Šiaulių pramonininkai ieško kūrybiškų sprendimų ir gamyboje, ir konkurencinėje arenoje

Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) kasmetėje Chaimo Frenkelio konferencijoje gvildeno aktualiausias šiandien verslui temas: infliaciją, inovacijas, mokesčius ir... kūrybingumą – kaip pergalės versle receptą. Šiemet akcentuotas kūrybiškumas versle, diegiant inovacijas, įsileidžiant į gamybą dirbtinį intelektą, norint neatsilikti aštrėjančioje konkurencijoje. Nepamiršta ir graži tradicija – įteikti Ch. Frenkelio vardo apdovanojimai, garbės ženklai bei „Profesijos riterio“ nominacijos.

Kūryba versle – naujas receptas 

Šiaulių pramonininkai, atvykę į kasmetę Ch. Frenkelio konferenciją, pirmiausia susirinko pagerbti  Šiaulių pramonės pradininko Chaimo Frenkelio atminimo – prie jo paminklo nunešė rožių. 

Šiųmetės konferencijos tema „Kūrybingumas versle“ – neatsitiktinė. Pramonei metai nebuvo lengvi, tad reikia kūrybiškų sprendimų. 

„Infliacija, stagnacija, palūkanos ir visi kiti „gražūs“ žodžiai, kurie verslui atrodo kaip virusai, bet mes turime atsilaikyti, nes kito pasirinkimo neturime“, – sako konferencijos šeimininkas, ŠPA prezidentas Žydrūnas Grinius.  

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, jau kelerius metus gyvename įtemptoje situacijoje: tai koronavirusas ir pandemija, tai karas Ukrainoje ir energetiniai kaštai, o dabar dar ir numatomas kapitalo pabrangimas. 

„Be to, dar ir žmogiškieji kaštai brangsta. Visa tai reikalauja naujo požiūrio į verslą: reikia naujų kūrybiškų sprendimų, kaip, išlaikant tą patį kiekį žmonių, pagaminti daugiau produkcijos ir kad jos savikaina būtų pigesnė, kad galėtume konkuruoti su visu likusiu pasauliu. Kūrybiškumo daugiausia reikia diegiant skaitmenizavimą, robotizavimą, automatizavimą ir ieškant nišų, kurias galėtume užpildyti mes, ko negali padaryti didžiosios ekonomikos, nes jo yra nelanksčios“, – priežastis įvardija LPK prezidentas V. Janulevičius.

Kūrybingumą verslas supranta kaip nuolatinę gamybos procesų peržiūrą, kad būtų išlaikomas efektyvumas ir pelningumas, tuomet galima tikėtis ir stipraus pelningo verslo bei surenkamų mokesčių.

Konkurencija aštrės  

Pramonininkai susiduria su realybe, kai nebeužtenka vien turėti kapitalo, įrengimų ir žmonių tam, kad išliktumei versle, būtum pelningas ir dar konkurencingas. O konkurencinė aplinka tik aštrės. 

„Kinija stagnuoja ir tai mums Europoje pridarys daug rūpesčių: mažins kainas, valdžia subsidijuos ir tieks produkciją į Europą, vadinasi, mes konkuruosime nelygiomis sąlygomis. Norint išlikti, būti konkurencingiems, vienintelė sąlyga – žiūrėti kūrybiškai, diegti inovacijas, skaitmenizuotis, būti efektyviems“, – prognozuoja V. Janulevičius.

Pramonininkai įspėja, kad jiems taps sunku konkuruoti net ir regione, jei bus priimta nauja mokesčių reforma, kuri dabar labai ne laiku.  

„Pagrindinė grėsmė – kapitalo apmokestinimas ir taip sunkiais laikais. O kartu reikia ir investuoti, ir prie dirbtinio intelekto taikytis, tai tų lėšų išleidimas mokesčiams būtų trumpalaikis sprendimas“, – sako Ž. Grinius. 

Pramonininkai sako, kad būtų idealu, jei mokestinė aplinka Lietuvoje taptų geresnė nei pas kaimynus, nes mus jau lenkia latviai, estai ir lenkai. Tačiau dabar tenka kovoti, kad ji dar nepablogėtų, nes vietos verslai gali imti persikėlinėti, kur palankiau, o tiesioginės užsienio investicijos išvis apeitų Lietuvą.    

„Jei nebus investicijų – nei vietinių, nei užsienio, tai kalbėti apie įdarbinimą, eksportą ir kt. būtų beprasmiška. Kapitalo apmokestinimas ir dabar pas mus būtų didžiausias regione. Po mokesčių pakėlimo Estijoje būtų 22 proc., Latvijoje – 25 proc., o pas mus – 34 proc. Tas kapitalo apmokestinimo skirtumas net lietuvius skatins investuoti Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Bijau, kad dalis pramonės persikels į kaimynines šalis ir mes čia turėsime bedarbystę“, – pesimistiškai nusiteikęs, kalba LPK prezidentas V. Janulevičius, apgailestaujantis, kad kompromisas su Vyriausybe vyksta vangiai.       
   
„Tikimės, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva ji (mokestinė reforma, – aut. past.) bus pakoreguota, kad atneštų ilgalaikės naudos, o ne trumpalaikės“, – viliasi ŠPA prezidentas Ž. Grinius. 

Konferencijoje dalyvavęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sakė, kad politinių sprendimų klaidų galėtų būti mažiau: „Lietuva turi didelį potencialią, čia galime sukurti didžiulį ekonominį šuolį, jei nedarytume akivaizdžių klaidų. Pavyzdžiui, dėl geležinkelio vėžės: investuok į privalomą infrastruktūrą – atgausi dešimtis ar šimtus kartų daugiau, padaręs investicijų, pelnysi verslo pagarbą, turėsi biudžete pinigų ir galėsi algas mokytojams pakelti, nereikės streikų.“

Pasak A. Visocko, tos klaidos dar nėra tokios didelės, kad verslas neišsisuktų, bet gali būti „kritinių klaidų, kai mūsų verslams situacija taps beviltiškai prasta“.     

Dirbtinis intelektas verslo negąsdina 

Dar vienas iššūkis versle, kuriam įdiegti reikės papildomų lėšų, mokymų ir kitokio požiūrio, – dirbtinis intelektas. 
  
„Verslas kiekvieną naujovę priima ir jos laukia, nes tai reiškia galimybes“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą sako Ž. Grinius.  

Dirbtinis intelektas – neišvengiamybė, kuri koreguos ir darbo jėgos indėlį gamyboje. Kad žmonės neliktų tik primityvų darbą atliekančiais darbininkais ar netaptų bedarbiais, būtini mokymai.  

„Turime labai susikaupti ir inicijuoti darbuotojų mokymus, kelti jų kvalifikaciją, nes paprastų, gebančių tiesiog dėlioti daiktus iš vienos vietos į kitą, daugeliu atvejų nebereikės. Pabrangus pragyvenimo kaštams ir pakilus atlyginimams, mes negalime sau leisti prabangos, kad jie liktų biorobotais. Mes turime tuos žmones paversti specialistais, kurie galėtų dirbti su automatizuota įranga, kuri naudoja dirbtinį intelektą“, – kad reikės operatyvaus verslo, darbdavių, Vyriausybės ir mokslo bendruomenės susitelkimo, sako V. Janulevičius. 

Geriausi vertinami 

Mokyti ir patiems užsiauginti reikiamų specialistų įmones jau išmokė kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Lygiagrečiai keičiasi ir santykių tarp darbdavio ir darbuotojo kultūra.    

„Įmonės pačios auklėja, moko ir užsiaugina specialistą iš atėjusio iš gatvės žmogaus. Organizuojami įvairūs renginiai tam, kad kurtume santykį su darbuotoju, kad jį ne tik atlyginimas motyvuotų. Bet ir tai, kaip su juo elgiamasi, atsižvelgiama į šeimas“, – apie bendravimo kultūrą verslo įmonėse pasakoja Rolandas Gabrielaitis, ŠPA viceprezidentas. 
 

Per kasmetę konferenciją geriausi, lojaliausi ar proveržį lėmę savo srities profesionalai – nuo įmonės vadovų iki specialistų – įvertinami garbingais apdovanojimais. 

Pačios garbingiausios, vadinamos savotišku Šiaulių verslo „Oskaru“, Chaimo Frenkelio vardo nominacijos įteiktos bendrovių „Kanrugėlė“ vadovui Virgaudui Kanaukai ir „Splius“ vadovui Arymantui Klapatauskui. 

ŠPA garbės ženklais apdovanoti Linas Bičkus, Rūta Stankuvienė, Jonas Matkevičius, Stanislovas Dikša ir Vidmantas Japertas. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Profesijos riterio“ ženklais įvertinti aštuoni asmenys iš įvairių bendrovių: komercijos vadovė Rūta Čeplinskienė, gamybos meistras Vitalijus Lučaninovas, plėtros vadovas Darius Rimkus, meistrė Rita Navickienė, lektorė Aristida Čepienė, ekonomistė Asta Vičienė, sandėlio vadovas Aidas Vegis, direktorius Egidijus Vasiliauskas. 

Nepamirštas ir mokslo bendruomenės indėlis – padėkos įteiktos Šiaulių valstybinės kolegijos, Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos atstovams.