Šiaulių LIONS klubų nariai išvalė Mirusių kopų prieigas

Iš savaitgalį Kuršių nerijoje vykusios didžiulės talkos grįžę trijų – Šiaulių LIONS, Šiaulių moterų LIONS ir Šiaulių rajono LIONS – klubų nariai pasakoja, kad nuo šiol kelionė Kuršių nerijos keliu bus kitokia.

Po šio savaitgalio tarp Juodkrantės ir Pervalkos atsivėrė nuostabus ir didingas Mirusių kopų vaizdas. Nuo pagrindinio kelio dabar matyti ne tik įspūdingo grožio Pilkosios kopos, žmonių dar vadinamos Negyvosiomis arba Mirusiomis, bet ir Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas, kuriame jau šią vasarą tikimasi sulaukti gerokai daugiau lankytojų.

Dėl sutankėjusio miško šių gražių vietų nuo kelio nebuvo matyti. Pastaruosius kelis mėnesius čia vyko miško kirtimai, o šį savaitgalį suvažiavę LIONS klubų narių sutvarkė beveik 6 hektarų ploto aplinką – savivarčiai vos spėjo išvežti suneštas šakas, sugrėbtus spyglius bei lapus.

Šią masinę talką Kuršių nerijoje organizavo būtent Šiaulių rajono LIONS klubo narys Martynas Rusteika, sukvietęs LIONS klubų narius iš visos šalies.

„Bevarkydami Naglių gamtinio rezervato, kuris buvo sukurtas Pilkosioms kopoms apsaugoti, aplinką, sužinojome, kad apie 80 proc. retų augalų Kuršių nerijoje pagrindinė augimvietė yra Pilkosios kopos. Sužinojome, kad dėl aplinkos šiltėjimo Kuršių nerijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, toliau nyksta eglės“, - apie talkos metu geriau pažintą Kuršių neriją pasakoja Šiaulių LIONS klubo narys Valdemaras Guzaitis.

Pilkosios kopos yra saugomos, nes jose auga įvairių rūšių unikalių augalų. Savaitgalį pašalinus maksimalų kiekį organinių atliekų, jau šią vasarą čia pradės želti žolė ir pagerės sąlygos augti unikaliems pilkųjų kopų augalams.

„Šio ypatingo Pilkųjų kopų vaizdo atvėrimas buvo suplanuotas jau 2013 metais ir šį savaitgalį jis buvo įvykdytas. Tai buvo įspūdingo dydžio ir našumo LIONS klubų talka, Kuršių nerijoje – didžiausia. Mums reikėjo tiek daug talkininkų, nes Kuršių nerijos miškuose viskas daroma nenormaliai. Jeigu kitur tokios miško kirtimų atliekos – šakos, lapai, spygliai – yra paliekamos, tai pas mus būtina pašalinti organiką, kad galėtų augti smėlynų augalai“, - pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Šiaulių moterų LIONS klubo narė Daiva Grikšienė sako, jog ne tik vietiniams gyventojams turi rūpėti Kuršių nerijos aplinkos tvarkymas.

„Kuršių nerija – ir mūsų namai. Atostogų metu, vasarą ten praleidžiame daug gero laiko, semiamės stiprybės visiems metams, mėgaujamės ramybe ir poilsiu, įstabiu Neringos grožiu – už tai esame dėkingi ir džiaugiamės, kad švarindami šią unikalią Lietuvos smėlio juostą, galime jai tokiu būdu atsidėkoti“, - sako aktyvi šiaulietė.

LIONS klubų gubernatorius Gintautas Piragius stebėjosi: „kai sutvarkėme po kirtimų likusias medienos atliekas, sužėlusius augalus, išlyginome nuo sunkiasvorės technikos atsiradusias duobes, vėžes, dar geriau pasimatė unikalaus kraštovaizdžio elementai, atsivėrė nuostabūs vaizdai – daug kartų ten važinėjau ir net neįsivaizdavau, kad nuo kelio gali atsiverti toks gražus vaizdas“.

Be jau trečius metus iš eilės organizuojamos masinės talkos, LIONS klubai yra palikę ir daugiau pėdsakų Kuršių nerijoje. 2017 metais, tarptautinei LIONS organizacijai švenčiant šimtmetį, Lietuvos LIONS klubai Nidoje pastatė vėtrungę. Bardų skvere, Nidos marių pakrantėje, mecenuojant LIONS klubams buvo pastatyta bronzinė skulptūra Vytautui Kernagiui, taip pat LIONS organizacijos nariui. Šias vietas šiauliečiai LIONS nariai tradiciškai, po talkos, aplanko Nidoje.

V. Guzaitis pasakoja, kad po našaus darbo talkininkai galėjo ir atsipalaiduoti bei pajusti Kuršių Nerijos gyventojų svetingumą - pažinti etnografines dainas, vietinį maistą, sudalyvauti garsiojoje „Žiobrinės“ šventėje.

D.Grikšienė dalinosi įspūdžiais, kad kiekvienąkart atvykdami į šią unikalią Lietuvos smėlio juostą, LIONS klubų talkininkai ne tik daro gerus darbus gamtai, bet ir atranda dar nematytas vietas.

„Prie Pervalkos yra Žirgų ragas, Birštvyno kyšulio Kuršių nerijoje dalis. Čia pat matėme ir žvejus pasitinkantį bei palydintį Pervalkos švyturį, kuris yra vienintelis ne sausumoje, o Kuršių mariose, įrengtas dirbtinėje saloje. Šioje vietoje, sako, galima perbristi marias - gal tik kokius 100 metrų gali reikėti paplaukti, tad seniau čia iš vienos sausumos dalies į kitą buvo pervelkami laivai, ir ne tik žvejų. Kadangi tą patį savaitgalį Nidoje vyko linksma žvejų šventė – Žiobrinės: daug sužinojome apie žiobrius, net ir skonį jų pažinome, klausėmės Kuršių nerijos dainų, dalyvavome teatralizuotoje ekskursijoje „Nidos aukso amžius: iš žvejų gyvenvietės į prašmatnų kurortą“, - detalizavo Šiaulių moterų LIONS klubo narė.

Ji pabrėžia, kad tarptautiniu mastu LIONS organizacija turi daugiau nei 1,4 mln. narių.

„Tad mes turime galimybę iš tikrųjų pakeisti pasaulį. Kad parodytume, jog mums tikrai rūpi pasaulis, patys imamės veiksmų, pasiraitojame rankoves ir sprendžiame problemas. Šįkart su pasiraitotomis rankovėmis ir grėbliais rankose visi kartu tvarkėme Kuršių neriją“, - apie šių visuomeninių klubų filosofiją kalba D.Grikšienė.

Aplinkosauga yra viena iš prioritetinių LIONS klubų veiklos sričių ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Šiaulių LIONS klubas turi jau daugiau kaip 20 metų besitęsiančią tradiciją kiekvienais metais, prieš Vėlines, rinktis senosiose Šiaulių miesto kapinėse ir tvarkyti nukritusius lapus. Šioje veikloje dalyvauja ir Šiaulių moterų LIONS klubas, inicijuojantis ir daugiau aplinkosaugos akcijų. Viena iš jų – pernai sodino parką Gytariuose. „Pasodinome per 100 jaunų medelių, tikime, kad po kelių metu jie užaugs į gražų, atgaivą teikiantį parką“, - užbaigia šiaulietė „liūtė“ D.Grikšienė.