieną dieną bendrauju su skirtingų sričių specialistais, rašau pranešimus spaudai, kuriu trumpesnius tekstus socialiniams tinklams, atstovauju organizacijai įvairiuose renginiuose ir, žinoma, visu savo darbu ir pastangomis prisidedu prie organizacijos „veido“ formavimo – tokio, kokį jį mato mūsų nariai ir plačioji visuomenė“.

Iš filologijos – į komunikaciją

Pirmosios M. Viliušytės studijos prasidėjo iškart po abitūros. Tuomet ji rinkosi anglų filologijos studijas. Tiesa, gana greitai pasitaikiusi proga dirbti pagal specialybę paskatino sunkiai su darbu suderinamas dienines studijas sustabdyti. Kone po penkiolikos metų ji vėl save gali vadinti studente. Šį kartą – tai kruopščiai apgalvotas sprendimas aiškiai suvokiant, kokias žinias ir kompetencijas siekiama įgyti.

„Norėjau pabaigti mokslus. Išsilavinimas yra labai svarbus, bet nesinorėjo tiesiog turėti popierėlį – norėjosi, kad jis suteiktų pridėtinės vertės ir žinių. Todėl gana atsakingai rinkausi, kokią studijų kryptį rinktis, kad būtų ir pačiai įdomu, ir padėtų augti kaip specialistei“.

M. Viliušytė pasirinko Šiaulių valstybinės kolegijos Organizacijos komunikacijos ir rinkodaros studijų programos ištęstines studijas. Kaip pati sako, renkantis šias studijas didžiulis pliusas buvo tai, jog aukštoji mokykla yra jos gyvenamajame mieste, todėl jos yra lengviau suderinamos su darbu. Programa siekia paruošti aukšto lygio komunikacijos ir rinkodaros specialistus, o studijuojami dalykai puikiai atitinka rinkos poreikius.

„Studijos aukšto lygio, suteikiančios ir teorinių žinių, ir praktinių įgūdžių. Paskaitos labai įtraukios, esame dėstytojų skatinami dalintis savo nuomone, vystyti dialogą. Nors jau dirbu komunikacijos srityje ir turiu nemažai praktinių, „darbinių“ įgūdžių, studijuodama kiekvieną dieną sužinau kažką naujo ir įdomaus. Bet ir pati dedu pastangas – nemėgstu atlikti darbų bet kaip, tad į visus atsiskaitymus žiūriu kaip į sveiką iššūkį padaryti darbą kuo geriau“, – tikina studentė, už puikius mokymosi rezultatus įvertinta Šiaulių valstybinės kolegijos stipendija.

Šį kartą moteris darbą su mokslais suderina be didesnio vargo. Esą ir pasirinkta studijų forma, ir organizacija, kurioje dirba ir vertina dirbančių specialistų išsilavinimą bei teikia didelę svarbą darbuotojų kompetencijų kėlimui, suteikia erdvės ir laiko mokymuisi.

Raktas į sėkmę – tinkama komunikacija

Įmonės įvaizdis didele dalimi priklauso nuo komunikacijos specialisto. Be jo organizacija gali neturėti aiškiai suformuoto identiteto arba turėti tokį, kuris neatitinka jos potencialo. Vis dėlto, neretai šios atsakomybės perleidžiamos administracinį darbą atliekantiems žmonėms. Toks požiūris – ydingas, sako M. Viliušytė.

„Ši sritis reikalauja labai specifinių įgūdžių ir asmenybės bruožų. Geras komunikacijos specialistas turi būti šiek tiek vizionierius, šiek tiek idealistas, nebijoti bendrauti, kelti klausimų, teikti pasiūlymų ir dar daug visko mokėti, ko įmonės administratorė tiesiog negebės. Manau, kad jeigu įmonė nori būti šiuolaikiška ir konkurencinga, jai būtinas komunikacijos specialistas.“

Savo kaip komunikacijos specialistės karjerą ji ketina tęsti Šiauliuose. M. Viliušytė juokiasi, kad laikai, kai garbinome sostinę arba iš aukšto žiūrėjome į tuos, kurie liko gyventi, dirbti Lietuvoje, o nesirinko užsienio, praėjo.

„Mūsų miestas perspektyvus tiems, kurie tų perspektyvų ieško“, – akcentuoja šiaulietė.