Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje – respublikinė etnokultūrinė konferencija „Skrynelę pravėrus‘2025“

2025 m. balandžio mėnesį Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje nuaidėjo jau tradicija tapusi Respublikinė bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasių mokinių ir priešmokyklinio ugdymo vaikų etnokultūrinė konferencija „Skrynelę pravėrus‘2025“. Šiemet ši šventė įgavo dar platesnį mastą – prie renginio gyvai ir nuotoliu prisijungė dalyviai iš įvairių Lietuvos kampelių: Mažeikių, Marijampolės, Vilniaus, Kauno, Vilniaus, Velžio bei, žinoma, Šiaulių. Iš viso konferencijoje dalyvavo daugiau nei 150 vaikų ir mokytojų.

Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Šiaulių švietimo kompetencijų centru. Jį iškilmingai atidarė Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė, kuri džiaugėsi ne tik dalyvių gausa, bet ir visų nuoširdžiu noru puoselėti lietuvių tautinį paveldą. Ji pabrėžė etnokultūros svarbą ugdant jaunąją kartą – jos vertybes, tapatybę, kūrybiškumą.

Konferencijos atidarymo šventinę nuotaiką kūrė „Romuvos“ jaunučių liaudies šokių kolektyvas „Romuvėlė“ (vad. Lina Lesickienė), kuris energingu pasirodymu sužavėjo visus žiūrovus. Po to scenoje pasirodė Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojos R. Valčiukienė ir I. Petraitienė, kurios kartu su mažaisiais pristatė žemaitiškų rūbų kolekciją – unikalų junginį tarp mados ir tradicijos. Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai (mok. S. Laugalė) atliko lietuvių liaudies dainą „Mano tėvelis buvo kalvelis“, o kitos dalyvės pristatė tradicinį instrumentą – kankles. Trečios klasės mokinių ansamblis iš Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos pristatė aukštaičių sutartinę „Eisim, sesės, dobilio“ (mok. Rita Perminaitė-Krasauskienė).

Po iškilmingos plenarinės dalies visi konferencijos dalyviai pasiskirstė į temines grupes, kuriose pristatė savo pranešimus: buvo sekamos sakmės, pasakos be galo, pasakojami padavimai, dainuojamos tarmiškos dainos, dalijamasi liaudies receptais, šokami tradiciniai šokiai ir net žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai. Šios veiklos atskleidė vaikų domėjimąsi savo krašto kultūra ir jų gebėjimą kūrybiškai ją perteikti.

Po pranešimų mokinių laukė kūrybinės etnokultūrinės dirbtuvės – čia jie pynė apyrankes, kūrė zuikučius, piešė liaudies rūbus. Tuo metu jų mokytojai dalyvavo Knygų skirtuko dirbtuvėlėse (mok. A. Venckienė), kur kūrė unikalius molio dirbinius – kiekvienas jų buvo savitas, išpuoštas liaudies ornamentika.

Konferencijos pabaigoje visi grįžo į bendrą salę, rankose laikė savo kūrybos vaisius, šypsenos veiduose bylojo apie džiaugsmą, įkvėpimą ir įgytą patirtį. Ši konferencija – tai ne tik tradicijų puoselėjimas, bet ir bendrystės šventė, kurioje susitinka skirtingi miestai, regionai ir žmonės, o visus juos vienija meilė savo kultūrai, šaknims ir vaikams.