Šiaulių universitete pristatytas ir aptartas bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gairių projektas

Rugpjūčio 28 d. Šiaulių universitete buvo surengta švietimo bendruomenei skirta viešoji konsultacija, kurios metu buvo aptartas Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sukurtos darbo grupės parengtas bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gairių projektas.

Pristatyme dalyvavo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė, Ugdymo plėtos centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė Asta Nida Poderienė, Šiaulių universiteto mokslininkai, dalyvavę bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto rengimo procese, akademinės bendruomenės nariai, ugdymo įstaigų vadovai, mokytojai, kiti ugdymo specialistai.

LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė renginio pradžioje pažymėjo, jog pristatomos bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gairės yra tik viena struktūrinės reformos dalis, kuria siekiama didinti bendrojo ugdymo programų kokybę. Ji painformavo, jog šis pristatomų ugdymo bendrųjų programų Gairių variantas nėra pirmas. „Buvo parengtas pirmasis projektas ir pavasarį pristatytas visuomenei. Sulaukta labai daug pastabų, todėl šią vasarą strateginė Gairių rengimo grupė kartu su įvairių sričių atstovais, mokytojais diskutavo ir svarstė pateiktus siūlymus. Dabar patobulintas projektas pristatomas viešose konsultacijose, iš kurių viena šiandien ir vyksta Šiaulių universitete“, – kalbėjo K. Tiesnesytė. Pasak viceministrės, spalio mėnesį dokumentas bus teikiamas ekspertams, rengiantiems bendrųjų ugdymo programų pakeitimus.

Gaires rengia LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sudaryta darbo grupė, kurią sudarė ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai, t. y. ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento pagrindinio ir vidurinio skyriaus, Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros specialistai, o strateginė grupė, kurioje dirba mokslininkai, švietimo praktikai, visuomenės atstovai, teikė siūlymus, redagavo rengiamą projektą.

Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gairių projektą išsamiai pristatė Ugdymo plėtos centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė Asta Nida Poderienė. Ji pažymėjo, kad atnaujinti bendrąsias programas reikalauja per dešimt metų įvykę pokyčiai visuomenėje, švietime, edukologijos moksle. „Rengdami Gaires rėmėmės švietimo būklės ir kitų tyrimų rezultatais bei dokumentais, kurių pagrindu bandėme nubrėžti kryptis, kuriomis turėtų būti atnaujinamos bendrosios ugdymo programos. Pagrindinė kryptis – kompetencijų ugdymas kartu sustiprintant kūrybiškumo, socialines, emocines, pilietiškumo ir kitų kompetencijų ugdymą per visus mokomuosius dalykus. Kita kryptis – mokomųjų programų turinio kaita., asmenybės ugdymas. Svarbus gairėse numatomų pokyčių aspektas – vertinimo kultūra. Siekiama sparčiau diegti formuojamąjį vertinimą, kuris skatintų ugdyti vaiką taip, kad jis norėtų mokytis. Tuo pačiu akcentuojama, kad be žinių nebus ir pasiekimų.

Šios Gairės yra susitarimo dalykas, jos nėra tokios ambicingos, kokios buvo tuo metu, kai buvo pradėta švietimo reforma. Jų tikslas – kiek įmanoma didesnė dermė tarp tęstinumo ir naujumo. Tai atsispindės ir ugdymo programose“, – teigė A. N. Poderienė.

Renginio metu kalbėjusi Šiaulių universiteto laikinai studijų prorektoriaus pareigas einanti doc. dr. Renata Bilbokaitė patikino, kad atsižvelgiant į pasikeitimus bendrojo ugdymo programų Gairėse ir pačiose ugdymo programose bus atnaujinamos ir pedagogų rengimo programos. „Visos mokytojų rengimo programos bus rekonstruotos pagal naują paradigmą – inkliuzinį ir personalizuotą ugdymą. Turime aiškiai suplanuotą tinklaveiką su ikimokyklinėmis įstaigomis, pradinėmis mokyklomis, progimnazijomis, gimnazijomis, todėl manome, kad tikrai parengsime kūrybišką, laisvai mąstantį ir veikiantį toje edukacinėje erdvėje mokytoją.

Šiaulių universiteto mokslininkai buvo įtraukti į parengiamąjį Gairių rengimo įtapą, dalis jų planuoja kartu su mokytojais dirbti ir jas įgyvendinant praktikoje. Džiaugiamės, kad valstybė mums patikėjo Nacionalinio mokytojų rengimo centro vardą. Jį mes tikrai pateisinsime“, – kalbėjo doc. dr. R. Bilbokaitė.

Šiaulių universiteto Edukologijos instituto profesorė Aušra Kazlauskienė, viena iš projekto rengimo grupės narių, deleguota Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos, pažymėjo, kad rengiant šį dokumentą jautė didelę atsakomybė. „Buvo labai daug pasiūlymų, daug idėjų, todėl reikėjo pastangų susitarti ir apibendrinti. Mūsų universitetas jau daug metų atlieka įvairius tyrimus šioje srityje, todėl mums buvo lengviau, nes galėjome savo poziciją pagrįsti daug metų savo ir užsienio kolegų vykdomais tyrimais. Pagaliau pavyko susitarti, kad pagrindinė Gairių atnaujinimo ašis, ant kurios suksis visas atnaujinimas, bus kompetencijomis grįstas ugdymas, orientuotas ne į dalykų turinį, o į vaiko mokymosi poreikius. Dalykų turinys bus tik priemonė pasiekti rezultatą“, – sako prof. A. Kazlauskienė.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė atkreipė dėmesį, kad ugdymo turinio atnaujinimas – nuolatinis procesas, tačiau pačios ugdymo programos, kaip sudėtinė ugdymo turinio dalis, yra keičiama kas dešimt metų. „Per pastaruosius dešimt metų pasikeitė mokymosi aplinka, pasikeitė vaikai, pedagogai. Labai svarbu suspėti su gyvenimu, su nuolatine kaita. Kai kurios idėjos, kurias keliame, jau ir dabar gyvuoja – mokytojai integruoja naujausias technologijas, išradingai praplečia ugdymo turinį, ugdo naujas kompetencijas, kurių poreikį diktuoja gyvenimas. Naujų Gairių pagrindu turėtų būti sprendžiama, ko atsisakyti, kas nebeaktualu, ką reikia stiprinti ir ką įtraukti naujo.

Per dvejus metus, kol bus parengtos naujos bendrojo ugdymo programos, turi būti išspręsti mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis, mokytojų kompetencijų didinimo klausimai. Ypač džiaugiamės Šiaulių universitetu, kuris realiai parodė, kad, remdamasis Gairių paradigminėmis nuostatomis, rengia į tai orientuotas pedagogų rengimo programas.

Dabar mūsų pagrindinis dalykas yra fiksuoti turinio, proceso, tikslų ir vertinimo dermę, todėl kviečiame visus mokytojus mokytis, domėtis naujovėmis nelaukiant 2012 metų, kai įsigalios naujosios bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gairės“, – kalbėjo ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja L. Žadeikaitė.

Renginio antroje dalyje vykusioje diskusijoje dalyvavo tiek Šiaulių universiteto mokslininkai, tiek įvairių ugdymo įstaigų bei ŠMSM atstovai.