Šiaulių valdžia su bendruomenėmis kovoja teismuose

Šiaulių miesto valdžia su meru Artūru Visocku priešakyje jau spėjo pagarsėti kaip principingi viešų lėšų panaudojimo ir teisės viršenybės gynėjai. Net ir menkiausiai progai pasitaikius nepraleidžia progos teismuose ginti savo pozicijos, kas neretai miesto gyventojams kainuoja šimtus ar tūkstančius eurų. Pernai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija liepė gerbti Konstitucijoje įteisintus principus, kurie sako, kad valdžia turi tarnauti žmonėms. Meras nieko bloga valdžios pozicijoje nemato.

„Ar žinojote, kad miesto valdžia po teismus tampo aštuoniasdešimtmetę bendruomenės pirmininkę?“ – tokią žinutę dar šių metų vasarą gavo portalo Etaplius.lt žurnalistas.

Kaip paaiškėjo, Šiaulių miesto savivaldybės administracija praėjusiais metais kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl gautų ir nepagrįstai panaudotų valstybės biudžeto lėšų priteisimo iš atsakovės asociacijos „Gytarių bendruomenė“.

Kaip rašoma nuasmenintoje 2021 m. spalio 21 d. priimtoje nutartyje, pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės asociacijos „Gytarių bendruomenė“ 2 294,82 Eur dydžio nepagrįstai panaudotas valstybės biudžeto lėšas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tačiau, teismo nuomone, Šiaulių miesto savivaldybė pati padarė administracinių pažeidimų, su atsakove bendravo nesuprantama biurokratine kalba, ignoravo Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms, ir galiausiai – iš byloje teismui pateiktų duomenų nebuvo aišku, pagal kokius skaičiavimus susidarė reikalaujama suma.

Todėl teismas Savivaldybės prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė sumokėti teismo išlaidas.

Ginčas dėl bendruomeninių projektų

Ginčas įvyko dėl bendruomeninių organizacijų projektų įgyvendinimo 2020 m. Lėšas projektų įgyvendinimui kiekvienai šalies savivaldybei skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – Šiaulių miestui kiek daugiau nei 73 tūkst. Eur. Iš viso šalies savivaldybėms – apie 2 mln. Eur.

Projektų paraiškas vertino ir administravo savivaldybių sudarytos Bendruomeninių organizacijų tarybos, kurių dalį sudarė savivaldybių administracijos ir tarybos atstovai, kitą dalį – bendruomeninių organizacijų atstovai. Apie Šiaulių miesto savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos veiklą Etaplius.lt rašė ne kartą.

Kaip aiškėja iš teismo nutarties, „Gytarių bendruomenės“ skola susidarė pandemijos metu. Dalies projekte numatytų veiklų bendruomenė negalėjo įgyvendinti dėl šalį sukausčiusių griežtų karantino ribojimų, tačiau rodė pastangas veiklas įgyvendinti, kai tik draudimai bus atlaisvinti.

Teismo duomenimis, 2020 m. pagal projekto paraišką „Gytarių bendruomenė“ gavo 9 986 tūkst. Eur sumą. Numatyta projektą įgyvendinti per 2020 m. III ir IV ketvirčius, pasitelkiant socialinius partnerius: Gytarių-Lieporių mikrorajone veikiančias švietimo ir socialines įstaigas (mokyklas, biblioteką, kolegiją).

Projekto veiklos orientuotos į bendruomenės stiprinimą. Ketinta rengti kiemų kūrybinio aplinkos tvarkymo konkursą, leisti skaitmeninį metraštį, surengti edukacinį sveikatinimo žygį, seminarą apie savanorystę, advento ir Kalėdų šventinius renginius vienišiems gyventojams.

Šiuose projektuose pagal ministerijos nuostatas numatytos išlaidos ir projekto vadovui, buhalteriui, ryšio, patalpų nuomos ar komunalinėms išlaidoms padengti. Taip pat už nedidelę sumą leidžiama įsigyti ilgalaikio turto, kaip kompiuterinė įranga ir panašiai.

Bendruomenė už maždaug 600 Eur įsigijo kompiuterį.

Nustatė trūkumų

Savivaldybė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pervedė 3 tūkst. Eur. Tų pačių metų spalio 28 d. – 2 tūkst. Eur. Byloje nurodyta, kad Savivaldybės NVO koordinatorius spalio 23 d. vykdė projekto stebėseną.

Nustatyta, kad faktinis dalyvių skaičius viename iš renginių skyrėsi nuo planuoto – įtraukti keturi bendruomenės nariai buvo patys organizatoriai ir projekto vykdytojai. Užfiksuota vieno iš renginio viešinimo netikslumų: pritrūko informacijos socialiniuose tinkluose, renginio vietoje nebuvo tinkamų nuorodų į renginį.

Stebėsenos ataskaita pateikta pakomentuoti bendruomenei. 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Savivaldybė bendruomenę informavo, kad projekto sutartis nuo lapkričio 16 d. stabdoma, kol bus pašalinti trūkumai. Iki lapkričio 19 d. paprašyta pateikti IV ketvirčio visas išlaidas pateisinančių ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.

Teismo duomenimis, bendruomenė Savivaldybei pateikė ne visus duomenis. Todėl Savivaldybė 2020 m. gruodžio 14 d. raštu paaiškino, kad dalį išlaidų pripažino netinkamomis.

Netinkamomis išlaidomis pripažino ir ilgalaikio turto, t. y. kompiuterio įsigijimą, ir darbo užmokesčio dalį už neįvykdytas veiklas. Savivaldybės teigimu, projekto vadovo užmokestis priklauso nuo įgyvendintų veiklų kiekio, tačiau kaip paaiškės vėliau, teisme to įrodyti nepavyko.

Tinkamai panaudotomis lėšomis Savivaldybė laikė tik dalį sumos ir gruodžio 14 d. raštu pareikalavo bendruomenę grąžinti 4506,23 Eur. Iki 2020 m. paskutinės dienos bendruomenė grąžino tik dalį nepanaudotų lėšų – 2211,41 Eur.

Bendruomenė, Savivaldybės aiškinimu, neįvykdė trijų veiklų, kurios buvo suplanuotos gruodį. Kaip žinia, tais metais gruodį paskelbtas griežtas karantinas. Bendruomenės atstovas teisme aiškino, kad neįvykdytos tik dvi veiklos ir reikalavimas grąžinti lėšas, panaudotas būtent projektui, neatitiktų sutarties tikslo bei būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (sankcija) esamoje situacijoje.

Bendruomenė rodė pastangas dėl karantino neįvykdytas veiklas įvykdyti kai tik bus galima. Teismas tai įvertino ir pripažino.

Pritrūko argumentų

Įvertinęs visus įrodymus ir abiejų šalių parodymus, teismas atmetė Savivaldybės prašymą kaip nepagrįstą ir nurodė kodėl. Remdamasis teisės aktais ir projekto sutartimi, teismas išaiškino, kad norint vienašališkai nutraukti sutartį, privaloma atitikti esminius sutarties pažeidimus. Tokių esminių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Taip pat teismas nustatė, kad Savivaldybė tikrino ne visas veiklas, dėl kurių turėjo priekaištų. Teismo nuomone, Savivaldybės rašte nenurodyta, kokie bendruomenės veiksmai būtų vertinami kaip esminiai sutarties pažeidimai. Byloje net nėra duomenų, kad sutartis buvo nutraukta – raštuose bendruomenei tik nurodyta, kad sutartis sustabdyta. Teismo aiškinimu, net reikalavimas grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas atliktas ne pagal įstatymuose numatytą tvarką, neaiškiai ir suprantamas tik iš vėlesnių raštų.

„Savivaldybės administracijai netinkamai vykdžius savo įsipareigojimą ne tik tikrinti ir kontroliuoti sutarties vykdymą, bet ir įvertinti pažeidimo mastą, nėra galimybės nustatyti projekto vykdytojo pažeidimų apimties tiek, kiek tai susiję su esminiais sutarties pažeidimais ir reikalaujamos grąžinti sumos apimtimi“, – rašoma teismo nutartyje.

Įstatymo viršenybė

Teismas pažymėjo, kad įstatymuose numatyta, kad savivaldybės privalo raštus parengti aiškius ir suprantamus, t. y. bendrauti su žmonėmis aiškiai suprantama ir nedviprasmiška kalba.

Ir svarbiausia, laikytis Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad savivaldybė pažeidė įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus.

Teismo teigimu, nėra aišku, kuo remiantis Savivaldybė nustatė grąžintiną sumą.

„Vertinant minėto rašto turinį nėra galima suprasti, kokiu pagrindu ir kaip pareiškėja apskaičiavo bei ar tinkamai apskaičiavo 4506,23 Eur dydžio netinkamai panaudotų lėšų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Savivaldybės administracija nevertino tų aplinkybių, jog dalis iš aukščiau nurodytų sąskaitų išrašytos anksčiau, nei sustabdytas Sutarties vykdymas, todėl nėra pagrindo jų apmokėjimo pripažinti netinkamu“, – nurodyta teismo nutartyje.

Savivaldybė argumentavo, kad projekto vadovo atlygis mokamas proporcingai už įvykdytas veiklas. Tačiau teismo išaiškinimu, sutartyje ir sąmatoje tokio reikalavimo nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir Savivaldybė. Todėl Savivaldybės prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė sumokėti bendruomenės teisme patirtas išlaidas – 709,50 Eur.

Suabejojo teismo logika

Kaip portalui Etaplius.lt nurodė Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, Administracija neįsiteisėjusį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo tik šių metų lapkričio 23 d. Praėjus dviem metams nuo ginčo pradžios.

Savivaldybės atstovų teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvykdė jam priskirtas teisingumo vykdymo funkcijas, byla išnagrinėta formaliai, neįvertinus visų įrodymų bei nesivadovaujant logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neatsižvelgiant į viešų pinigų teisingą ir pagrįstą panaudojimą.

Tokius ir panašius argumentus viešai ne kartą buvo išsakęs miesto meras Artūras Visockas, komentuodamas teismų sprendimus. Tiesa, vėliau miesto vadovas už tokius veiksmus buvo sukritikuotas ir raštu įspėtas Lietuvos teisėjų tarybos.

Bylinėjasi teismuose

Panašų ginčą, pasak komentarą pateikusių Savivaldybės atstovų, Šiaulių miesto savivaldybė turėjo ir su kita miesto bendruomenine organizacija – Dainų bendruomene. Savivaldybės atstovai komentare pažymėjo, kad apeliaciją išnagrinėjęs teismas tą kartą grąžino bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo ir tą kartą byla buvo išnagrinėta jau Savivaldybės naudai.

„Gytarių bendruomenė į Administracijos rašytinį reikalavimą grąžinti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas nereagavo, lėšų Administracijos nustatytu terminu negrąžino, todėl Administracija, būdama atsakinga už tinkamą šių lėšų įsisavinimą ir atsiskaitymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui dėl Priemonei įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto lėšų, buvo priversta pradėti grąžintinų lėšų teisminį išieškojimą iš Gytarių bendruomenės“, – nurodė Savivaldybės atstovai.

Siekia teisybės

Viešumoje Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ne kartą kėlė teisės viršenybės, logikos principus, kvestionavo teismų praktiką ir sprendimus. Teisės viršenybės principą meras deklaravo ir savo rinkiminėje programoje.

Nors teismas pažymėjo, kad savivaldybė pažeidė Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus principus, kad valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms, mero nuomonė kita. Kaip nurodoma portalui Etaplius.lt dar vasarą pateiktame mero komentare raštu, net ir šioje istorijoje nėra jokių prieštaravimų deklaruojamiems principams.

„Šioje situacijoje nėra jokio neatitikimo – būtent vadovaujantis teisės viršenybės principu šiuo metu šis klausimas yra teisinėmis priemonėmis sprendžiamas toliau, siekiant galutinio sprendinio ir išaiškinimo. Byla dar nėra išnagrinėta.

Pažymėtina, jog šiuo atveju buvo apskųstas neįsiteisėjęs sprendimas, o Šiaulių miesto savivaldybė šiuo atveju siekia ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų grąžinimo, aiškiai parodydama, jog netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas tikrai nebus toleruojamas.

Savivaldybė atlieka savo pareigą užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos tinkamai“, – nurodoma trumpame mero komentare.

Formalūs argumentai

Kaip portalą Etaplius.lt informavo Neringa Lukoševičienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliaciją teismas išnagrinėjo rašytine tvarka šių metų lapkričio 23 d.

Teismas neskundžiama nutartimi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą. Tai pat asociacijai „Gytarių bendruomenė“ iš pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisė 698,78 Eur, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Tad Šiaulių miesto savivaldybė ne tik neišsireikalavo, jos nuomone, netinkamai panaudotų valstybės lėšų, bet ir pati iš mokesčių mokėtojų kišenės turės sumokėti kiek daugiau nei 1400 Eur.

„Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad, esą, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė formaliais pagrindais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pats pareiškėjas apeliacinaime skunde pateikia išskirtinai formalius argumentus, kad atsakovas, nors ir panaudojo lėšas pagal Projekte numatytą paskirtį, bet, pasak pareiškėjo, traktuotina, jog tos lėšos patirtos sutarties sustabdymo metu, todėl negali būti laikomos panaudotomis tinkamai, pagrįstai ir teisėtai. Kitaip tariant, visi pareiškėjo argumentai apie atsakovo neteisėtus veiksmus, lėšų panaudojimo netinkamumą, nepagrįstumą bei neteisėtumą yra susiję su sutarties sustabdymo aplinkybe“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat konstatavo, kad nesutinka su Savivaldybės pateiktais argumentais ir palaiko pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad sutartis nebuvo nutraukta, Savivaldybė nepasinaudojo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad nors bendruomenė sutarties sustabdymo laikotarpiu elgėsi nekorektiškai, tačiau lešų nešvaistė ir naudojo pagal paskirtį, todėl viešojo intereso pažeidimų nėra.

„Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovui galinčios kilti neigiamos pasekmės (šiuo atveju – reikalavimas grąžinti lėšas) dėl sutarties netinkamo vykdymo yra siejamos su lėšų panaudojimu ne pagal jų tikslinę paskirtį, o šiuo atveju lėšos panaudotos pagal tikslinę paskirtį. Taigi, apeliacinio askundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų“, – konstatavo aukštesnės instancijos teismas.

„Kainavo nervus“

Po apeliacijos išnagrinėjimo kalbinta asociacijos „Gytarių bendruomenė“ pirmininkė Irena Bartušienė teigė, kad šis porą metų trukęs ginčas kainavo daug nervų. Pasak pašnekovės, bendruomenė teikė visus dokumentus, grąžino nepanaudotas lėšas, tačiau Savivaldybė buvo kategoriška ir nenusileido iki galo.

„Kai rengėme projektą, jokios pandemijos nebuvo, todėl suplanavome daug veiklų, kuriose dalyvautų nemažai žmonių. Paskelbus karantiną, tiek žmonių negalėjo susirinkti. Savivaldybė mus tikrino, prašė dokumentų, prašė grąžinti lėšas. Mes viską pateikėme, grąžinome nepanaudotas lėšas, ką buvome išleidę, negalėjome grąžinti. Savivaldybė buvo kategoriška. Kainavo daug nervų, bet abu teismai mus palaikė“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, pernai ir šiemet bendruomenė taip pat parengė projektų paraiškas, įgyvendina projektus, tačiau santykiai su Savivaldybe jau geresni.

„Leido rengti projektus, nes tuo metu nebuvo aišku, kuri pusė teisi. Tikrina, stebi, kokias veiklas vykdom, bet jau draugiškiau bendrauja. Tikimės, kad ateityje nebus tokių nesusipratimų“, – kalbėjo Irena Bartušienė.