Šiaulių oro uostas dar metams tapo didžiausia regione orlaivių parkavimo aikštele

Su NATO kariškiais erdve besidalinantis tarptautinis Šiaulių oro uostas 2021-iesiems metams tapo didžiausia Šiaurės Lietuvoje keleivinių orlaivių parkavimo aikštele. Oro uostas visas turimas lėktuvų parkavimo vietas iki šių metų pabaigos išnuomojo Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonei „AviaticMRO“.

Bendrovė galės naudotis maždaug 63 tūkst. kvadratinių metrų plotu, kuriame vienu metu galima laikyti 16-a „Airbus“ A319, A320 ar „Boeing 737“ tipo orlaivių, kitaip – iki 180 vietų keleiviams turinčių lėktuvų.

„Užtikrindami pandemijos metu neskraidančių orlaivių priežiūros paklausą, tęsiame pernai pradėtą bendradarbiavimą su „AviaticMRO“. Įmonės klientai galės toliau naudotis visu mūsų turimu orlaivių stovėjimo aikštelių plotu, priparkuotiems orlaiviams teiksime ir profesionalias jų priežiūros paslaugas. Kaip ir visas aviacijos sektorius nekantriai laukiame sektoriaus atsigavimo, o iki tol esame pasiruošę užtikrinti, kad orlaiviams būtų teikiama aukščiausio lygio priežiūra“, – sako Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada.

„AviaticMRO“ Šiaulių oro uostą orlaivių parkavimui pasirinko pernai kovą, kai iš Kinijos visame pasaulyje ėmęs plisti COVID-19 sukėlė globalią pandemiją ir paralyžiavo aviaciją.

Įmonės vadovas Povilas Padaiga teigia, kad Šiaulių oro uoste toliau dirbs ir dėl čia turimų ilgalaikių investavimo planų, ir dėl suteikiamų sąlygų.

„Susidėjo viskas – nuo mūsų plano ir projekto čia vystyti orlaivių angarą, iki kainos, kokybės ir kitų parametrų. Matysime, kaip atrodys kiti metai, bet kadangi esame išsinuomoję visas vietas, stengsimės jas visas ir užpildyti“, – planuoja „AviaticMRO“ vadovas.

Jis tikisi, kad optimistinio scenarijaus atveju daugiau judesio skrydžių sektoriuje gali atsirasti jau pavasarį.

Tarptautinė kelionių sektoriaus analitikos agentūra „Cirium“ 2020-ųjų pavasarį įvertino, kad iš maždaug 26 tūkst. keleivinių lėktuvų visame pasaulyje pandemija ant žemės privertė nuleisti beveik du trečdalius, arba 64 proc., viso parko. Savo ruožtu priežiūros institucijos perspėja apie ilgalaikio stovėjimo ant žemės įtaką orlaivių technikai ir ragina jų priežiūrai skirti daugiau dėmesio.

Pasak Šiaulių oro uosto direktorės, suvaldžius pandemiją aviacijos sektorius turės nemažai iššūkių ir užtikrinant nepriekaištingą orlaivių techninę būklę, ir pilotų įgūdžių atnaujinimą.

„Geriausia, ką šioje situacijoje galime padaryti, tai pasiruošti startuoti visa jėga iš karto, kai tik bus įmanoma. Todėl džiaugiamės, kad pateisiname partnerio, kuris mums patikėjo dalį skrydžių bendrovių turimo orlaivių parko, lūkesčius“, – sako A. Kuezada.

Oro uosto savininkė Šiaulių savivaldybė beveik 10 mln. eurų skyrė Šiaulių oro uosto infrastruktūros pagerinimui, o strateginė investuotoja įmonė „AviaticMRO“ oro uoste už 20 mln. eurų ketina pastatyti 23 tūkst. kv. metrų ploto orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą. Jis turėtų pradėti veikti 2022 metais ir įdarbinti apie 1 tūkst. specialistų.

Šiuo metu Šiaulių oro uostas yra paskelbęs dar vieno laisvo ir investicijoms skirto beveik 15 tūkst. kv. metrų ploto sklypo nuomos aukcioną. Pastarasis planuojamas sausio 18 dieną. Pradinė šio sklypo metinė nuomos kaina yra 9,4 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:

Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus. Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 14 darbuotojų.