Šiaulių dalyti per pusę nebereiks: šiauliečiai nusprendė, kad jie žemaičiai

Etinės kultūros globos tarnybai šiemet paskelbus atnaujintą Lietuvos etnografinį žemėlapį išaiškėjo, kad Šiauliai visgi yra Žemaitijos teritorijoje. Į šią naujieną greitai sureagavo Šiaulių žemaičių bendruomenė, kuri, ragindama miestą ieškoti savo etnografinių šaknų, paskelbė apklausą. Joje šiauliečiai galėjo nurodyti su kuriuo etnografiniu regionu save sieja.

Pirmadienio Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje dalyvavę Žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ vienas iš steigėjų kalbininkas prof. Juozas Pabrėža ir pirmininkė, lituanistė, Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė vieningai teigė, kad Šiauliai priklauso Žemaitijai. Prof. Juozas Pabrėža net įvardino naują šūkį „Šiauliai yra garbinga istorinė Žemaitijos žemė“.

Apklausoje dalyvavo iki 500 žmonių

Šiauliečiams skirta apklausa buvo paskelbta gegužės 3 dieną Šiaulių miesto savivaldybės puslapyje. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo apklausos pradžios, šiandien Šiaulių savivaldybėje buvo pristatyti gauti rezultatai. Prof. Juozas Pabrėža minėjo, jog apklausoje dalyvavo netoli 500 žmonių, jo teigimu Lietuvoje apklausos laikomos nusisekusiomis, kai jose dalyvauja bent 1000 žmonių šalies mastu, todėl įsitraukimą į šią apklausą, vykusią vieno miesto mastu, jis vertino labai teigiamai.

Apklausos dalyviai turėjo nurodyti su kuriuo regionu labiau sieja savo tapatybę, gyvendami bei kurdami Šiauliuose. 58,4 proc. apklaustųjų nurodė save siejantys su Žemaitija. Tai, anot Silvijos Baranauskienės, tik dar kartą įrodė, kad Šiauliai yra Žemaitijos miestas ne tik istoriškai, tačiau taip jaučiasi ir didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių gyventojų.

Visgi ir su Aukštaitija save sieja ne maža dalis apklausoje dalyvavusių šiauliečių – 34,8 proc. 2,2 proc. respondentų nurodė save siejantys su Žiemgala, o 0,4 proc. su Šiauliais.

Objektyvumas kelia ne vieną klausimą

Apklausos reprezentatyvumas ir objektyvumas tikrai ne vienam kelia klausimus. Apklausa buvo sukurta naudojantis „Google Forms“ funkcija, kuri nereikalauja tvirto tapatybės patvirtinimo. Kad galėtum dalyvauti apklausoje, reikėjo patvirtinti savo tapatybę prisijungiant per „Gmail“ paskyrą, šį veiksmą atlikti galėjo bet kurio miesto ar šalies gyventojai.

Šiuos įtarimus gesinti bandęs prof. Juozas Pabrėža teigė –  „viduje tikiu, kad balsvo tik šiauliečiai, nes apklausa buvo skelbiama būtent Šiaulių savivaldybės puslapyje“, todėl pasak jo kitų savivaldybių žmonės apie ją nežinojo.

Pristatyti tolimesni tikslai

Konferencijoje buvo aptartas ir 9-asis Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas, įvykęs gegužės 21 d. Telšiuose. Šio suvažiavimo metu buvo išrinktas naujas žemaičių kultūros draugijos prezidentas – prof. Algirdas Žebrauskas. Taip pat buvo aptarti trijų metų darbai ir iškeltas naujas pasiūlymas. „Saulaukis“ draugija pasiūlė suregistruoti sertifikuotų registrų sistemoje visus žemaičius, kurie turi žemaičio pasą. Pasak Silvijos Baranauskienės, taip būtų išspręstas tikslaus žemaičių kiekio klausimas.

Priimtoje naujoje ateinančių trijų metų žemaičių kultūros draugijos veiklos programoje pagrindinis ir pats svarbiausias siekis yra įteisinti istorinį Žemaitijos regioną ir šio regiono žemaičių kalbą. Tokio titulo neturi nei vienas Lietuvos etnografinis regionas. Tolimesnė šios draugijos programa susijusi su vaikų švietimu mokyklose, Žemaitijos istorijos vadovėlio, skirto mokykloms, parengimu ir išleidimu.

Nesibaigiančios diskusijos apie paminklą

Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė taip pat pristatė idėja, kaip dar labiau stiprinti Šiaulių identitetą, ji teigia, kad Saulės mūšis iki šiol Šiauliuose neturi įprasminimo, paminklo. Jos siūloma vieta – Prisikėlimo aikštė, ta, kurioje jau planuojamas paminklas laisvei. Dėl paminklo laisvei jau žlugo du konkursai.

Pirmąjį kartą komisijai netiko siūlyti darbai, nė vienas darbas nesurinko daugiau nustatyto kritinio balų skaičiaus. O antrąjį kartą komisija rado iš ko išsirinkti, tada laimėjo paminklas „Aušra“, kuris buvo pripažintas kaip geriausia idėja Tautos Laisvės įamžinimui reprezentacinėje Šiaulių miesto aikštėje. Tačiau sutartis su laimėtoju buvo nutraukta.

Vakar miesto tarybos narys Juozas Pabrėža naujo paminklo Saulės mūšiui idėją pristato kaip „rimtą siūlymą“, sakydamas, kad turime didžiuotis savo istorija. Vis dėlto tikroji Saulės mūšio vieta iki šiol yra diskutuotina net ir tarp istorikų, o Saulės laikrodžio aikštė ir skulptūra Šaulys įrengta 1986 m., minint 750-ąjį Šiaulių vardo paminėjimą, kuris siejamas su Saulės mūšiu.