„Šiaulių letenėlė“: didėjant paramai – didėja užmojai

„Joniškyje paklydęs šuo prie parduotuvės šąla“, „Apleistame negyvename name veisiasi katės“, „Norėčiau atvežti savo šunį, nesugyvena su namiškiais“, „Vizitas pas veterinarus Kaune trečiadienį iš ryto“, „Kačių namelyje dingo elektra“ – lavina klausimų, diena iš dienos šmėžuojančių Ingridos Butkutės galvoje. Nors turėti nuosavą gyvūnų prieglaudą buvo jos sena svajonė, sunkumai, užgriuvę netikėtai ir neplanuotai, kardinaliai pakeitė šiaulietės gyvenimą. Tačiau „Šiaulių letenėlės“ vadovė atvira – tam, kas jai rūpi ir ją „veža“ šimtu procentų, niekada negaila savęs.

Noras transformavosi

Nuo mažens pastangos gelbėti gyvūnus vieną dieną realizavosi į nenuspėjamą Ingridos gyvenimo posūkį. 2015 metų rudenį jai teko perimti metus laiko gyvuojančios prieglaudos, kuriai ypač nesisekė su nuolatinės vietos paieškomis, vairą. „Šiaulių letenėlė“ tuomet išgyveno ne pačius geriausius laikus – kolektyvo nesutarimai, nuolatinės vietos paieškos, finansiniai sunkumai.

„Pradžioje tikrai galvojau, kad tokia atsakomybė – ne mano pečiams. Tačiau tuo metu „Šiaulių letenėlė“ jau buvo šį tą pasiekusi – išsikovojome teisę į gyvūnus, kurie Gruzdžių sanitarinėje ketinami migdyti, taip pat buvo paaukotos pirmosios gyventojų pajamų lėšos (GPM). Lygiai tris dienas ir tris naktis sprendžiau, ar man to imtis“, – apie svarstymus pasakoja Ingrida.

Šiaulietė išduoda, kad jos noras užmiestyje turėti mažą jaukią prieglaudą transformavosi ir dabar jos ir keleto lojalių savanorių atsakomybėje – apie 250 gyvūnų. „Šiaulių letenėlėje“ prieglobstį randa gyvūnai, kurie niekam nebereikalingi, o dažnu atveju – netgi pasmerkti myriop.

Prieglaudos vadovė džiaugiasi, kad nors beglobiai gyvūnai į gatves pakliūva kasdien, didžiajai daliai jų namai būna surasti. 2017 m. į „Šiaulių letenėlę“ buvo priglausti 225 šunys, o atiduota – 240. Baigiantis 2018 metams, statistika taip pat nuteikia pozityviai. Prieglaudos globon pateko 150 šunų, padovanota – 140.

Taip pat į „Letenėlės“ užnugarį 2017 m. atkeliavo 268 katės, o padovanotos – 211, šeimininkams grąžinti 3 murkliai. 2018 m. kol kas priimtos 363 katės, padovanotos – 215, šeimininkams grąžintos 5, o pagalba suteikta dar 12 kačių.

Be visuomenės pagalbos – nė iš vietos

Daugelis galvoja, kad gyvūnų prieglaudos privalo priimti visus beglobius gyvūnus, tačiau tai – ydingas požiūris. „Mūsų prieglauda išsilaiko tik iš geros valios žmonių aukojamų lėšų, todėl privalome tik tiek, kiek išgalime. <...> Telefonu kalbėdama su žmonėmis bandau aiškinti, kad beglobiai gyvūnai – mūsų visų reikalas, tad pamačius tokį gyvūną, jam padėti gali ir patys. Juk galima pabandyti surasti globą ar sterilizuoti gyvūną“, – pabrėžia Ingrida.

Vieno katino apgyvendinimas prieglaudai atsieina apie 40 eurų, tuo metu šuns gali siekti net 100 eurų. Pagal visus veterinarinius reikalavimus, gyvūnas, atkeliavęs į įstaigą, privalo būti nukirmintas, nublusintas, paskiepytas ir paženklintas. Vyresni gyvūnai taip pat privalo būti kastruoti ir sterilizuoti. Tačiau jeigu gyvūnas turi rimtų sveikatos problemų ir jam reikalingas gydymas bei vaistai, jo išlaikymo suma gali išaugti iki keleto šimtų eurų.

Pasidžiaugti, žinoma, yra kuo. Kasmet gyvūnus gelbėjanti įstaiga sulaukia vis daugiau 2 proc. GPM lėšų. 2017 m. Šiaulių apskrities 46,6 tūkstančio rėmėjų skyrė beveik 1,15 milijoną eurų įvairioms organizacijoms. Daugiausia gyventojų paramos sulaukė būtent Všį „Šiaulių letenėlė“ – 47 194, 07 euro.

Kasmet vis didėjanti parama – didžiulis indėlis į gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimą. Būtent todėl šiemet užsibrėžtas tikslas – Sneigių kaime, kur įsikūrusi prieglauda, įrengti keturis modulinius namelius, kuriems teks atseikėti didžiąją dalį žmonių paaukotų lėšų, net 32 tūkst. eurų. Likusios žmonių suaukotos lėšos bus skirtos apmokėti susikaupusias didžiules veterinarines išlaidas.

Pasakodama apie naująjį projektą, Ingrida vardina visas erdves, kurios tilps po namelių stogais: „Pastačius šiuos namelius prasidės mūsų, kaip visus veterinarinius reikalavimus atitinkančios prieglaudos, pradžia. Pagaliau atsiras priimamasis, procedūrinis kabinetas, kur galėsime ir išmaudyti šunį, ir apžiūrėti. Bus karantininė patalpa, sergančių šunų kambarys, sveikų šunų kambarys, taip pat mažų šunelių kambarys. Visos šios erdvės yra būtinos ir šis žingsnis anksčiau ar vėliau turėjo būti padėtas.“

Įstaigos vadovė atvirauja, kad šie metai bus kaip niekad sunkūs: „Daugelis nurimo, kad jų pagalbos mums bent kurį laiką nebereikės, juk šitiek lėšų žmonės skyrė. Tačiau nieko panašaus. Jūsų visų pagalbos ir supratimo šiemet mums reikės ypatingai. Mūsų visų, neabejingų į gatvę išmestiems gyvūnams, tikslas – padėti ir suteikti jiems kuo geresnes gyvenimo sąlygas.“

Trūksta rankų

Dėl prasto susisiekimo „Šiaulių letenėlę“ persekioja viena esminė bėda – savanorių trūkumas. Darbas su gyvūnais – jų kasdienė priežiūra, vizitai pas veterinarus suryja didžiąją dalį prieglaudos vadovės laiko, tad marketingas, reklama, projektų rengimas, fotografavimas, renginių planavimas, skelbimų rašymas, komunikacija ir dokumentų pildymas nukrenta ant savanorių, kurių gretos ne itin plačios, pečių.

„Savanorių, kurie su manimi žengia koja kojon ir net pačiomis sunkiausiomis akimirkomis nepasitraukia, yra labai nedaug. Bet jie yra tvirti, o jų indėlis – neįkainojamas. Jeigu vieną dieną nutiktų taip, kad aš likčiau be jų, griūtų viskas“, – išduoda Ingrida.

Vadovė tikina, kad žmonių, kurie savanoriškai imtųsi kokių nors darbų prieglaudoje, trūksta nuolat, o plečiantis darbų sąrašui vis labiau senka esamų savanorių jėgos. „Gyvūnų, kuriems būtina mūsų pagalba – daugėja, tačiau savanorių ne. Mūsų galimybės padėti darosi ribotos ir dėl vietos stokos, ir dėl savanorių trūkumo, todėl besikreipiantiems dėl savo augintinio atidavimo, privalau atsakyti. Tačiau niekada nenusisukame nuo tų, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, stengiamės patarti ar kartu rasti problemos sprendimo būdą.“

Nepaisant visų sunkumų, neleidžiančių vakarais ramiai sudėti bluosto, Ingrida, paklausta apie ateitį, šypsosi. Šiaulietė sakosi šimtu procentu tikinti tuo, ką daro ir matantį aiškią „Šiaulių letenėlės“ viziją net ir po penkmečio: „Visada norėjau, kad gyvūnų prieglauda būtų šilti ir jaukūs namai, ypatingai tiems keturkojams, kurie negali gyventi lauke. Tikiuosi, kad ateityje turėsime svajonių teritoriją su dresavimo aikštynu, visais būtinais pastatais ir apgyvendinimo erdvėmis.“

Daugiau apie „Šiaulių letenėlės“ veiklą – http://siauliuletenele.lt/