Šiaulių rajone – Užgavėnių šėlionės

Šiaulių rajone nuotaikingai ir linksmai paminėtos Užgavėnės.

Kuršėnai. Šiemet Užgavėnės Kuršėnuose buvo ypatingai spalvingos ir šventiškos, suvienijusios tiek vietinius gyventojus, tiek miesto mokyklų moksleivius. Tradicinis šventės renginys, vykęs Kuršėnų kultūros centro amfiteatre, tapo tikra atrakcija visiems, kurie nori pajusti tikrąją Užgavėnių dvasią – smagų šėlsmą, linksmybes ir kūrybiškumą.

Visi buvo kviečiami pasimėgauti kvapniais ir gardžiais blynais, o tuo pačiu metu Kuršėnų kultūros centro amfiteatre šėlo persirengėliai, įvairūs personažai ir mistiški veikėjai, kurie visus stebino savo įspūdingais kostiumais ir išraiškingomis kaukėmis. Atėję į renginį galėjo ne tik pasigrožėti šiais kūrybingais pasirodymais, bet ir dalyvauti linksmybėse, šokiuose ir žaidimuose, kurie buvo neatsiejama Užgavėnių šventės dalis.

Ypatinga Užgavėnių šventės dalis – „Kaukės gigantės“ konkurso rezultatų paskelbimas. Šiame konkurse dalyvavo net 12 kaukių kūrėjų iš Kuršėnų mokyklų, darželių, Kūrybos namų. Šis konkursas, suteikė galimybę demonstruoti savo kūrybiškumą ir pasitelkti netikėtus sprendimus, kuriant didžiules, apie 1,5 metro aukščio, kaukes. Už labiausiai patikusią kaukę buvo galima balsuoti visą savaitę Kuršėnų kultūros centre. Renginio dalyviai buvo apdovanoti padėkomis ir prizais už išradingumą ir originalumą, o „Kauke nugalėtoja“ tapo Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų būrelio mokinių sukurta kaukė.

Bet linksmybės tuo nesibaigė, persirengėlių eitynės tęsėsi aplankant kolegas ir draugus iš Kuršėnų dvaro ir Vytauto Vitkausko bibliotekos, Kuršėnų miesto seniūnijos, aplankytos ir vietinės gydymo įstaigos, parduotuvės.

Drąsučiai. Užgavėnės bene labiausiai mėgstama tradicinė liaudiška šventė Lietuvoje. Kovo 4 d. žiemos išlydėjimo šventė pakvietė visus Drąsučių kaimo gyventojus išvyti žiemą iš kiemo.
Skambant liaudiškai muzikai persirengėliai skubėjo aplankyti kaimo gyventojus. Po to visi persirengėliai šėlo Drąsučių kultūros centro ir bendruomenės kiemelyje. Netrukus Kanapinis stojo į kovą su Lašininiu. Kelios akimirkos ir kova baigta. Lašininis paguldytas ant menčių. Pergalę, kaip ir kasmet, šventė Kanapinis. Pasibaigus Kanapinio ir Lašininio kovai, įvairiausiems Užgavėnių šokiams visi patraukė prie žiemos simbolio – Morės, ji labai greit sudegė. Tikimės, kad ir žiema taip greit pasitrauks. Drąsučių bendruomenė visus susirinkusius pavaišino nuostabiai kvepiančiais blynais, karšta kakava. Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie gražios žiemos šventės.

Gruzdžiai. Užgavėnės neaplenkė ir Gruzdžių. Šokom, šėliojom, žaidėm, dainavom, blynus gardžiausius ragavom... Išvijom visas blogybes, negeroves... Tik, kaip greitai ta šventė atėjo, tai dar greičiau praėjo. O mes likome laukti artėjančios šilumos, gyvybės, Pavasario linksmybių. Už bendravimą ir bendradarbiavimą dėkojame Gruzdžių bibliotekos kolektyvui, Gruzdžių seniūnijos darbuotojams ir seniūnaičiams, Gruzdžių krašto bendruomenei.

Žarėnai ir Šakyna. Žarėnuose praūžė smagi Užgavėnių šventė, kuri pritraukė gausų būrį linksmintis nusiteikusių dalyvių. Tradicinė šventė neapsiėjo be blynų, piršlio, nuotakos ir, žinoma, jaunikio paieškų! Šventė prasidėjo nuo triukšmingos eisenos, kurioje visi dalyviai su spalvingomis kaukėmis ir gera nuotaika kvietė žiemą trauktis. Tradiciškai buvo ieškomas jaunikis – šis smagus žaidimas nepaliko abejingų ir sukėlė daug juoko bei gerų emocijų. Rungtynių metu dalyviai varžėsi įvairiose linksmose užduotyse, o nugalėtojai buvo apdovanoti ypatingomis dovanomis – lydekos žuvimi! Už lydekas dėkojame kiečiausiam Žarėnų žvejui Mantui Leliukui. Neatsiejama šventės dalis – blynai. Roma Dobrovolskienė nuo pat ryto maišė skaniausią mielinę tešlą, o Žarėnų šeimininkės Birutė Mikalauskienė ir Nijolė Buožienė, kepė blynus ir rūpinosi šventės dalyvių pilnais pilvais. Kad šaltukas nebūtų baisus, Zita Leliukienė visus šildė saldžiausia kakava. Visi susirinkusieji galėjo pasimėgauti pačiais skaniausiais ir įvairiausiais blynais, kurie tapo tikra Užgavėnių puošmena. Skambant muzikai, šventės dalyviai šoko, dainavo ir džiaugėsi smagia atmosfera. Kulminacija tapo tradicinis Morės deginimas – šis ritualas simbolizuoja atsisveikinimą su žiema ir naujų, pavasariškų vėjų kvietimą. Šventė Žarėnuose dar kartą įrodė, kad tradicijos gyvos ir vienija bendruomenę. Visi dalyviai išsiskirstė su šypsenomis veiduose, laukdami kitos Užgavėnių šventės, kur vėl galės skanauti blynus, šokti ir švęsti pavasario atėjimą!

Naisiai. Naisiuose, kaip ir kasmet, Didžiosios Užgavėnės buvo švenčiamos su trenksmu! Tačiau šiemet šventę ypatingai papuošė Naisių kultūros centro suaugusiųjų saviraiškos klubo „Ulyčia“ moterys, kurios įnešė autentiškumo ir kūrybiškumo dvelksmą. Klubo narėms kilo puiki idėja – atgaivinti senąsias lietuvių Užgavėnių tradicijas ir sukurti kaukes, įkvėptas tautosakos. Ir joms tai puikiai pavyko! Šventės dalyviai galėjo išvysti įvairiausias kaukes: nuo grėsmingų velnių ir paslaptingų gyvių iki linksmų daktarų ir išradingų padarų. Kiekviena kaukė buvo tarsi mažas meno kūrinys, atspindintis lietuvių liaudies išmonę ir humorą.

Micaičiai. Puikiai praleistas laikas, aplankyti micaitiškiai, pašėliota, blynai išragauti, šeimininkai pagirti, žiema išvaryta, pasidžiaugta artėjančiu pavasariu. Tad jei dar neteko dalyvauti – kitąmet būtinai įsiliekite į šią smagią šventę!

Kurtuvėnai, Bazilionai. Kurtuvėnuose ir Bazilionuose vyko tradicinės Užgavėnės, smagiai aplankyti miestelių gyventojų kiemai, pasivaišinta blynais. Daugelis persirengėlių žiemą varė su žymaus tautodailininko Sauliaus Tamulio kurtomis kaukėmis.

Ginkūnai. Tikros žiemos šiemet kaip ir nebuvo, tai ir jos varytojų daug nereikėjo. Svarbu, kad pritariančių šitam išvarymui Ginkūnuose radom – netikus buvo žiema, tai ir grūdom ją lauk šokdami, grodami, triukšmaudami. Tuo pačiu dar savo ubagėlei vyro ieškojom – pinigingo, žinoma. Kol kas neradom. Gal dar ištrauks vargšelė iki kitų Užgavėnių, vis tiek rasim jai tą vyrą. Bus lengviau, nes jai jau ir įsidarbint pavyko – draudė vyrus nuo darbo, nuo viršininkų ir kitų pavojingų sveikatai dalykų. Bandėm prisiregistruoti seniūnijoj ir bibliotekoj – pavyko! Gal kad labai pamaldūs esam – vis žegnojomės ir žegnojomės kur eidami „Vardan tekšt, papen tekšt, čia grieks, čia nieks, čia duonos kepals“. Skanių blynų, lašinių, saldainių prisiputom – ištrauksim kaip nors iki Velykų. O mūsų liaudiškos muzikos kapela „Švedė“ žiemą nusivijo net iki Žagarės, iš kur galų gale ją su visam išvarė.