Šiaulių vyskupijos laukia sakralinio meno metai

Ruduo ir metų pabaiga Šiaulių vyskupijos Šeimos centrui būna dvejopi. Tenka apžvelgti nuveiktus centro darbus, įvertinti rezultatus bei pradėti ruoštis Šiaulių vyskupijos Šeimų šventei, kuri vyks sausio 8 d. Ir ne tik tai. Pasak Editos Gulbinienės, Šeimos centro vadovės, kitiems metams jau sugalvota naujų veiklų, projektų, tad ateinantys metai taps „dainuojančiais“ vyskupijos metais.

Sujungs jaunuosius menininkus ir jų kūrybą

Šeimos centras drauge su katedros vargonininku maestro Romualdu Juzukoniu Lietuvos kultūros tarybai pateikė projektą – surengs jaunimo sakralinio meno festivalį. Kitais metais sukaks 30 metų, kai Šiauliuose lankėsi šv. Jonas Paulius II, tad festivalis tęsis iki šios jubiliejinės datos – rugsėjo 7-osios.

Popiežiaus apsilankymas jau 2007 m. buvo paženklintas Lietuvos vyskupų ir Lietuvos Vyriausybės patvirtinimu, sujungiant 14 žymių maldos vietų į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Šiaulių regione yra trys vietos, kuriose lankėsi šv. Jonas Paulius II: Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia bei Kryžių kalnas, kuriame specialiai šiai progai buvo pastatyta koplyčia aukoti šv. Mišioms.

Jubiliejaus proga rugsėjį įvyks baigiamasis vaikų ir jaunimo menų festivalis SINITE PARVULOS VENIRE AD ME („Leiskite mažutėliams ateiti pas mane“), o iki tol miesto ir rajono sakraliose erdvėse – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, Kuršėnų bažnyčioje ir Kryžių kalne, Kryžių kalno atlaiduose ir kt. – bus surengtos šiauliečių moksleivių, LMTA studentų ir profesionalių vargonininkų iš Latvijos koncertai ir kūrybinių darbų parodos.

Pirmoji paroda bus atidaryta Šiaulių katedros bokšte. Pasak E. Gulbinienės, į programų paruošimą bus įtraukti mokytojai bei dėstytojai, kurie tiesiogiai atsakingi už jaunųjų menininkų programas, kurioms akompanuos vargonai, styginiai instrumentai ir Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras.

Projektą sudarys 15 renginių ciklas, kuris prasidės nuo šv. Velykų. Renginiuose pasirodys miesto ir rajono muzikos, dailės, meno mokyklose, gimnazijose išugdytas nemažas būrys talentingų jaunųjų menininkų.

„Festivalio idėja – JE Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, kuris yra šio festivalio globėjas. Šeimos centras kartu su choro „Džiaugsmas“ vadovu R. Juzukoniu projektą ir vystys. Du kartus per mėnesį įvairiose sakraliose erdvėse vyks koncertai. Juk sakralinės erdvės yra labiausiai tinkančios pasirodymams dėl savo architektūros, laisvės, paslapties ir, aišku, žmonių sutelktumo. Šiuo projektu norime sujungti menus, jaunuosius menininkus bei jų kūrybą“, – sako E. Gulbinienė, pridurdama, kad labiausiai norima vaikams ir jaunimui parodyti, kad ir bažnyčioje galima muzikuoti.

O gal įvyks taip, kad po festivalio susiburs jaunimo sakralinės muzikos choras, grupė, kurie galėtų muzikuoti, giedoti jaunimo šv. Mišiose, burti jaunus žmones į jaunimo šv. Mišias.

Lanko nuteistuosius

Kita prasminga ir svarbi veikla Šeimos centre – nuo spalio kartą per mėnesį centro vadovė su kolega psichologu Gediminu Krūmu lankosi Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pasirašius sutartį su izoliatoriaus vadovybe, bendraujama su nuteistaisiais šeimos vertybių, tikėjimo klausimais, jiems skiriami namų darbai ir kt. „Nuteistieji kartais turi net daugiau klausimų, pastebėjimų nei mūsų sužadėtinių kursus lankantys jaunuoliai. Atrodo, kad jie turi daugiau kuo dalytis, pasidalija net savo svajonėmis“, – pastebi E. Gulbinienė.

Šeimos centro savanoriai su šalies resocializacijos savanoriais jau lankėsi Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje surengtoje konferencijoje, bendravo su pareigūnais. Pasak E. Gulbinienės, įkalinimo įstaigose situacija labai keičiasi. Prieš 20 metų tarp kalinių ir pareigūnų buvo draudžiamas bet koks žmogiškas santykis, ryšys. Pastebėta, kad tie nuteistieji, su kuriais žmogiškai bendraujama, o ne žiūrima kaip į objektą, geriau elgiasi, labiau gerbia save ir kitą ir netgi būna, kad sutrumpinamas bausmės terminas ir jie greičiau išeina į laisvę.

„Vienas pareigūnas sakė, kad jei nori pamatyti valstybės santykį su visuomene, užeik į kalėjimą. Ten pamatysi sumažintą valstybės modelį“, – komentuoja E. Gulbinienė, pridurdama, kad pati bausmė žmogaus nekeičia. Visose šalyse daromi nusikaltimai, tačiau į kalėjimus dėl kitokio požiūrio į žmogų, nusikaltimą kitose Europos šalyse patenkama rečiau.

„Karalystės akademija“ padeda rasti pašaukimą

Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovė prieš pusantrų metų įkūrė naują veiklą – „Karalystės akademiją“. „Tai visiškai kitoks požiūris į žmogų, jo veiklą, pašaukimą. Klaipėdoje neseniai dalyvavau Lyderystės konferencijoje. Ten renkasi lyderiai, kurie savo veiklą grindžia krikščionišku požiūriu į žmogų ir supančią aplinką. Konferencijoje išgirdome garsių pasaulio lyderių pranešimų, kuriuose išgirdome patvirtinimą, kad tai, ką darome, yra labai prasminga ir svarbu pandemiją išgyvenusiame pasaulyje. Karantinas mus visus įkėlė į virtualią erdvę. Ir jeigu žmogus jau išeina iš virtualios erdvės į asmeninį ryšį, tas ryšys turi tapti dar asmeniškesnis“, – sako E. Gulbinienė.

Pašnekovės teigimu, mūsų visuomenė šiuo metu – emocijų visuomenė. Šokinėjama nuo vienos emocijos prie kitos lyg amerikietiškaisiais kalneliais. Taip, žmogui būtina išleisti viduje susikaupusias emocijas, bet kas toliau?

„Bet koks emocinis kraštutinumas skauda. O kai skauda, žmogus sutrinka, nesupranta, kodėl, kad ir ką bedarytų, bus kažkas jam vis tiek negerai. 9 iš 10 žmonių dabar gyvena sutrikę. Bando kažką daryti pagal visokius patarimus – neveikia. Ir ką tada? Plaukti pasroviui? Vis tiek skauda“, – sako E. Gulbinienė.

Konsultuodama žmones realiai ir nuotoliu, centro vadovė sako pastebėjusi, kad vyrai ir moterys nenori pasižiūrėti į savo gelmę – kas esi iš tikro, koks esi viduje? Prisirankioja lyg šiukšlių stereotipų, kaip turi būti, supratimų, kas kitam veikia, veiks ir man. „Stereotipai gajūs, kaip turi atrodyti, kaip elgtis. O kodėl žmonės tai priima? Nes nepasitiki savimi ir nežino, kas yra tikroji savivertė“, – kalba mentorė.

Pasak E. Gulbinienės, kai žmogus savęs gerai nepažįsta, jis atsakomybę už savo gyvenimą atiduos kitiems. Duok jam Jėzų, jis Jėzui permes visą atsakomybę, duok viršininką – atsakingu už savo gyvenimą padarys viršininką. Nes jaučiasi nepajėgus prisiimti pats atsakomybės už savo gyvenimą. Kai vaikystėje mus išmoko daryti, būti kaip visi, nebūti balta varna, taip ir pametame save“, – sako mentorė.

E. Gulbinienė kviečia tuos, kurie jaučia gyvenantys ne savo, o primestą gyvenimą, ateiti pasikalbėti, pasitarti, o gal galima ir kitaip gyventi. „Tikintis žmogus ar ne, labai sužeistas ar mažiau – man kiekvienas yra Jėzaus atvaizdas. Jėzus yra mano draugas, brolis, tas, dėl kurio ir kuriam dirbu. Viską darau dėl dvasios, esančios kiekviename iš mūsų. Siela ir kūnas būna sužeidžiami, o dvasia yra Dievo atvaizdas mumyse“, – kalba centro vadovė.

Konsultacijos yra mokamos, dėl jų reikia skambinti tel. 8 699 03 069.

Reklama