Šiaulių ligoninė sudarė taikos sutartį su mirusios medikės artimaisiais

Respublikinė Šiaulių ligoninė sudarė taikos sutartį su gegužę po atleidimo iš darbo mirusios medikės artimaisiais, sako laikinoji įstaigos direktorė Česlova Špūrienė.

Ji teigė, kad ligoninė nusprendė neskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimo, jog medikė buvo atleista neteisėtai ir sutiko artimiesiems atlyginti nuostolius dėl priverstinių pravaikštų.

„Išanalizavus gautas išvadas, sprendimą, turimą ligoninėje medžiagą, buvo priimtas sprendimas pasirašyti taikos sutartį su gydytojos artimaisiais prisiimant visą atsakomybę, įsipareigojant išmokėti visą sprendime nurodytą darbo užmokestį nuo atleidimo iki darbo ginčų komisijos priėmimo, už priverstinės pravaikštos laiką. Dar kartą norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems ir padėkoti už sutikimą ieškoti kompromisų pasirašant taikos sutartį“, – žurnalistams penktadienį sakė Č. Špūrienė.

Apie šį sprendimą direktorė informavo išvakarėse sulaukus anoniminių kaltinimų dėl įstaigos darbuotojų patiriamo spaudimo, jos pačios nekompetencijos, prastos darbo atmosferos ir netinkamų sprendimų.

Anoniminius kaltinimus paviešino buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga. 

Kaip skelbta, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre nuo 2014 metų rugpjūčio dirbusi anesteziologė-reanimatologė nusižudė gegužės pradžioje – netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo.

Anot ligoninės vadovės, taikos sutartimi siekiama „nekelti papildomų neigiamų emocijų“ velionės artimiesiems bei ligoninės darbuotojams.

„Mūsų pozicija rodo, kad ligoninė verčia naują lapą ir čia nebus toleruojamas mobingas, nepagarba darbuotojui, patyčios. Ši įstaiga gavo vertingą pamoką. Mes pradedame naują etapą su daugiau pagarbos darbuotojams, jų poreikiams, lūkesčiams, emocinei būsenai, jų darbo atmosferai“, – kalbėjo ji.

Č. Špūrienės teigimu, pokyčiams ir „naujoms tradicijoms“ reikia laiko, taip pat ir siekiant įtraukti ligoninės bendruomenę į ligoninės valdymą, laukiant pokyčių pačioje sveikatos sistemoje.

Ji pabrėžė, jog nevertino buvusio ligoninės direktoriaus „atliktų darbų, padarytų klaidų ar kokių neišspręstų problemų“, teigė neturinti išankstinio nusistatymo prieš darbuotojus, kurie „galimai buvo susiję su tuo mūsų tragišku įvykiu ir šia krizine situacija“.

Direktorė: kaltinimai trukdo dirbti

Ji sako, jog po tragedijos pakeitusi atleistą ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką ji savo pareigas stengėsi vykdyti sąžiningai, būti atvira darbuotojams, jų „problemoms, lūkesčiams, siūlomoms idėjoms ir mintims“, o A. Verygos paviešintą kritiką vadino nepagrįsta ir destruktyvia.

„Dėl kritikos, kurią išsakė Seimo narys Aurelijus Veryga, argumentuodamas anoniminio laiško turiniu – dar kartą noriu pasakyti, kad pateikta informacija visiškai neatitinka tikrovės, ji nėra paremta kažkuo objektyviu, neargumentuota. Tokie teiginiai Respublikinei Šiaulių ligoninei menkina jos reputacija ir mums trukdo atsistatyti po gegužės mėnesio įvykusio nelaimingo atsitikimo, trukdo tas prisikviesti ir naujų darbuotojų, stiprinti visuomenės, pacientų pasitikėjimą šia įstaiga“, – tikino ji.

A. Verygos paviešintame laiške medikai esą skundžiasi dėl dviprasmiškų vadovės sprendimų, nereagavimo į skundus, negebėjimo priimti reikiamų spendimų dėl COVID-19 situacijos ir atsakomybės permetimų kitiems vadovams, apskritai, dėl netinkamo vadovavimo ir konfliktinių situacijų sprendimo, negebėjimo rasti darbuotojų pamainos išeinantiems iš įstaigos. Taip pat išsakoma kritika, esą į darbą nepriimami Kauno klinikų medikai, „nes jie yra ne iš Vilniaus“, daliai darbuotojų tenka dirbti „po pusantros paros“, kai kurie jų „viešai žeminami“, raginami rašyti skundus prieš savo kolegas, vilkinami viešieji pirkimai ir pan.

Be kita ko, priekaištaujama ir dėl įsigyto, bet nenaudojamo magnetinio rezonanso tomografijos aparato.

Trūksta 60 medikų

Pasak direktorės, įstaigoje trūksta apie 60 gydytojų, tačiau trūkumas buvo jaučiamas ir anksčiau bei neturėtų būti siejamas su įstaigos problemomis, o lyginant su bendru personalo dydžiu, anot jos, tai nėra dideli skaičiai. Labiausiai ligoninei reikia skubiosios medicinos gydytojų, gydytojų anesteziologų, psichiatrų, kai kurių retesnių specialybių atstovų.

Č. Špūrienė sutiko, kad trūkumą paryškino ir Darbo inspekcijos patikrinimuose nustatyti pažeidimai dėl darbo ir poilsio režimo, taip pat dideli krūviai medikams esą tenka dėl COVID-19 situacijos.

Ligoninės vadovė „„visiškai nepagrįsta“ vadino ir kritiką, kad priimant į darbą diskriminuojami Kauno medikai.

„Didžioji dalis atvažiuojančių medikų kaip tik ir yra iš Kauno, ne iš Vilniaus, iš Vilniaus galima vienetais suskaičiuoti, iš Kauno jų atvažiuoja dešimtimis. Mums svarbiausia – ne geografinė padėtis, iš kur atvažiuoja gydytojai, svarbiausia patirtis, jų žmogiškosios savybės, profesionalumas“, – dėstė ji.

Įkainiai kai kuriems – milžiniški

Č. Špūrienė, atremdama kaltinimus dėl darbuotojų diskriminacijos, sako, kad, pavyzdžiui, pradėjusi vadovauti Šiaulių ligoninei ji rado milžiniškus atlyginimų skirtumus tarp ligoninės ir iš Kauno atvykstančių Radiologijos centro radiologų.

„Jei pažiūrėtumėme, kokie buvo skirti atlyginimai vietiniams, sakykime, gydytojams ir koks paskirtas iš Kauno klinikų gydytojams, jūs net dešimt kartų spėdami neatspėtumėte. Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiai eurų. Viena iš gydytojų ar dvi norėjo pasididinti krūvį tomis pačiomis sąlygomis, mano atsakymas buvo – ne“, – kalbėjo ji.

Direktorė taip pat pateikė pavyzdį, jog vienam kardiologui išvykus stažuotis į užsienį, liko laisvas etatas, ligoninė ketino pakviesti kvalifikuotą buvusią įstaigos darbuotoją, atleistą reformos metu.

„Bet trys centro darbuotojai atėjo pas mane ir pasakė: jeigu jūs ją priimate, mes išeiname. Kitą kartą jie pasakė, kad jau keturi išeina. Jūs įsivaizduokite, kaip dirba įstaigos vadovas, aš bandau įsivaizduoti, kaip dirbo buvęs įstaigos vadovas, kai jis patiria šitokį spaudimą“, – kalbėjo direktorė.

Magnetinis rezonansas rengiamas

Pasak Č. Špūrienės, magnetinio rezonanso tomografijos aparatas gautas rugpjūtį, jam reikalingas higienos pasas ir licencija veiklai – tik spalį, šiuo metu vyksta galutiniai derinami su ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo.

Anot jos, personalas sukomplektuotas dar rugpjūtį ir įstaiga „tik laukia dokumentų“.

„Taip kad jokio griovimo šioje ligoninėje nebuvo“, – kalbėjo ligoninės direktorė.

BNS