Šiaulių regiono plėtra – vis labiau nuvilianti

Netrukus šalies Vyriausybei, o po to Seimui bus pristatyta Baltoji knyga, iš esmės pakeisianti dabartinį regionų veidą. Kuriame šios knygos „skyriuje“ – pirmame ar paskutiniame – atsidurs Šiaulių regionas, dar neaišku. Kol kas perspektyvos ne itin džiugina: regiono ekonominiai pasiekimai nuviliantys, o institucijos, kuri vestų regioną į priekį, paprasčiausiai nėra.

Po 3,5 metų – jokių apčiuopiamų rezultatų

2013 m. gruodžio mėnesį Šiaulių regiono plėtros taryba patvirtino „Šiaulių regiono 2014–2020 metų plėtros planą“. Juo siekiama sustiprinti Šiaulių regiono pozicijas šalies ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Skamba gražiai, tačiau realybėje šią strategiją įgyvendinti sekasi sunkiai. Ypač ekonomikos srityje, kuri iš esmės yra pagrindinis regiono vystymosi „varikliukas“. Tai konstatavo Šiaulių savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Bartulis, peržvelgęs Vyriausybės pateiktą ataskaitą apie regiono pasiekimus pastaraisiais metais.

A. Bartulis neslepia nusivylimo – ataskaita jį gerokai nuliūdino. „Birželį sueina
3,5 m., kai vykdomas 2014–2020 m. Šiaulių regiono plėtros planas. Manyčiau, kad tai yra laikas, kai natūraliai susidaro galimybės įvertinti, pasižiūrėti, kaip gi mums sekasi įgyvendinti šį planą. Deja, pagal ataskaitos duomenis jokių apčiuopiamų rezultatų nėra. Kituose regionuose procesai vyksta, o pas mus ne, ir tai man kelia nerimą“, – sako jis.

Pagal užsienio investicijas lenkia net Panevėžys

Savo nerimą A. Bartulis iliustruoja skaičiais: „Prieš penkerius metus buvo įvardyta, kad Šiaulių regionas sukuria santykinai mažą bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dalį. Per tuos metus šis rodiklis ir toliau mažėjo: 2010 m. apskrities sukurta BPV dalis buvo 7,4 proc., 2015 m. –
7,2 proc. Dar vienas skaudus įvertinimas: nors pagal teritorijos dydį esame antras regionas šalyje, mūsų tiesioginės užsienio investicijos rodikliai, palyginti su kitais regionais, yra vieni žemiausių. Mus lenkia net Panevėžys. Šiaulių regionas taip pat ženkliai atsilieka pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių.“

Džiugina A. Bartulį nebent augančios regiono eksporto apimtys, kurias administracijos direktorius įvardija kaip šiokį tokį „kompensacinį mechanizmą“, gelbėjantį nuo prastėjančios ekonominės situacijos regione.

Plėtros planas neatitinka šių dienų realijų?

Kodėl, užuot buvę pirmi, velkamės iš paskos? Abejonių A. Bartuliui, visų pirma, kelia faktas, kad „Šiaulių regiono 2014–2020 metų plėtros plane“ stiprėjančią ir konkurencingą ekonomiką buvo numatyta kurti per viešąjį sektorių: „Vadinasi, ekonominę infrastruktūrą regione mes kuriame viešaisiais pinigais. Argi nebuvo ambicijų atskleisti privataus verslo indėlį į regiono ekonomiką? Juo labiau kad eksporto rodiklių augimas yra pasiektas būtent privataus verslo dėka.“

Galimą atsakymą į A. Bartulio klausimą pateikia Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų (toliau – ŠPPA) prezidentas Vidmantas Japertas, kuris taip pat yra Vyriausybės sukurtos darbo grupės, skirtos regionų plėtros kryptims tobulinti, narys. „Viešosios priemonės įtrauktos todėl, kad taip buvo paprasčiau. Jeigu į regioninį plėtros planą būtų įtrauktos ekonominės priemonės, visiems politikams reikėtų už jas atsakyti. Nepatogu“, – aiškina jis.

Priekaištų Šiaulių regiono plėtros tarybos patvirtintam planui turi ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas. „2012 m. pradėtas ruošti dokumentas neatitinka šių dienų realijų. Reikia naujo mąstymo, naujos strategijos“, – sako jis.

Tarybos narį stebina Tarybos veikla

Dar didesnė problema ta, kad regione nėra organo, konkrečiai atsakingo už regiono plėtrą. „Kas šiandien formuoja Šiaulių regiono plėtros politiką? Ar yra institucija, asmuo, kuriam žinoma visa situacija?“ – klausia V. Japertas.

Iš esmės šis klausimas retorinis, nes Šiaulių regiono plėtros taryba yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skirstymą regioniniams projektams.

„Mes darome tai, kas mums yra pavesta – užsi-imame europinių pinigų skirstymu“, – sako vienas iš šios Tarybos narių Jonas Bartkus. – Aišku, jeigu kalbame apie regioną kaip apie gyvą darinį, Tarybos funkcijos yra nepakankamos, reikia žymiai platesnių įgaliojimų arba atkurti instituciją, kuriai būtų pavesta rūpintis regiono plėtra. Anksčiau turėjome regiono plėtros agentūrą, bet jai užkraudami su regiono reikalais nesusijusias problemas, privedėme agentūrą iki bankroto.“

Politiką stebina tai, kad Šiaulių regiono plėtros tarybai šiuo metu pirmininkauja Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Taip išeina, kad neformalus regiono centras dabar yra Akmenė. O lyderis turėtų būti Šiauliai – ir formalus, ir neformalus“, – sako J. Bartkus.

Malonė iš Vidaus reikalų ministerijos

V. Japertas tikisi, kad artimiausiu metu situacija kardinaliai keisis, nes jau šiais metais Seimui bus pristatyta Baltoji knyga, įtvirtinsianti naują regioninę politiką iki 2030 m. „Baltojoje knygoje bus išgrynintos naujos regiono kryptis, tame tarpe ir regiono specializacija – bus skiriama lėšų jos skatinimui, paslaugų kūrimui“, – pasakoja ŠPPA prezidentas.

Tiesa, jeigu kiti regionai jau dirba šia kryptimi, Šiauliai stovi vietoje. Gelbėja tai, kad, pasak V. Japerto, Vidaus reikalų ministerija yra pasiruošusi Šiaulių regioną pasirinkti kaip vieną pirmųjų dalyvių pilotiniame regionų specializacijos projekte: „Nuoširdžiai tikiuosi, kad mes priimsime šį iššūkį, nes kitos alternatyvos kaip ir nebeturime. Tuomet būtume priversti dirbti nebe taip, kaip iki šiol, šalia Šiaulių regiono plėtros tarybos atsirastų darbingas sekretoriatas. Tik jeigu mums bus suteiktas formatas, ar sugebėsime įnešti į jį turinį?“

Artimiausiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje turėtų būti gvildenamos aktualios problemos. Tik ar kalbos neliks kalbomis?