Šiaulių bigbendo jubiliejuje – muzikinis kokteilis klausytojams

Besiklausant Šiaulių bigbendo koncerto, taip ir magėjo trypti lengvu lindihopo žingsneliu arba romantiškai suktis džiazo ritmu. Koncerto būta išskirtinio: muzikos garsams „pritarė“ apšvietimo efektai, o triūboms, trimitams ir kitiems orkestro instrumentams – ypatingi svečiai. Juos į koncertų salę „Saulė“ bigbendas pakvietė ne be priežasties – trečiadienį minėtas šio kolektyvo penkiolikos metų jubiliejus. Sveikinimų netrūko. Geros muzikos – taip pat.

„Duetas“ su elektriniu smuiku

Jubiliejiniam koncertui Šiaulių bigbendas paruošė staigmenų. Orkestro atliekama Džordžo Geršvino „Žydrosios rapsodijos“ aranžuotė arba „duetas“ su elektriniu smuiku – tik kelios iš jų.

Bigbendo siela ir sumanytojas Romas Sabaliauskas sako, kad koncerte norėjo sumaišyti įvairių muzikinių žanrų kokteilį. Dėl to ant scenos lipo ne tik Šiaulių bigbendo nariai, bet ir Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, smuikininkas Raimonds Ozols bei džiazo vokalistė Sesilė Verni. Beje, ji su Šiaulių bigbendu koncertuoja ne pirmą kartą. „Smagiausia tai, kad į Rygą S. Verni atskrido koncerto dieną. Tą pačią naktį ją vežėme atgalios – Rygoje ji turėjo dar vieną koncertą. Štai ką reiškia Europos vokalistė – koks užimtumas! O svarbiausia, kad S. Verni, negailėdama savęs, savo laiko, su mumis koncertavo“, – apie užsimezgusią draugystę pasakoja R. Sabaliauskas.

Ypač entuziastingai publika pasitiko iš Šiaulių kilusią aktorę, atlikėją, „Auksinio balso“ nugalėtoją Liną Rastokaitę. Ji su Šiaulių bigbendu atliko penkis kūrinius. Dar viena muzikos įžymybė, kuria gali didžiuotis Šiauliai, – pianistas Povilas Jaraminas – taip pat grojo koncerte.

Truputis istorijos

Koncertą vedęs muzikologas Viktoras Gerulaitis Šiaulius titulavo bigbendų miestu. Ne be reikalo. Nuo 1954 m. mieste veikė trys bigbendai: Šiaulių kultūros namų, „Statybos tresto“ ir „Elnio“ kombinato. „Neregėtas dalykas“, – konstatavo V. Gerulaitis.

R. Sabaliauskas minėtuosius bigbendus prisimena puikiai: mokydamasis Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje (tuometiniame Šiaulių muzikos technikume), pūtė triūbą Kultūros namų orkestre, prieš išeidamas į kariuomenę – „Statybos tresto“ bigbende. R. Sabaliauskas sako, kad meilę „bigbendiškai“ muzikai pajuto dar vaikystėje: „Vykdavo miesto šventės, jose dalyvaudavo bigbendai. Man, vaikui, seilė bėgdavo klausant, kaip gražiai jie groja“, – šypteli jis.

Grįžęs iš kariuomenės, Šiaulių bigbendo sumanytojas netruko pasinerti į verslą. Muzika užsimiršo. „Kai man sukako 55-eri, darbe paklausė, ko norėčiau dovanų. Juokais atsakiau, kad triūbos“, – prisimena R. Sabaliauskas.

Noras išsipildė, tačiau vienam groti buvo nesmagu. „Radau keletą bendraminčių – buvome 5–6. Grojimas mums tebuvo hobis. Pasivadinome... Senjorų bigbendu. Dabar keista. Juk nebuvome tokie seni“, – juokiasi R. Sabaliauskas.

Senjorų bigbendas susikūrė 2002 m., o po penkerių metų, išaugęs, surengęs daugybę koncertų ir apvažiavęs daugybę Lietuvos bei užsienio festivalių, įgijo profesionalaus džiazo orkestro statusą ir tapo Šiaulių bigbendu.

15 metų prabėgo greitai

Trečiadienį vykusio koncerto „generolu“, be abejo, tapo bigbendo meno vadovas ir dirigentas Raitis Ašmanis. „R. Ašmanis – Latvijos pažiba, bigbendu gyvenantis jau 25-erius metus, – sako R. Sabaliauskas, tačiau priduria puikiai prisimenantis ir pirmąjį bigbendo vadovą. – Kai susibūrėme, norėjau, kad orkestras augtų, nestovėtų vietoje. Todėl pakviečiau į Šiaulius žinomą dirigentą Jaroslavą Cechanovičių. Jis mus užaugino profesionalumo prasme.“

Paklaustas, daug ar mažai tie 15 metų, R. Sabaliauskas gūžčioja pečiais: „15 metų – ilgas laiko tarpas. Bet kai dirbi, kuri, jis greitai prabėga.“