Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 30-metis: pirmieji iniciatoriai, tapę lyderiais

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR) šiemet švenčia jubiliejinę sukaktį. Į renginį „Trisdešimtmečio spalvos“ Šiaulių arenoje Rūmų bendruomenė susirinko lapkričio 25-ąją. Iškilmingo renginio metu svečius žavėjo ypatingi pasirodymai, vyko geriausiųjų apdovanojimai, o buvę ir esami Rūmų vadovai mintimis atsigręžė ir perbėgo tuos tris dešimtmečius. Šiaulių verslininkai buvo pirmieji, suvokę bendrystės svarbą, o dabar Rūmai išaugo į daugiau nei 300 narių bendruomenę, kuriančią vertę verslui, miestui, regionui ir Lietuvai.

ŠPPAR sėkmė – gausi bendruomenė 

„30 metų ŠPPAR buvo labai sėkmingi. Naujų narių skaičius nuo 36 steigėjų – fizinių ir juridinių asmenų – užaugo iki 320. Tad tikrai šiandien spalvos yra pačios gražiausios. Be abejo, tą trisdešimtmetį buvo įvairių spalvų: reikėjo išsikovoti savo vietą, atstovauti, būti aktyviems. Džiaugiamės, kad mūsų organizacija auga ir stiprėja“, – sakė ŠPPAR generalinis direktorius Alfredas Jonuška. 

Kaip teigė generalinis direktorius, prasidėjus Rūmų istorijai, t. y. 1992-aisiais, atsikuriančiai Lietuvos valstybei reikėjo pasaulinių, europietiškų organizacijų, kurios atvertų kelius į Vakarus. Priklausymas Prekybos, pramonės ir amatų rūmams padėjo anuomečiams verslams keistis ir augti, padeda ir dabartiniams transformuotis. „ŠPPAR yra pasaulinių ir Europos verslo asocijuotų struktūrų nariai ir mes pozicionuojame save kaip lietuvišką verslą tarptautinėse rinkose. Per Rūmus galima sulaukti nemažai pagalbos ir pasiūlymų, kad būtų galima didinti savo eksporto apimtis ir bendrauti su užsienio partneriais“, – akcentavo A. Jonuška. 

Susirinkusiesiems pažymėti šio jaunatviško jubiliejaus dabartinis ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis linkėjo drąsių sprendimų: „Nariai yra mūsų didžiausia vertybė ir mes, matydami jų trisdešimties metų augimo kelią ir įgytą patirtį, linkime nesustoti, stiprėti technologiškai ir ieškoti naujų perspektyvių rinkų. Linkime auginti savo komandas, stiprinti jų kompetencijas bei džiuginti netradiciniais verslais ir produktais tiek čia Lietuvoje, tiek ir už Lietuvos ribų.“ 

Neabejotina narystės nauda 

Ši asocijuota verslo struktūra nuolat auga, o prisijungiantys nauji verslai netrunka įsilieti į bendruomenę. Kaip vieną pagrindinių naudų įmonėms A. Jonuška išskyrė verslų bendrystę: „Jie vieni su kitais susipažįsta, pasidalija patirtimi ir turi galimybę save išreikšti pozicionuojant ir atstovaujant, kalbantis su valdžia ir kitomis institucijomis. Po vieną yra sudėtinga tai padaryti, o Rūmai tą tikrai pajėgūs atlikti.“ 

Jam antrino ŠPPAR prezidentas, pabrėždamas, kad tik vienybė gali padėti surasti tinkamų sprendimų iškylančioms problemoms tiek vietiniu, tiek pasauliniu lygiu: „Pirmiausia tai yra didžiulė bendruomenė ir be galo didelė patirtis – daugiau nei 300 narių su skirtingais verslais, skirtingais jų išsivystymo lygiais, skirtingomis patirtimis. Antra, mes, kaip asocijuota struktūra, bandome spręsti Rūmų narių bendrinius einamuosius klausimus, kaip dabartiniu metu – pandemija, pabėgėlių krizė, tiekimo grandinių sutrikimai ar karo veiksmų sukeltas elektros kainų šokas. Teikiame pasiūlymus Vyriausybei, kaip tą būtų galima padaryti efektyviau ir tikslingiau iš verslo perspektyvų. Be abejo, organizuojame bendrus renginius, seminarus, verslo misijas į užsienį,  kurios reikalingos ir aktualiausios tuo metu – tai yra tai, kas mūsų nariams labiausiai reikalinga šiandien.“ 

O štai vienos iš ŠPPAR narių – UAB „Nirlita“ – direktorius Rimgaudas Mickus ragino į bendruomenę jungtis likusius verslus: „Aš neįsivaizduoju, kad įmonė, dirbanti skaidriai ir gerai, nebūtų ŠPPAR nare. Kadangi visa informacija, susijusi su verslu, konsolidacija tiktai per asocijuotas struktūras patenka į verslą. Kaip vienas gali dirbti? Čia yra žmonių, kurie viską generuoja, perduoda įmonėms, vyksta įvairūs susirinkimai, ekonominiai forumai. Tai yra tiesioginė ir labai didelė nauda. Kadangi dalis įmonių tikrai nepriklauso Rūmams, jie labai daug ką praranda. Ir tai reikia sakyti toms įmonėms, reikia kviesti. Buvimas nariu jiems tikrai atneš ir materialios naudos.“ 

Spalvotas trisdešimtmetis 

Rūmai yra vienintelė asocijuota struktūra, turinti savo įstatymą. „1992 m. Seimo sprendimu buvo priimtas įstatymas, kuris suteikė teisę Rūmams jungti verslus į bendruomenę, kartu suteikė teisę jiems vertinti ir išduoti force majeure pažymas ir kilmės sertifikatus, atstovauti verslo interesams valstybinėse institucijose su tikslu gerinti verslo sąlygas“, – apibūdino V. Lembutis. 

Šventės „Trisdešimtmečio spalvos“ metu net trys ŠPPAR prezidentai pasidalijo prisiminimais apie Rūmų veiklą nuo jų įsteigimo iki šios dienos. Rūmų istorija prasidėjo 1992-aisiais, kai, pasak ŠPPAR garbės prezidento Kastyčio Vyšniausko, Šiaulių verslo žiedas susirinko Inžinierių namuose. 

„Verslininkų buvo 36, jie disponavo informacija, kokios Šiaulių regiono įmonės ką gamina, kur parduoda, kiek eksportuoja“, – prisiminė garbės prezidentas. Anuomet jis vadovavo UAB „Rėkyva“, kuri ir buvo išrinkta kaip ŠPPAR iniciatorė. K. Vyšniauskas atskleidė, jog prieš 30 metų ši įmonė pirmoji įsigijo automobilį „Volkswagen Passat“, todėl pajuokavo, kad dėl to jis ir buvo išrinktas pirmuoju ŠPPAR prezidentu: „Kadangi tokia mašina buvo vienintelė Šiauliuose, tai, matyt, nutarė, kad geriausiai atrodys užsieniečių akyse.“ 

Antrąjį dešimtmetį auginti Rūmus ir jų bendruomenę teko Vidmantui Japertui. Garbės prezidentas mintimis grįžo į 2000-uosius, kai visus gaubė nežinomybė dėl ateities. V. Japertui reikėjo vadovauti nors ir ne kardinaliai, bet naujai suburtai ŠPPAR komandai. „Antrasis dešimtmetis buvo pakankamai neapibrėžtas, mes sunkiai galėjome atsakyti, kas tokie esame: jau nebe Rytai, bet dar vis ne Vakarai. Bet didžiąja dalimi ta priešprieša buvo mūsų mentalitete, ne geografinėje padėtyje. Rūmai nuo 2000-ųjų prisiėmė atsakomybę, kaip, kartu augant Rūmams, padėti augti įmonėms. Tai buvo tuo laikotarpiu vienintelė galimybė be didelių problemų išvykti į Vakarus, nes Rūmai turėjo didžiulį pasitikėjimą tarptautiniu mastu. Tai buvo sėkmės kelias surasti užsienio partnerių“, – pasakojo garbės prezidentas. 

Tiesa, vienu didžiausių to dešimtmečio išskirtinumų tapo sukurta bendradarbiavimo taryba su Valstybine mokesčių inspekcija. „Būtent Šiaulių rūmai buvo pirmieji, kurie sukūrė šią netradicinę instituciją. Bet iššūkis buvo bendras – ką daryti, kad vieni kitus geriau suprastume? Tiek problemas, tiek lūkesčius ir galimybes bei pradėtume ieškoti sprendimų prieš tai, kai pradedame mojuoti kardais“, – aiškino V. Japertas. 

Dar vienas to laikotarpio retas valdžios politikų bendradarbiavimo formatas, pasak V. Japerto, – galimybė ŠPPAR tapti asocijuotais partneriais regioninės politikos formavime: „Lietuvoje to niekur nebuvo buvę, įstatymai to nenumatė, bet buvo išmintingų žmonių, kurie matė verslo galimybes, formuojant ir kuriant regioną.“ 

Šiuo metu ŠPPAR vairą yra perėmęs prezidentas V. Lembutis. Jam taip pat teko daugybės iššūkių kupini laikai – nuo koronaviruso pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų iki karo Ukrainoje ir su tuo susijusių padarinių švelninimo. „Labai sudėtingas laikas, labai brangūs metai, bet labai daug patirties, daug išmoktų pamokų. Pandemijos metu reikėjo išmokti gyventi iš naujo. Turėjome iššūkių ir versle, ir Rūmų veikloje – reikėjo rengti susirinkimus ir priimti sprendimus, negalint realizuoti gyvo balsavimo teisės. Turėjome ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip nepažeisti įstatų ir kartu įgyvendinti įstatymus, todėl teko priimti labai daug netradicinių ir tuo metu neįprastų sprendimų. Vienas tokių – verslo parama Lietuvai ir Ukrainai. Ne išimtis šis jubiliejinis renginys –  dalis už bilietus gautų lėšų taip pat bus skirta mūsų broliams ir sesėms Ukrainoje“, – apžvelgė ŠPPAR prezidentas. 

Apdovanoti geriausieji 

Šventinio vakaro metu, be prisiminimų ir sveikinimų ŠPPAR nariams, vyko ir verslininkų apdovanojimai. 

Reklama