Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija įminė „Lietuvybės kodo“ mįslę

Šiandien ypač dažnai susimąstome, kaip gimsta mūsų meilė žmogui, tėvynei ir koks svarbus – kuriantis gyvenimą – šis jausmas. Tikriausiai meilė gimsta kartu su kiekviena gražia mintimi, skatinama bei brandinama ne tik šeimose, bet ir mokyklose. Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje beveik metus įgyvendintas ir rugsėjo 4 dieną pristatytas projektas „Lietuvybės kodas“, skirtas mūsų valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, tarsi darsyk patvirtino išskirtinę minties galią.

Šio projekto idėja maždaug prieš metus gimė gimnazijos formaliojo švietimo skyriaus vedėjui ir istorijos mokytojui Malikui Agamalijevui, jai pritarė ir ugdymo įstaigos direktorė Jūratė Kaščiuškienė, o neformaliojo skyriaus vedėja, dailės, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos padėjo sumanymą įgyvendinti. Iš pradžių savo mintis, skirtas gimtajam kraštui, užrašė per 150 gimnazistų! Iš šios galybės patriotinių pamąstymų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos turėjo išrinkti 40 originaliausių, jautriausių ir metaforiškiausių, vertų įamžinimo tuomet dar tik ruošiamoje projekto Garbės sienoje. Taip pat nuspręsta, kas be pernai gimnazijoje besimokiusių mokinių kurtų tekstų turėtų būti įamžinta. Be to, gražiam sumanymui įgyvendinti parinkta ir kūrybiškai bei meistriškai sutvarkyta gimnazijos erdvė.

Tad džiugu, kad šį rudenį praeitų mokslo metų visus darbus vainikavo prasmingo projekto „Lietuvybės kodas“ pristatymas, į kurį susirinko visa gimnazijos bendruomenė ir svečiai: Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė, Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius. Projekto pristatymo dalyviai džiaugėsi, kad per vasarą 3 aukšto fojė prie lietuvių kalbos ir literatūros kabineto esanti siena tapo kitokia – sava ir emociškai šilta, nes joje artėjančio gimnazijos 40-mečio proga įamžintos 40-ties I-IV klasių mokinių gražiausios mintys – meilės Lietuvai išraiška. „Lietuvybė – tai lyg ypatingas veidas, kuriuo pasaulis žvelgia į mus ir mums yra matomas“, „Baltijos jūra, skalaudama krantą smėlėtą, gieda „Tautišką giesmę“ – šventą, numylėtą“, „Rasti Nepriklausomybės aktą – tai tas pats, lyg rasti paparčio žiedą Joninių naktį. Ir vis dėlto jis buvo rastas!!!“ – tai tikrai ne garsiausių Lietuvos rašytojų, bet patriotiškai nusiteikusių „Saulėtekio“ gimnazistų tik kelios mintys, įamžintos Garbės sienoje, kuri bėgant laikui taps vis vertingesnė, nes baigusiems mokyklą gimnazistams turbūt norėsis vėl pamatyti savo vardą ir pavardę, įrašytus ir Lietuvos, ir ugdymo įstaigos, ir asmeninėje istorijose. Tarp mokinių minčių – žymaus lietuvių poeto, prozininko, publicisto, „varpininko“ V. Kudirkos portretas ir beveik prieš šimtą metų Lietuvos himnu tapusios „Tautiškos giesmės“ tekstas, teigiantis amžinąsias mūsų tautos vertybes. Simboliškai Garbės sienoje gimnazijos istoriją taip pat mena ,,Saulėtekio“ gimnazijos himnas, kuriuo bendruomenė didžiuojasi jau beveik 10 metų. Taip ir tradiciškai, ir moderniai buvo įprasminta praeitis, pasitinkanti dabartį ir tiesianti ranką ateičiai.

Per projekto pristatymą abiturientų Izabelės Perminaitės ir Gyčio Monstvilo atliekama daina „Aukščiau debesų“, projekto vadovo Maliko Agamalijevo kalboje išgryninta viso darbo idėja, garbingų svečių Astos Lesauskienės ir Domo Griškevičiaus tariami širdingi žodžiai, išreišiantys padėką už prasmingą saviraišką, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų skaitomi S. Gedos eiliuoto kūrinio „Giesmė apie Pasaulio medį“ posmai ir renginio pabaigoje gimnazijos direktorės Jūratės Kaščiuškienės visus dar labiau suvienijęs žodis skatino pasididžiavimą, kad esame lietuviai, kad branginame savo šaknis, kad mintimis ir darbais atskleidžiame savo meilę.

Tad Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijai pavyko įminti „Lietuvybės kodo“ mįslę. Atsiskleidė paprasta tiesa. Meilė kraštui ir pagarba žmogui prasideda nuo šviesių minčių, kurios vėliau tampa šventais žodžiais ir jaunus žmones prasminga veikla paskatina paliudyti savo būtį.

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Montvidienė