Susitikimai-parama: „Šiaulių „Rasos“. Vieno kryžiaus istorija

Senosios Šiaulių kapinės ne tokios jau ir senos miesto istorijos požiūriu. Jų atminties kauburėliai ir tūkstančiai žmonių gyvenimo ženklų apima laikotarpį nuo devynioliktojo amžiaus pradžios iki dvidešimtojo amžiaus šeštojo dešimtmečio. Tačiau atidžiau pažiūrėję į šį laikmetį, pamatysime esminius įvykius, suformavusius mūsų dabartį, tapatybę ir ateities vektorius: sukilimai, pasauliniai karai, valstybingumo atstatymas, savivaldos pradžia, lietuviškosios inteligentijos veikla, kultūrinis miesto gyvenimas, rezistencija, ekonomika ir t.t.

 Pakilkime kartu į kadaise čia stovėjusios šv. Jono Krikštytojo koplyčios kalnelį. Dabar toks metas, kai rudeniai vėjai nuvaikė visas lapų uždangas ir iš šios aukštumėlės atsiveria nuostabi senųjų Šiaulių panorama – nuo Talkšos iki katedros, nuo cerkvės iki Stasio Šalkauskio gatvės. Ką gi tokio įsimintino pamatysime pačioje kalnelio viršūnėje – o gi trijų metrų kryžių! Jis žymi Lukauskių kapą – Stasio Lukauskio, jo žmonos Elenos Lukauskienės, jos mamos Liudgardos Ziabickienės bei Stasio sesers Teklės Miežutavičienės amžinojo poilsio vietą. Apie Stasį Lukauskį pakalbėsime tikrai daug – kiek gruodžio oras mums pastovėti leis. Čia tik paminėsiu, kad 1925 metų gegužės 24 dieną palydėti jo į paskutiniąją kelionę susirinko keli tūkstančiai šiauliečių – kas dešimtas miestietis ... Šalia senojo parko turime šio žmogaus vardo gatvę...

Deja, šiandien mus pasitinkantis masyvus betoninis kryžius liudija apie bevardį kapą... Dar 1999 metais išleistoje Romos Baristaitės ir Aleksandro Petrikausko knygoje „Šiaulių senosios (Talšos) kapinės“ minima pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu. O štai 2004 metų kultūros paveldo registre paminėta, kad jos nebėra. Kas joje buvo parašyta mums tolimais 1971 metais kruopščiai užrašė kraštotyrininkė Birutė Knizikevičienė:

Vaizdą, kaip atrodė ši lentelė, savo neįkainojamame archyve surado fotografas Jonas Tamulis:

FECI QUOD POTUI,

FACIANT MELIORA POTENTES.

PADARIAU, KĄ GALĖJAU,

KAS GALI, TEPADARO GERIAU.

Štai ir suradome iššūkį – padarykime, ką galime!

Idėja, kurios gimimą paskatino kraštotyrininkės, bibliotekininkės Nijolės Petraitytės pastebėjimai apie apleistas miesto istorinės atminties vietas, paprasta – atkurti mūsų amžiaus pradžioje prarastą lentelę ir sugražinti šiai vietai deramą išvaizdą.

Kviečiu visus, norinčius prisidėti asmenine parama šiai idėjai įgyvendinti, į susitikimus. Kaip gidas, rengiu šiam metui ir šiai vietai deramus kuklius kelių žmonių apsilankymus. Pakilsime ne tik į Stasį Lukauskį minintį kalnelį. Apeisime dar keliolika atminties kauburėlių. Teisininkai, politikai, dvasininkai, laisvamaniai, poetai, rašytojai, muzikai, mokytojai, skulptoriai, lakūnai, savanoriai, inžinieriai, ištisos šeimos ir giminės – daugybės žmogiškųjų pastangų sukūrė mūsų ryškiai šviečiančius Šiaulius!

Susitikimo vieta: prie pagrindinio įėjimo - Šventųjų Petro ir Pauliaus vartų - į Šiaulių senąsias kapines iš Ežero gatvės pusės.

Laikas: visi gruodžio mėn. šeštadieniai ir sekmadieniai nuo 12 val.

Susitikimų trukmė – iki 1 val.

Grupelės dydis – iki keturių dalyvių. Saugus atstumas užtikrinamas radijo ryšio priemonėmis – ausinukais.

Atlygis – jūsų auka, kaip parama idėjai. Patarimai bei pastebėjimai taip pat labai laukiami.

Visos surinktos lėšos bus skirtos Lukauskių kapo memorialinės lentelės atkūrimui. Visi paramos teikėjai registruojami ir , esant sutikimui, bus paskelbti viešai.

Už nuotraukas, padarytas 1990 metų kovo 1-ą dieną, dėkoju jų autoriui Jonui Tamuliui – fotografui, kraštotyrininkui, muziejininkui.

Į susitikimus prašau registruotis tel. 8-699-01432 arba asmenine žinute Facebook puslapyje „A ekskursijų biuras“, nurodant jūsų vardą bei jums tinkančią susitikimo gruodžio mėnesio šeštadienį arba sekmadienį datą.

Iki susitikimo, gidas ir kelionių vadovas Saulius Stasiūnas.