Šiaulių ligoninėje neprigirdinčiųjų diagnostika neatsilieka nuo moderniausių pasaulyje klinikų

Klausos negalios varginamiems žmonėms, besigydantiems Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, yra džiugių naujienų. Neseniai įrengtas itin modernus klausos tyrimo kabinetas, kuriame sumontuota aukščiausios kokybės tylos kamera.

Be to įsigytas modernus audiometras. Naujovių dėka pacientų klausa ištiriama itin tiksliai, mat izoliavus pacientą nuo aplinkos triukšmo, pagerinama klausos tyrimo kokybė ir tikslumas. Ne mažiau pradžiugino klausos negalią turinčius suaugusiuosius ir tai, kad nuo vasaros vidurio jiems valstybė kompensuoja ne vieną (kaip buvo iki šiol), bet du klausos aparatus.

Audiograma – toninė ir kalbinė Suaugusiems pacientams bet kokio lygio neprigirdėjimas ar kiti ausies ligoms būdingi simptomai ypač blogina gyvenimo kokybę, todėl itin svarbu šiuos pacientus tiksliai ir kvalifikuotai ištirti. Tik kokybiškai atliktas klausos tyrimas padeda nustatyti simptomus sukėlusią priežastį ir pasirinkti geriausią gydymą – vadinasi, ir grąžinti pacientui gyvenimo džiaugsmą ir bendravimo malonumą.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įrengus itin modernų klausos tyrimų kabinetą su aukščiausios kokybės tylos kamera, o taip pat įsigijus modernų audiometrą, atsirado galimybė klausą tirti itin tiksliai. Pasak surdologės docentės dr. Alinos Kuzminienės, patikimai atlikti klausos tyrimai suteikia itin reikšmingos informacijos ausies ligų diagnostikoje, kuri, naudojant modernią įrangą, neatsilieka nuo pažangiausių diagnostikos būdų, taikomų pasaulio moderniose klinikose.

Tyrimus atliekančios skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos klausos tyrėjos Loreta Daukševičienė ir Lijana Skritauskienė yra sukaupusios didelę patirtį, tad pelnytai vertinamos kaip vienos geriausių tyrėjų šalyje. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekama ir toninė, ir kalbinė audiograma. Tyrimo metu klausos jautrumas tikrinamas oriniu laidumu – kai pacientui uždedamos ausinės ant ausų, po to - kauliniu laidumu, ausinės uždedamos užausio srityje uždėjus kaulinį daviklį.

Tyrimo metu naudojami įvairaus intensyvumo garsai – tonai visame dažnių diapazone: nuo žemų iki aukštų (250 Hz–8000 Hz). Pacientui tereikia tik spustelti mygtuką, kai tik išgirsta garsą, kad ir labai silpną. Tokiu būdu gauti atsakai specialiais ženklais pažymimi grafike – audiogramoje. Šis tyrimas padeda nustatyti klausos pažeidimo lygį ir klausos sutrikimo tipą.

Kalbinės audiometrijos testas yra panašus - pacientams per ausines paleidžiami ne tonai, o kalbos garsai ar atskiri žodžiai, kuriuos pacientas turi garsiai pakartoti. Šis tyrimas vertina girdėjimo kokybę, t.y. padeda nustatyti, kaip pacientas supranta tai, ką išgirdo. Blogas tyrimo rezultatas rodo klausos laidų ar klausos zonų galvos smegenyse pažaidą.

Kai kurie žmonės blogai supranta kalbą, nepaisant to, kad jų klausa yra gera. Tokiu atveju gydymą parenkame kartu su gydytojais neurologais. Otoakustinės emisijos tyrimas Naujagimių ir kūdikių klausos įvertinimui RŠL Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje atliekamas visiškai naujas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas.

Nors vaisiui dar būnant gimdoje ima vystytis už garsų indentifikavimą atsakingos klausos zonos smegenyse, visgi pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių kūdikiai gimsta turėdami klausos sutrikimų. Tokiems mažiesiems pacientams atliekamas minėtas OAE tyrimas – diagnostiškai jautrus ir specifiškas, geriausiose pasaulio audiologijos centruose naudojamas klausos funkcijos įvertinimo metodas.

OAE tyrimas atliekamas 2–4-ą dieną po gimimo ir kartojamas po 4–6 savaičių, jei pirmojo tyrimo metu buvo gautas neigiamas rezultatas. Šis tyrimas atliekamas greitai: specialaus ausies kištuko pagalba garsas skleidžiamas į vaiko ausį, garsui pasiekus sensorines klausos ląsteles, jos ima reaguoti. Šių ląstelių reakciją fiksuoja diagnostiškai itin jautrus mikrofonas.

Gauti duomenys leidžia pastebėti galimus klausos sutrikimus, kurių pagrindu skiriami išsamesni klausos tyrimai. Nors daugumos naujagimių klausa normali, 1–3 vaikai iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Gydytoja A. Kuzminienė sako, kad maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta tam neturėdami jokių rizikos veiksnių. Tad tyrimas skirtas tam, kad kuo anksčiau būtų rasti naujagimiai, turintys įgimtą klausos sutrikimą, kas leistų jiems kuo greičiau padėti.

Kai pagalba vėluoja, sutrinka vaiko kalba ir visa raida. Tėvai klysta galvodami, kad gali atskirti, jų vaikas girdi ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, kad jų klausa normali. Kartais ir patys tėveliai atkreipia dėmesį, kad vaikas nereaguoja į jų balsą, nesuka galvos link ten, kur sklinda garsas. Todėl būtina aptikti klausos sutrikimą ir suteikti kūdikiui pagalbą iki jam sukaks 6 mėnesiai. Klausos sutrikimų daugėja Dažniausiai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų specialistus dėl pablogėjusios klausos kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai.

Pasak docentės dr. A. Kuzminienės, daugėja ir pacientų, kuriems klausa pakitusi ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl lėtinių ligų, triukšmo poveikio bei kitų priežasčių. „Per mėnesį konsultuoju apie šimtą pacientų, turinčių klausos sutrikimą“, - sako gydytoja ir pastebi, kad besiskundžiančiųjų blogėjančia klausa amžius jaunėja. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), bei mokslinėmis studijomis, neprigirdinčiųjų amžius sparčiai jaunėja, o turinčiųjų lėtinių klausos sutrikimų, daugėja. Priežasčių tam yra labai daug. Manoma, kad ligos „jaunėjimą“ lemia ir tai, kad išgyvena daugiau neišnešiotų naujagimių; vaikučiai, susirgę meningitu bei kitomis pavojingomis klausai ligomis, dažniau pasveiksta. Deja, komplikacijų lieka.

Be to į ausų ligų specialistus vis daugiau jaunų žmonių kreipiasi ir dėl lėtinio, pamažu progresuojančio klausos funkcijos blogėjimo. Jauno amžiaus žmonėms klausos sutrikimai neretai siejami ir su netinkamu gyvenimo ritmu, per garsios muzikos klausymu ausinėmis. Vyresnio amžiaus žmonėms problema siejama ir su ilgėjančia gyvenimo trukme. Nustato ir ką girdi, ir kaip girdi Įprastai žmogus dėl klausos problemų kreipiasi į savo pasirinktą šeimos gydytoją.

Turėdamas šeimos gydytojo siuntimą, kreipiasi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos registratūrą ir registruojasi konsultacijai pas otorinolaringologą. Specialistas pacientui atlieka detalų klausos tyrimą. Pasak surdologės dr. Alinos Kuzminienės, pirmiausia įvertinamos priežastys, pažeidusios klausą.

Klausai tirti atliekami diagnostiniai tyrimai timpanometrija, refleksometrija bei garsinė ir kalbinė audiometrija. Klausos ligų diagnostika Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra šiuolaikiška, moderni ir informatyvi. Docentė dr. A. Kuzminienė sako, jog šiuo metu ligoninėje atliekami klausos tyrimai padeda nustatyti klausos pažeidimo lygį ir tipą, identifikuoja ligos pobūdį. Kartu su tonine audiometrija atliktas kalbos suvokimo testas, kuriam atlikti ligoninė įsigijo naują modernią įrangą – padeda patikslinti pažeidimo sunkumą bei labiausiai tikėtiną pažeidimo lokalizaciją. Naujasis tyrimas suteikia galimybę gauti detalesnę informaciją apie žmogaus klausos būklę, todėl gydytojas gali daug tiksliau parinkti klausos reabilitacijos priemonę, o vėliau, stebėdamas pacientą, - tiksliau įvertinti klausos reabilitacijos efektyvumą.

Jau keletas mėnesių, kaip Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams, atvykusiems su klausą reabilituojančiu prietaisu, galime nustatyti, reabilitacijos efektyvumą, teikti rekomendacijas, kaip toliau gerinti girdėjimo ir kalbos suvokimo lygį. Kompensuojami du klausos aparatai „Patikimai atlikti klausos tyrimai suteikia itin reikšmingos informacijos ausies ligų diagnostikoje“, - sako gydytoja docentė dr. A. Kuzminienė, - nuo šiol galime dirbti tiksliai, šiuolaikiškai ir labai efektyviai.

Smagu, kad pacientų gerovė tampa valstybės prioritetu ir tai vis labiau matoma kasdienybėje. Mat, nuo liepos mėnesio klausos negalią turintiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo amžiaus, kas penkerius metus kompensuojami du kokybiški skaitmeniniai klausos aparatai abiems ausims. Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Jis prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą. PSDF lėšomis apmokamus klausos aparatus gali skirti tik gydytojas otorinolaringologas, kuris, atlikęs reikiamus klausos tyrimus, įvertinęs paciento sveikatą, klausos aparato poreikį, parengs medicinos dokumento išrašą, su kuriuo reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa, klausos aparatui įsigyti. Pasirinktas klausos aparatas apdraustajam PSDF lėšomis kompensuojamas 100 procentų. Nuotr. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojos surdologės docentės dr. Alinos Kuzminienės, skyriuje atliekami tyrimai, naudojant modernią įrangą, neatsilieka nuo pažangiausių diagnostikos būdų, taikomų pasaulio moderniose klinikose.