Šiaulių pareigūnai – tradicinio konkurso „Metų seklys“ prizininkai

Spalio 27-oji yra Kriminalinės policijos diena. Kiekvienais metais, pasitinkant šią dieną, Lietuvos kriminalinės policijos biuras rengia reikšmingiausių šalies kriminalinių tyrimų konkursą „Metų seklys“ .

„Metų sekliai“ už jų kruopštų, kantrų ir daug jėgų reikalaujantį darbą yra renkami nuo 1993 metų. Kas taps konkurso laimėtojais, sprendžia iš šalies kriminalinės policijos vadovų sudaryta komisija.  Šiemet, įvertinusi visus tyrimus, komisija Šiaulių apskrities seklių tyrimui paskyrė 3-iąją vietą. Tai – Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų ir jų kolegės iš Telšių AVPK atliktas tyrimas, kuris juos nuvedė į tamsiuosius medicinos ir grožio paslaugų pasaulio užkulisius.

Beje, Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai iš minėto konkurso lyderių neiškrenta jau antri metai. Pernai jie užėmė pirmąją vietą, savo profesionalumu ir tyrime taikytomis nestandartinėmis priemonėmis demaskavę milijonus iš prekybos automobiliais pelniusios, bet mokesčius slėpusios įmonės nusikalstamą veiklą.

Šiandien pristatome šiųmetį Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrimą, kurį tyrėjų komanda pavadino:

Grožio paslaugų industriją nuo mokesčių dangstė medicininėmis paslaugomis ir įžūliu melu

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai kartu su Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais, analizuodami apskrityje veikiančių estetinės dermatologijos klinikų duomenis, pastebėjo, kad vienos įmonės veikloje dominuoja 21 proc. PVM tarifu neapmokestinamos sveikatos paslaugos, o ne estetinės procedūros, kurios minėtu tarifu yra apmokestinamos.

Be to, įtarimų sukėlė ir įmonės darbuotojų gaunamas darbo užmokestis – teikiamos paslaugos įkainotos šimtais eurų, o įmonės akcininkės gaudavo vos didesnį nei minimalus darbo užmokestis atlyginimą. Keista buvo ir tai, kad įmonėje paslaugas teikiantis šalyje gerai žinomas bei patyręs plastikos chirurgas, atvykstantis iš kito miesto, per mėnesį uždirbdavo vos 25 eurus. Šiaulių AVPK pareigūnai nutarė patikrinti, ar teikiamos grožio ir estetinės dermatologijos paslaugos nėra deklaruojamos kaip medicinos ar gydymo paslaugos, siekiant išvengti PVM mokesčio.

Šiaulių AVPK ENTV pareigūnų pradėta šios įmonės visapusiška kontrolė ir duomenų rinkimas, jų sisteminimas bei analizė parodė, kad įtarimai tvirtinasi. Jiems pavyko nustatyti, jog dalis oficialiai nefiksuotų pajamų buvo užrašomi rankraščiuose, o vėliau šie užrašai sunaikinami, kad VMI tikrintojai rastų tik oficialiąją įmonės apskaitą.

Taip pat nustatyta, kad visi klientų oficialūs ir neoficialūs apsilankymo duomenys bei atliktų paslaugų įkainiai buvo saugomi internetu valdomoje sistemoje „Debesyje“, prie kurios prisijungimą turėjo tik įmonės direktorė, akcininkės bei gydytojai. Minėti duomenys buvo apsaugoti keletu slaptažodžių, prisijungiant prie jų, buvo reikalaujama kito įrenginio, pvz., mobilaus ryšio telefono, patvirtinimo-identifikavimo. Slaptais kriminalistų veiksmais buvo nustatyta ne mažiau 25 tūkstančių asmenų apsilankymų su jų anketiniais duomenimis bei atliktomis procedūromis ir kainomis. Tokiu būdu paaiškėjo, kad Mokesčių inspekcijoje gaunamuose dokumentuose įmonės veiklos duomenys buvo deklaruojami perpus mažesni.

Atlikę keletą slaptų veiksmų kombinacijų, pareigūnai buvo šokiruoti tokio didžiulio ir įžūlaus pajamų slėpimo masto. Administratorėms buvo nurodyta įplaukų už daugumą grožio procedūrų nefiksuoti kasos aparatu ar apsilankymo duomenis ištrinti iš oficialios buhalterinės apskaitos programos. Tad daug grynųjų pinigų plaukė tiesiai į įmonės kišenę be jokios apskaitos. Ir tai buvo ne atsitiktiniai epizodai, o įprasta kasdieninė įmonės praktika, siekiant išvengti kuo daugiau mokesčių.

Kaip vėliau paaiškėjo, tokia nusikalstamų veiksmų taktika dažniausiai buvo naudojama, tik įgijus klientų pasitikėjimą, kai jų apsilankymas tapdavo nuolatinis ir jiems nereikėdavo kasos aparato kvito-čekio. Kėlė nuostabą tai, kad didžioji dalis klientų - dažniausiai pasiturintys asmenys, vizito metu už atliktas paslaugas paliekantys nemenkas sumas – nuo 100 iki 500 eurų, liko abejingi nefiksuojamiems pajamų sandoriams. Taigi akivaizdus klientų toleravimas pajamų nefiksavimui atvėrė puikią nišą įmonei realizuoti nusikalstamus veiksmus. Preliminariais duomenimis, įmonė finansinėje apskaitoje nefiksavo ne mažiau kaip 400 tūkstančių eurų gautų pajamų ir išvengė ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų mokesčių.

Ir tai tik dalis nusikalstamų veiksmų rezultato, nes kitą nusikalstamos veikos dalį sudarė suteiktos grožio ir estetinės dermatologijos paslaugos, deklaruotos kaip gydymo procedūros, kurioms sąmoningai neteisingai buvo pritaikyta valstybės numatyta mokesčių lengvata - nulinis PVM tarifas. Dauguma klientų net nežinojo, kad jiems buvo „ diagnozuotas“ sveikatos negalavimas, nors jų vizito tikslas buvo puoselėti kūno estetinę išvaizdą. Dėl minėtos nusikalstamos veikos valstybės patirta žala šiuo metu dar tikslinama.

Taip pat Šiaulių apskrities policijos ENTV pareigūnai buvo šokiruoti, kad tokį puikų vardą ir specialistus turinti klinika darbuotojams mokėjo neoficialų darbo užmokestį – „vokeliuose“.

2023 metų birželio mėn. surengtos operacijos metu buvo atlikta per 20 kratų, po kurių pranešimai apie įtarimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas teikimo buvo įteikti trims asmenims – dviem akcininkėms ir klinikos direktorei. Kratų darbo vietose bei įtariamųjų namuose metu buvo paimta įvairių dokumentų, kompiuterinių laikmenų, elektroninių dokumentų failų ir kitų tyrimui reikšmingi daiktų bei dokumentų. Apribotas visų įtariamųjų turtas, kurio bendra vertė siekia apie 489 900 eurų.

Šis Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atliktas tyrimas parodė, kad grožis reikalauja ne tik aukų, tačiau turi ir savo kainą, tad įmonės gydytojoms-akcininkėms bei gydytojai-direktorei teks valstybei susimokėti nuslėptus mokesčius.