Šiaulių miesto savivaldybei teks bylinėtis dėl Vilniaus ir Pramonės gatvių atnaujinimo darbų pirkimų teisėtumo

Vilniaus ir Pramonės gatvių atnaujinimo darbų pirkimų teisėtumą Šiaulių miesto savivaldybei teks ginti teismuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis ir Šiaulių apskaitos centro direktorius Aurelijus Juška spaudos konferencijoje informavo, dėl kokių priežasčių susiklostė tokia situacija.

Pasak administracijos direktorius Antano Bartulio, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teks pradėti bylinėjimąsi  dvejose išskirtinėse bylose susijusiose su dideliais rekonstrukcijos projektais:

1. Centrinė projektų valdymo agentūra priėmė sprendimą taikyti 10 proc. dydžio finansinę sankciją su Šiaulių miesto savivaldybės administracijai sudarytai finansavimo sutarčiai. Finansinės korekcijos suma yra 603 609,70 eurų. Motyvas – netinkamai įgyvendintas projektas „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“. Šį sprendimą Šiaulių miesto savivaldybės administracija apskundė.
2. Įgyvendinant projektą „Pramonės gatvės remonto darbai“, buvo organizuotas rangos darbų konkursas, kurį laimėjo S. Pakarklio įmonė ir UAB „Plungės Jonis“. Kaip vėliau teisme paaiškėjo, kad S. Pakarklio įmonė nepateikė teismui prašomų kvalifikaciją įrodančių dokumentų. Dėl šios priežasties teismas priėmė sprendimą, kad rangos konkursas organizuotas netinkamai ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, skirta 50 000 eurų bauda.

Dėl šių aplinkybių, kitas Pramonės g. rangos darbų konkurso dalyvis – UAB „Plungės lagūna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl galimos žalos atlyginimo. Ieškinio suma – 1 007 246,23 eurų. Šį ieškinį Šiaulių miesto savivaldybė skundžiama, metu rengiamas atsiliepimas į ieškinį.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veikloje yra daug bylų, kuriose įvairūs fiziniai ar juridiniai asmenys gina galimai pažeistus jų interesus. Ir tai normali praktika. Tačiau pasak. A. Bartulio, šiose dvejose bylose rūpestį kelia centrinės valdžios institucijų išskirtinė argumentacija dėl pateiktų įrodymų vertinimo ir keista savigyna bei teismuose suformuotos teismų praktikos.

Pirmoje byloje nuostabą kelia tai, kad rengiant rangos konkursą su konkurso sąlygomis buvo kreiptasi į Centrinę projektų valdymo agentūrą, kuri nurodė, kad  prie statinių grupės „susisiekimo komunikacijos“ ir pogrupio „gatvės“ būtų pridėtas pogrupis „keliai“. Tai aiškinta galimybe padidinti dalyvių konkurencingumą. Prikimo organizatoriai taip ir padarė. Pagal papildytas konkurso sąlygas įvyko konkursas, rangovas atliko darbus. Jie buvo patikrinti tos pačios Centrinės projektų valdymo agentūros, kuri konstatavo, kad pažeidimų nėra.  Praėjus šešeriems metams ir Valstybės kontrolei dar kartą patikrinus šio projekto įgyvendinimą, buvo nuspręsta, kad pogrupio „keliai“ įrašymas į konkurso sąlygas buvo perteklinė  sąlyga, kuri ribojo konkurenciją. Ir už tai savivaldybei skiriama 603 609,70 eurų finansinė sankcija.

„Ta pati agentūra vienu atveju liepia padaryti konkretų sprendimą, o paskui išsigina savo nurodymų. Nebesuprantama, kaip savivaldybės administracijai reikia organizuoti savo darbus, kaip mūsų ir Šiaulių apskaitos centro pirkimų komisijoms priimti sprendimus? Kaip savivaldybei toliau dirbti su tokiomis agentūromis?“ – retoriškai klausė A. Bartulis, pabrėždamas, kad administracijai savo poziciją teks ginti teisme.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bei pavaldžių biudžetinių ir viešųjų įstaigų viešųjų pirkimų procedūras vykdančio Šiaulių apskaitos centro direktorius Aurelijus Juška plačiau pakomentavo pernai Tarptautinio atviro konkurso būdu vykdytą Pramonės gatvės remonto darbų pirkimą, kurio inicijuota vertė 10,6 mln. eurų. Viešojo pirkimo komisija konkurso nugalėtoju pripažino jungtinės veiklos pagrindu veikiančią tiekėjų grupę, sudarytą iš Stasio Pakarklio įmonės ir UAB „Plungės Jonis“. Kitas rangos konkurso dalyvis – UAB „Plungės lagūna“ su tokiais konkurso rezultatais nesutiko ir pateikė pretenziją, esą konkurso laimėtojai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. Viešojo pirkimo komisija atsakingai ir detaliai išnagrinėjo pretenziją, papildomai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl reikalingų išaiškinimų susijusių su pasiūlymų vertinimu bei kreipėsi į Latvijos Respublikos Jelgavos savivaldybę iš kurios gavo patvirtinimą, kad konkursą laimėję rangovai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Pagal tuo metu turimus dokumentus ir informaciją, „Plungės lagūna“ pretenzija buvo atmeta kaip nepagrįsta.

„Plungės lagūna“ tada pateikė ieškinį teismui. Šiaulių Apygardos teismas pažeidimų pirkimo sąlygose bei komisijos darbe nenustatė, tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas nurodė bylą nagrinėti iš naujo. Tada Šiaulių Apygardos teismas paprašė VPT pateikti išvadą dėl šio pirkimo bei įpareigojo konkurso laimėtojus pateikti papildomus duomenis ir informaciją. VPT teismui pateiktoje išvadoje pažeidimų pirkimo sąlygose bei komisijos darbe nebuvo aptikta. Šiaulių Apygardos teismas, įvertinęs išvadą ir gautus duomenis, jokių pažeidimų nenustatė, „Plungės lagūna“ ieškinį pakartotinai atmetė.

Tačiau  Lietuvos Apeliacinis teismas nustatė tam tikrų prieštaravimų, kurių konkursą laimėję rangovai nepašalino ir reikiamų duomenų nepateikė, todėl konkurso laimėtojų pateikta informacija buvo pripažinta melaginga.

Konkurso sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas per 5 metus turi būti atlikęs sutarčių, kurių bendra vertė didesnė kaip 5,4 mln. savo jėgomis. Konkurso laimėtojai iš viso pateikė duomenis, kad per penkerius metus jų atliktų darbų vertė yra 10,1 mln. Dėl didžiosios dalies šios sumos – 7,9 mln. nebuvo reiškiama pretenzijų.

Taigi, nors ir konkurso laimėtojai su kaupu atitiko keliamą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią net ir pertekliniai pasiūlymo duomenys privalo būti nemelagingi. Teismui nustačius neatitikimų duomenyse ir konstatavus melagingos informacijos pateikimo faktą, visas konkurso laimėtojų pasiūlymas yra laikomas melagingu. Dėl šių priežasčių Lietuvos Apeliacinis teismas panaikino sprendimą, kurio pagrindu jungtinės tiekėjų grupės – Stasio Pakarklio įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu.

Netrukus po tokio sprendimo UAB „Plungės lagūna“ vėl kreipėsi į teismą, šį kartą pateikdama 1 mln. eurų vertės ieškinį dėl negautų pajamų ir pelno.

Pasak Aurelijaus Juškos, šiuo metu yra rengiamas atsiliepimas į ieškinį. Pasak ŠAC vadovo, vykdant Pramonės g. remonto darbų pirkimą buvo gauta daugiau nei dviejų tiekėjų pasiūlymai. Kadangi UAB „Plungės lagūna“ atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams tada nebuvo vertinta, nėra jokių garantijų, kad būtent šio rangovo pasiūlymas būtų buvęs pripažintu sekančiu geriausiu sudarytoje tiekėjų eilėje.