Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė: „Svarbiausia – tikėjimas tuo, ką darai“

Pertvarkos procesųekspertė Eglė Jurkutė Šiaulių regione nuo 2016 metų koordinuoja veiklas, susijusias su institucinės globos pertvarka. Šiuo metu ji gyvena pertvarkos antrojo etapo rūpesčiais – 2020 metų gegužę Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo įgyvendinti projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“.

Projekto tikslas – per trejus metus 6-iose Lietuvos savivaldybėse išbandyti paslaugas, kurios intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms kuria galimybę gyventi bendruomenėje kartu su visais.

Eglė džiaugiasi, kad gali prisidėti prie pokyčių, kurie svarbūs ne tik negalią turintiems žmonėms ir jų šeimoms, bet ir visai visuomenei. Su eksperte kalbamės apie koordinuojamą projektą ir iššūkių kupiną darbą, kuris, pasak jos, yra labai prasmingas ir įdomus.

Egle, kokie keliai tave atvedė į pertvarką?

Dar Šiaulių universitete studijuodama specialiąją pedagogiką lankydavausi globos įstaigose, jose atlikau praktikas. Tai, ką mačiau, mane glumino – ten žmonių gyvenimas nuasmenintas, jis taip ir prabėga už storų institucijos sienų. Po studijų pradėjusi dirbti vaikų globos namuose galutinai įsitikinau, kad institucinė globos sistema žalinga, traumuojanti, vedanti į niekur. Todėl džiaugiausi, kad prasidėjo pertvarkos procesas ir kad galiu prie jo prisidėti.

Pertvarkos sėkmė turbūt pirmiausiai priklauso nuo visų jo dalyvių bendradarbiavimo siekiant bendro tikslo.

Prisiminus pertvarkos pradžią mane apima dvejopi jausmai. Tuo metu atrodė – jau daugiau nei du dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, niekas nebesistebi gatvėje sutikęs neįgalų žmogų, aplinkui daug kalbama apie empatiją ir toleranciją. Pradėjusi dirbti pamačiau, kad realybė visai kitokia – daugeliui ši tema vis dar svetima. Iš tiesų pertvarkos būtinybę suprato ne visų savivaldybių politikai, globos įstaigų vadovai ir darbuotojai. Didžioji dauguma pokyčiams smarkiai priešinosi, teko juos įtikinėti, kad jie būtini, kad to reikalauja elementarus žmogiškumas. Į pertvarkos procesą įsitraukė įstaigų, kurios suprato pokyčių reikalingumą, vadovai, į pagalbą atskubėjo nevyriausybinės organizacijos.

Aš pati visą laiką glaudžiai bendradarbiavau su nevyriausybinėmis organizacijomis, vienijančiomis tėvus, auginančius negalią turinčius vaikus, ir šeimas, kuriose gyvena suaugę neįgalūs asmenys. Iš jų sužinojau apie jų problemas, neviltį, ateities baimę, ir mane stiprino žinojimas, kad dirbu reikalingą darbą atstovaudama jiems. Visi surėmėme pečius ir darėme ką galėjome – pirmajame pertvarkos etape pirmieji Lietuvoje pateikėme paraiškas siekdami ES lėšomis išbandyti naujų formų alternatyvias institucinei globai paslaugas. Pirmųjų projektų finansavimas nebuvo didelis, jo ne visada užtekdavo paslaugos teikimo kaštams padengti, bet svarbiausia buvo tikėjimas tuo, ką darome ir noras veikti.

Jau metus Šiaulių regione įgyvendinamas projektas „Nuo globos link galimybių“, pilotuojamos naujos bendruomeninės paslaugos.

Regione išbandomos trys paslaugos iš keturių – socialinių dirbtuvių, apsaugoto būsto ir pagalbos priimant sprendimus. Deja neturime įdarbinimo su pagalba paslaugos. Rengiantis pertvarkos antrajam etapui buvau išėjusi į dekretines atostogas, tuo metu potencialiems partneriams tikriausiai pritrūko paskatinimo ir palaikymo imtis išbandyti šią paslaugą. Projekte beveik nėra atsitiktinių partnerių – dauguma jau keletą metų yra aktyvūs pertvarkos dalyviai, džiugina jų noras siekti kokybės. Tam, kad išmoktum dirbti naujai, pirmiausia reikia norėti pačiam keistis, nuolat mokytis. Rengiame susitikimus, ieškome geriausių sprendimų, visi drauge jaučiamės pertvarkos proceso dalimi ir tuo džiaugiamės.

Kurios išbandomos paslaugos rezultatai labiausiai džiugina?

Manau, tikrai sekasi pilotuoti apsaugoto būsto paslaugą. Ją regione 12-ai asmenų teikia 3 projekto partneriai iš Šiaulių miesto, Radviliškio ir Pakruojo rajonų savivaldybių. Apsaugoto būsto paslauga Šiaulių regione nebuvo naujiena – 2017 metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai pateikė paraišką išbandyti šios paslaugos teikimą pirmojo pertvarkos etapo projekto lėšomis. Ši įstaiga jau iki tol turėjo patirties – dar 2008 metais jos įsigytame bute buvo apgyvendinti ir savarankiško gyvenimo įgūdžių mokėsi įvairias negalias turintys jaunuoliai. Prasidėjus antrajam pertvarkos etapui Šiaulių globos namai su apsaugoto būsto paslauga startavo pirmieji. Beje, šiai paslaugai jau keletą metų nuomojamas tas pats butas. Jo šeimininkai gyvena užsienyje, labai džiaugiasi mūsų bendradarbiavimu. Teko bendrauti ir su kitais namo gyventojais, jie sako net nepastebintys, kad kaimynystėje gyvena kažkokie „kitokie“ asmenys.

Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras taip pat ne naujokas – pirmajame pertvarkos etape teikė laikino atokvėpio paslaugą, o pernai palaikant Pakruojo rajono savivaldybei ėmėsi apsaugoto būsto paslaugos. Labai džiugina tai, kad savivaldybės atstovai nuoširdžiai domisi, kaip sekasi pilotuoti paslaugą, kaip keičiasi paslaugos gavėjų gyvenimas. Puiku, kad už šią paslaugą atsakinga jauna, ką tik socialinio darbo studijas baigusi darbuotoja, kuri į projektą atėjo turėdama naują požiūrį į socialinį darbą.

Puikiai sekasi ir naujiems partneriams – Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Radviliškio Viltis“. Tiesa, pradžioje jų laukė daug iššūkių – užtruko būstų ir klientų paieška. Galų gale pavyko vieną butą išnuomoti Radviliškio mieste, kitą – Šeduvos miestelyje. Labai džiaugiamės Šeduvoje gyvenančio paslaugos gavėjo Ramūno sėkmės istorija – vyrui pavyko kardinaliai pakeisti gyvenimą. Jis per karantiną atrado savo stiprybes, pradėjo bičiuliautis su kaimynais, jiems padėjo atlikti buities darbus, o neseniai susirado ir nuolatinį darbą.

Socialinių dirbtuvių paslaugą regione išbando net keturi partneriai.

Trys dirbtuvės įkurtos Šiaulių mieste, dar vienos – Joniškyje. Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro įkurtų dirbtuvių lankytojai lieja kvepiančias sojų vaško žvakes. Jų gamybai naudojami kvapai nuolat tobulinami, jau sukurtas net Joniškio krašto kvapas, galintis reprezentuoti Joniškio rajono savivaldybę. Dar viena dirbtuvių veikla – krepšių iš vytelių pynimas. Dirbtuvių meistras yra tautodailininkas, pynėjas, jis kruopštesnius lankytojus pramokė pinti krepšius. Šiose dirbtuvėse paslaugas gauna Jurdaičių socialinės globos namų grupinių namų gyventojai, taip pat keli asmenys iš bendruomenės. Joniškiečiai yra pertvarkos naujokai, tačiau susibūrė stipri specialistų komanda, turinti labai aiškią šios paslaugos teikimo viziją. Daug dėmesio skiriama lankytojų emocinei būsenai gerinti, stengiamasi skatinti jų savivertę.

Šiaulių savivaldybės globos namai nebenaudojamose Dienos centro „Goda“ virtuvės patalpose įkūrė kepyklėlę. Pirmiausia socialinių dirbtuvių lankytojai kepė sausainius, pamažu asortimentas plėtėsi, ir šiuo metu jie jau kepa kaneles, kibinus, ruošia vieno kąsnio sumuštinius ir kt. Akivaizdu, kad kepyklėlei užsakymų netrūksta. Be to, dirbtuvių lankytojai gamina unikalius keramikos darbelius, atlieka įvairius aplinkos tvarkymo darbus. Džiugina, tai, kad partneriai, pastebėję, kad ne visiems dirbtuvių lankytojams patinka monotoniškas darbas, plečia veiklas.

VšĮ Socialinių inovacijų centro įkurtų socialinių dirbtuvių lankytojai gamina rankdarbius – neria daiktadėžes, kilimus, stalo padėkliukus, kitus buityje reikalingus daiktus. Netrukus dirbtuvių lankytojai pradės gaminti žvakes, ateityje planuojama siūlyti valymo paslaugas. Dirbtuves lanko 11 Kelmėje įsikūrusių Aukštelkės socialinės globos namų įkurtų grupinio gyvenimo namų gyventojų, juos į dirbtuves vežioja globos namai. Socialinių inovacijų centras pertvarkos procese nėra naujokai, pirmajame etape atliko Šiaulių regiono globos įstaigų gyventojų poreikių vertinimą, o dabar patys tapo pertvarkos dalimi.

VšĮ Motinos Teresės šeimų namai – jau patyrę partneriai, dalyvavo pirmojo pertvarkos etapo projekte. Tai yra unikali įstaiga, subūrusi nedidelę bendruomenę, kuri jungia įvairius sunkumus patiriančius žmones, padedanti kiekvienam, kuriam reikia pagalbos. Dalis šių namų įsteigtų socialinių dirbtuvių lankytojų yra užaugę globos namuose, o šiuo metu gyvena savarankiškai. Lankytojai užsiima įvairiomis veiklomis: veria gintaro apyrankes, dekoruoja veidrodžių rėmelius, lipdo suvenyrines lėkštutes, lieja lauko vazonus, teikia aplinkos tvarkymo paslaugas ir kt. Ateityje planuojama didinti dirbtuvėms skirtas patalpas, o veiklas dar labiau išplėsti.

Nors, kaip prieš tai minėta, Šiaulių regione neteikiama įdarbinimo su pagalba paslauga, tačiau atsiradusią spragą stengiasi kompensuoti patys partneriai. Net trys buvę Teresės šeimų namų socialinių dirbtuvių lankytojai jau įdarbinti, kol kas jiems neblogai sekasi. Projektas, pagal kurį jie įdarbinti, finansuojamas ne pertvarkai skirtomis lėšomis, bet tam tikra prasme jis tapo ir sudėtine mūsų projekto dalimi.

Pagalba priimant sprendimus– matyt, sudėtingiausiai pilotuojama paslauga?

Tai yra nauja paslauga, kartu su partneriais ieškome sprendimų, kokia ji turėtų būti. Pagalbos priimant sprendimus paslauga negalią turinčiam žmogui suteikia galimybę gauti individualizuotą pagalbą, mokytis išsakyti savo norus ir poreikius, padedant darbuotojui siekti nusimatytų tikslų.

Nė kiek nenustebino tai, kad šią paslaugą nusprendė teikti Aukštelkės socialinės globos namai, nes tai buvo viena iš dviejų įstaigų, 2018 metais Lietuvoje pilotavusių naują asmeninio asistento paslaugą. Partneris surinko puikią komandą, išsikėlė labai aukštus paslaugos kokybės reikalavimus. Šiuo metu pagalbos priimant sprendimus paslauga naudojasi 5 globos namų gyventojai, partneris ateityje planuoja ją siūlyti išbandyti bendruomenėms nariams.

Šią paslaugą teikia ir kitas daug patirties turintis partneris – VšĮ Žmogiškųjų išteklių ir stebėsenos biuras. Paslaugą teikia 6 darbuotojai, jų klientai – 30 asmenų, kuriuos padėjo surasti Šiaulių miesto ir rajono bei Radviliškio savivaldybės. Tarp jų – ir savarankiškai gyvenantys asmenys, ir su tėvais gyvenantys jaunuoliai, taip pat daugiavaikės mamos, vyresnio amžiaus bei globos institucijose jau daug metų gyvenantys asmenys. Pagalbos priimant sprendimus diapazonas labai įvairus, klientai nori išmokti savarankiškai rinktis užsiėmimus, laisvalaikio praleidimo formas, patys nuspręsti, kaip tvarkytis su savo gaunamomis pajamomis, įsigyti seniai svajotą daiktą.

Minėjai, kad iš pradžių teko kovoti už pertvarkos idėjas ir tikslus. Ar dar tenka už tai kovoti?

Dabar žymiai paprasčiau, manau, jau daugelis supranta, kad kitaip nebus, pertvarkos procesas neišvengiamas. Aš pati jau turiu sukaupusi daug patirties, lengviau sekasi bendrauti su savivaldybių atstovais ir partneriais. Svarbiausia, pati labai tikiu tuo, ką darau.