Šiaulių gimtadienio metu bus įteikti Auksinio šaulio padėkos ženklai

Jau tapo gražia tradicija, kad švenčiant Šiaulių gimtadienį, šiauliečiams padėkojama už nuopelnus įvairiausiose srityse. Iš karto po Šiaulių miesto garbės piliečio inauguracijos kasmet teikiami ir Auksinio šaulio padėkos ženklai. Šiemet numatoma apdovanoti savo darbui pasišventusią medikę, pagalbos vaikams koordinatorę ir iniciatyvų muzikos atlikėją.

Rugsėjo 5 d. 19.00 val. Šiaulių arenoje vyksiančio šventinio Mero padėkos vakaro metu trys šiauliečiai sulauks ypatingų apdovanojimų. Meras Artūras Visockas jiems įteiks Auksinio šaulio padėkos ženklus. Taip žmonės bus pagerbti už nuoširdų atsidavimą savo darbui ir ypatingas iniciatyvas. Pristatome šių metų nominantus.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikoje bendrosios praktikos slaugytoją Juditą Zalubienę šiam apdovanojimui pasiūlė Ligoninės kolektyvas. Judita Zalubienė gimė Šiauliuose, čia įgijo ir medicininį išsilavinimą. Tuometiniame Tuberkuliozės dispanseryje darbą pradėjo prieš 32 metus – 1987-iais. Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai džiaugiasi, kad Judita Zalubienė savo pareigas atlieka itin profesionaliai ir atsakingai. Tuo pačiu, tai labai šiltas ir nuoširdus žmogus. Sąžiningumą, bendravimo kultūrą, paslaugumą ir švelnumą labai vertina mažieji klinikos pacientai ir jų tėveliai. Medikė savo kvalifikaciją kelia tobulinimosi kursuose ir konferencijose, įgytomis žiniomis ir patirtimi mielai dalinasi su kolegomis. Judita Zalubienė aktyviai dalyvauja Šiaulių miesto sveikatinimo programos įgyvendinime. Už gerą darbą ji ne kartą yra apdovanota Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijos garbės raštais, jai įteikta ir Šiaulių miesto mero Artūro Visocko padėka.

Raminta Ramanauskienė yra iniciatyvos „Niekieno vaikai“ atstovė Šiauliuose. „Niekieno vaikai“ savanoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėje, kurie yra palikti be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros. Per iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį, nuo 2018 m. birželio 1 dienos, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose jau 140 vaikų neliko vieniši. Raminta Ramanauskienė džiaugiasi, kad surado bendraminčių iniciatyvai, kurios jau norėjo imtis viena pati.

„Teko gulėti ligoninėje su savo mažamečiu vaiku. Pirmąjį kartą einant koridoriumi pastebėjau prie vienos palatos durų stiklo rankutėmis prisispaudusią verkiančią mergytę. Paklausiau sesučių poste, kur mergytės mama – vaikas labai verkia. Seselės atsakė, kad čia „vienukas“, niekas pas ją neateis. Kitą kartą einant koridoriumi su savo kūdikiu ant rankų, prie manęs pribėgo ir mano koją rankutėmis apsivijo maža mergytė. Ji taip pat, paaiškėjo, buvo „niekieno vaikas“ iš globos namų. Šie atvejai mane taip sukrėtė savo realybe, kad nusprendžiau, jog reikia kažką daryti tokiai situacijai ligoninėse keisti. Kaip tik tuo metu netyčia pastebėjau internete informaciją apie kituose miestuose jau gyvuojančią iniciatyvą „Niekieno vaikai“. Susisiekiau su organizacija, paklausiau, galbūt būtų noro pradėti įgyvendinti šią iniciatyvą ir Šiauliuose. Organizacijos vadovė Ieva Šuipė atsakė, kad kaip tik turi tokį ketinimą ir paklausė, ar nenorėčiau tapti Šiaulių savanorių koordinatore. Aš sutikau. Pradėjau tartis su Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovais dėl sutikimo leisti savanoriams budėti prie vienišų vaikų palatose. Organizacijos vadovė parengė bendradarbiavimo sutartį, tuo pačiu laiku ieškojau savanorių, organizavau jų atranką ir mokymus. Balandžio mėnesį, kaip tik per Velykas, sulaukėme pirmojo skambučio iš ligoninės su prašymu atvykti savanoriams budėti prie vaikučio. Startavome“, – pasakojo Raminta Ramanauskienė.

Savo išskirtinėmis solo programomis pagarsėjęs perkusininkas Gintautas Gascevičius sunkiai besuskaičiuoja koncertus. Be šio būgnininko gerbėjai nelabai įsivaizduoja grupių BIX ir Kitava pasirodymų. Tačiau jam muzika nėra viso pasaulio centras. Gintautui Gascevičiui ir jo bendražygiams turėtume būti dėkingi už istorinės atminties išsaugojimą.

„2010 metais sužinojome, kad yra kažkokia pagriuvus trobelė Radviliškio rajone, kur lyg vyko lemtingi partizanų susitikimai. Tie žodžiai užkabino. Su Gintautu Lukošaičiu, Kęstučiu Gascevičiumi, Rolandu Dovydaičiu nuvažiavus į vietą, labai nuliūdino trobelės vaizdas. Memorialinis akmuo, ant kurio parašyta, kad čia buvo 1949 metais vykusio partizanų vadų (Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos) būstinė, labai disonavo su apgriuvusio namuko vaizdu. Siekdami išsiaiškinti šios vietos reikšmę, susitikome su tų įvykių liudininkais. Paaiškėjo, kad čia – vienoje iš dviejų pokario pasipriešinimo vadų būstinių, vyko 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos teksto kūrimas. Apie tai papasakojo žmogus, kuris tuomet spausdino deklaracijos tekstą.

Visi keturi nusprendėm padaryti tai, ko valstybinės įstaigos nesugebėjo ar nenorėjo daryti – pastatyti apsauginę rastinę stoginę, šitaip laikinai apsaugoti griūnantį paminklą-namą. Mums labai pagelbėjo Vidmantas Nikša ir Laimonas Bartkus. Toje vietoje dar suorganizavome Vasario 16-osios šventę-paminėjimą. Pakvietėme gyvus tų įvykių liudininkus, koncertavo žinomos grupės G&G Sindikatas, BIX, Skylė“, – prisiminimais, kurie labai aktualūs ir šiemet, minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos 70-metį, pasidalino Gintautas Gascevičius.

Remiamas turinys