Šiaulių didmiesčio kartelę laiko trečių šalių gyventojai

Antradienį socialiniame tinkle Šiaulių miesto meras Artūras Visockas paskelbė džiugią žinią – Statistikos departamento galutiniais duomenimis – Šiauliai vis dar didmiestis. Ir nusistebėjo, kad šios žinios niekas iš žiniasklaidos nepaviešino. Tačiau skaičiai iškalbingi – miesto gyvybę palaiko trečiųjų šalių gyventojai, nes jaunimas ir darbinga šiauliečių dalis vyksta geresnio gyvenimo ieškoti kitur. Kad ir į Panevėžį.

„Šiandien labai noriu pasidalinti išties didelį džiaugsmą keliančia statistika, sugriauti vieną mitą ir informuoti šiauliečius, jog mūsų mylimas miestas ne tik niekada neprarado didmiesčio statuso, tačiau, lyginant su 2019 m. (tada įvyko paskutiniai Savivaldos rinkimai ir buvo daryta šio įrašo nuotrauka), Saulės miestas „padidėjo“ 1 625 gyventojais“, – savo paskyroje socialiniame tinkle rašė meras Artūras Visockas.

„Dar vasario mėnesį antraštės mirgėjo užrašais „Šiauliai traukiasi“, „Šiauliams gresia prarasti didmiesčio statusą“ ir panašiomis. Tuomet buvo pirštu bedama į išankstinius Statistikos departamento duomenis, rodžiusius, jog metų pradžioje Šiauliai turėjo 99 462 nuolatinius gyventojus.

Vis dėlto, remtis išankstiniais duomenimis ir nesulaukti galutinių skaičiavimų tai tas pats, kaip skelbti krepšinio rungtynių rezultatą, sulaukus tik trečiojo kėlinio vidurio – nėra labai protinga ir išmintinga. Tuomet aš ir mano komandos nariai taip pat akcentavo, jog vertėtų palaukti galutinių duomenų ir kol kas neskubėti garsiai skelbti apie tai, jog „dangus griūva“. Apmaudu, tačiau šis pasiūlymas niekam nebuvo įdomus, nes skandalo ir triukšmo be jokio pagrindo reikėjo čia ir dabar“, – liūdėjo meras.

„Ir tada tas pats Statistikos departamentas paskelbė galutinius duomenis, kurie tik pažymi, jog išties mūsų pasiūlymas šiek tiek palaukti buvo teisingas, kadangi, patikslinus ir perskaičiavus duomenis, 2022-ųjų metų pradžioje Šiaulių miestas turėjo 101 756 (o ne 99 462, kaip skelbė išankstiniai duomenys) nuolatinius gyventojus – tai yra didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius per pastaruosius ketverius metus! Labai gaila, tačiau nei viena žiniasklaidos priemonė iki šiol taip ir nepranešė šios džiugios naujienos ir nepapildė savo paskelbtų pranešimų galutine statistika, tačiau tyliai svajoju, jog dar papildys“, – vylėsi meras.

„Šį antradienio rytą tenoriu pasakyti, jog ypatingai džiaugiuosi augančiu mūsų Saulės miestu ir linkiu visiems šiauliečiams kiekviename žingsnyje patikėti šviesia bei sėkminga Šiaulių ateitimi – viskas bus gerai. Taip pat, žinoma, kviečiu ir šiauliečius visame pasaulyje sugrįžti į gimtąjį miestą, labai Jūsų laukiame!“ – įrašą baigė meras.

Oponentus blokuoja

Stebina galbūt tai, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nepasivargino šios džiugios naujienos pranešti žiniasklaidai. Miesto valdžia pirmadieniais rengia kassavaitinę spaudos konferenciją, kurios metu žiniasklaidai pateikia aktualias naujienas, džiugias ir nelabai džiugias žinias.

Dažnai tai daro administracijos vadovai, tuo tarpu pats meras Artūras Visockas, nors darbotvarkėje ir pažymėta, kad dalyvauja spaudos konferencijoje, tačiau prieš žurnalistus net ir su geromis žiniomis išstojo jau seniai.

Kiek anksčiau miesto meras yra aiškinęs, kad visą aktualią, pagrindinę ir svarbiausią informaciją galima rasti jo paskyroje socialiniame tinkle. Nepaisant to, kad ši paskyra prieinama ne visiems miesto gyventojams, politikams ir žurnalistams – meras dalį oponentų yra užblokavęs.

Nuolatiniai gyventojai

Kaip portalui Etaplius.lt teigė Birutė Stolytė, Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė, departamentas skaičiuoja deklaravusius gyvenamąją vietą gyventojus, kurie yra nuolatiniai gyventojai.

Ir patikslino, kad nuolatinių gyventojų skaičius nustatomas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijomis ir taikant statistinius ir matematinius skaičiavimo metodus.

Pasak departamento atstovės, asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju jei Lietuvoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėn. iki ataskaitinės datos atvyko į šalį ketindamas joje pasilikti mažiausiai vienus metus ir jam nustatytas „gyvenimo“ požymis (randamas dvejuose ir daugiau administracinių šaltinių).

Pagal pilietybę

Statistikos departamentas nerenka duomenų, kokios pilietybės gyventojai deklaruoja savo gyvenamą vietą viename ar kitame mieste. Tačiau turi duomenis iš gyventojų surašymo.

Gyventojų surašymas Lietuvoje vyko 2001, 2011 ir 2021 m.

Statistikos departamento duomenys iš surašymo rodo, kad Šiaulių mieste gyventojų skaičius mažėjo – nuo 133 883 (2001 m.), 109 328 (2011 m.) iki 100 653 (2021 m.).

Visu šiuo laikotarpiu Šiauliuose vyrų buvo beveik dešimt tūkstančių mažiau nei moterų.

Turima duomenis ir pagal tai, kokios pilietybės gyventojai gyvena Šiauliuose.

Jeigu prieš dvidešimt metų beveik visi miesto gyventojai buvo Lietuvos pilietybės (132 280), apie tūkstantį buvo Rusijos Federacijos piliečių, tai dabar Lietuvos piliečių sumažėjo ir 2021 m. buvo vos 99 627.

Sumažėjo ir Rusijos Federacijos piliečių – 2021 m. jų Šiauliuose buvo likę beveik trečdalis.

Nežymiai kito Baltarusijos Respublikos piliečių skaičius (37, 86 ir 61 atitinkamai).

Ukrainos piliečių daugėjo – nuo 86 (2001 m.) iki 235 (2021 m.).

Taip pat beveik dešimt kartų padaugėjo gyventojų, turinčių daugiau nei vieną pilietybę – nuo 29 iki 264.

Logistikos darbuotojai

Tad surašymo duomenimis apie tūkstantis gyventojų, kurie padeda išlaikyti kartelę aukščiau nei 100 tūkst. – yra Šiauliuose gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai.

Ne paslaptis, kad didelė jų dalis yra logistikos įmonėse dirbantys ukrainiečiai ir kitų šalių piliečiai.

Iškalbingi ir kiti skaičiai – miestas sensta. Statistikos departamento duomenimis, per paskutinius penkerius metus (2017–2021 m.) Šiaulių mieste mirusių buvo daugiau nei gimusių – skaičius nuo neigiamo 220 pakilo iki neigiamo 832.

Mažėja ir santuokų. Nors miesto meras aktyviai pasisako, kad reikia ištaigingų santuokų rūmų, Šiaulių mieste santuokų registruojama kasmet vis mažiau. 2017 m. jų registruota 778, pernai – 543. Pirmaisiais pandemijos metais jų buvo ženkliai mažiau – 461. Tačiau ir ankstesniais metais skaičius tolygiai traukėsi – 677 (2018 m.) ir 656 (2019 m.).

Ekonominė migracija

Šiaulių miesto 2015–2024 m. strateginiame plėtros plane rašoma, kad mieste per dešimtmetį (2005–2015 m.) labiausiai sumažėjo darbingo amžiaus gyventojų. Viena iš priežasčių – ekonominė migracija.

Dokumente užfiksuota, kad dabartinio mero pirmos kadencijos pradžioje jaunimo mieste dar buvo, todėl labai svarbu šį jaunimą išlaikyti įvairiomis priemonėmis. Nors pripažįstama, kad pagrindinės jaunimo silpnosios vietos – jaunimui tiesiog nėra ką veikti Šiauliuose, čia neišvystyta infrastruktūra, nesaugu gatvėse, trūksta susibūrimo vietų.

Taip pat nurodoma, kad po ekonominio nuosmukio darbo užmokestis nuo 2011 m. iki 2014 m. augo, tačiau buvo mažiausias, lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis. Netgi Panevėžiu.