Šiaulių benamiai atkeliauja į Kauno gatvę

Šiandien Tarybos nariai keletą valandų svarstė, ar perkelti Nakvynės namus (vienos nakties) į Kauno g. 6. Politikai ginčijosi, prisimindami vieni kitų nuodėmes, gyventojai laikė iškėlę plakatus, o į tribūną kalbėti žengęs verslininkas Darius Balčiūnas prašė nemanipuliuoti žmonėmis. Balsavus „už", posėdžių salėje trumpam įsivyravo kapų tyla.

Taip pat skaitykite: Alio, Savivaldybe, sugedo grįžtamasis ryšys

Sutaupys daugiau nei pusę milijono

Prieš keletą mėnesių miesto Taryba pritarė siūlymui Nakvynės namų padalinį, skirtą trumpalaikei benamių nakvynei, įsteigti Šarūno g. 2 esančiose nebenaudojamose „Busturo" gamybinėse patalpose.

Vis tik ne per seniausiai administracija pateikė naują pasiūlymą – benamius įkurdinti Kauno g. 6 esančiame AB „Lietuvos geležinkeliams" priklausiusiame pastatų komplekse (garažas, buitinis pastatas ir dirbtuvės).

Savivaldybė šį pastatą perimti norėjo dar 2015-aisiais, už tai balsavo Taryba, tačiau atsirado kliūčių. Prieš porą mėnesių iš „Lietuvos geležinkelių" buvo gautas paklausimas – ar Savivaldybę šis statinys vis dar domina. Tuomet ir sugalvota, kad čia gali įsikurti benamiai. Sutapimas: vakar Kauno g. esantį pastatą Vyriausybė perdavė Savivaldybei.

Kaip aiškino sprendimo projektą Tarybos nariams pristatęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius, Nakvynės namų rokiruotei įtakos turėjo du esminiai faktoriai. Visų pirma, tokių namų įrengimas ir infrastruktūros sukūrimas Šarūno g. 2 atsieitų apie 700 tūkst. Eur. Kauno g. – iki 100 tūkst. Eur.

„Dar vienas labai svarbus faktas, kad miesto Taryba 2018 m. įsipareigojo iš Pakruojo g. iškeldinti Nakvynės namus dėl karinės zonos plėtros iki 2021 m. kovo 1 d. Laiko tarpas ir projektavimui, ir infrastruktūros sukūrimui tikrai labai trumpas", – sakė V. Urbonavičius ir pridūrė abejojantis, jog Savivaldybė spėtų įvykdyti įsipareigojimus, jeigu liktų prie Šarūno g. 2 varianto.

V. Urbonavičius teigė, kad jau apsvarstytos įvairios saugumą garantuosiančios priemonės. Planuojama įrengti apšvietimą, pastatyti vaizdo kameras.

Dvi stovyklos

Klausydami pavaduotojo pranešimo, Tarybos nariai pasiskirstė į dvi stovyklas.

Zakiras Medžidovas priminė, kad vietos Nakvynės namams ieškoma ne pirmą kartą. „Ir visada bendras diskusijų vardiklis – gyventojų nenoras. Todėl turėjome prieiti prie kitų vertinimo kriterijų – kaštų. Retas kuris iš mūsų yra buvęs tuose namuose. Tai – ne irštva, tai – paskutinis prieglobstis žmogui. Nesuprantu, kodėl jūs kovojate? Žiniasklaida daug dažniau skelbia apie elito nusikaltimus, o ne apie benamių", – sakė jis.

Nusikalstamumo temą plėtojo ir Marijus Velička. Politikas priminė, kad 2014 m. du Pakruojo g. nakvoję benamiai įsiveržė pas netoliese gyvenusią močiutę ir ją apiplėšė. 2018 m. Nakvynės namuose du benamiai užmušė kitą benamį, tais pačiais metais ten įvyko muštynės.

V. Urbonavičius teigė, kad tai dar nereiškia, jog Nakvynės namai yra nusikaltimų židinys. Be to, gauta policijos statistika rodo, kad Pakruojo g. nusikaltimų lygiu nėra kažkuo išskirtinė.

M. Velička nepasidavė – kritikavo sprendimo projektą, siūlė imti Klaipėdos pavyzdį, kai atokioje vietoje už 500 tūkst. Eur buvo įkurti konteineriniai nakvynės namai.

„Mes tikrai galime rasti 500 tūkst. Eur – gal tiesiog nereikia švaistyti šimtų verkiančioms mergaitėms? Klaipėdos atveju dar panaudoti ES pinigai. Kodėl mes negalime to padaryti? Neužtenka smegenų? Fantazijos?" – klausė jis.

M. Veličkai pritarė partijos kolegė Danguolė Martinkienė: „Mes privalome rūpintis ne tik benamiais, bet ir žmonėmis, kurie gyvena Kauno g., kurie nori saugumo. Jeigu susitarėme dėl Šarūno g., tai ir dirbkime toliau."

Į darbiečių pasisakymus sureagavo Gintautas Lukošaitis. „Ekonominis-finansinis faktorius labai svarbus. Kai žurnalistai paklaus, kodėl jūs nepalaikėte šito sprendimo, kodėl prametėte pusę milijono pro šoną, neturėsime, ką atsakyti. Mus žiūri ne tik žiniasklaida, bet ir Vyriausybė, investuotojai – ar mes galime lengva ranka atsisakyti 500 tūkst. Eur? Tai gal mums ir investicijų nereikia? O Darbo partijos vanduo ir duona yra melas", – rėžė G. Lukošaitis.

„Nežaiskite su mumis savo politinėse rietenose"

Po politikų kalbų į tribūną stojęs žinomas Šiaulių verslininkas Darius Balčiūnas atsiduso. „Liūdna girdėti, kad mes, kaip visuomenė, kaip verslas, – 22 įmonės, esančios Kauno g., šalia Kauno g., padaromi atpirkimo ožiais, politikuojant tarpusavyje, kas geresnis. Kad surinkti parašai demokratinėje valstybėje jau nebereiškia visiškai nieko. Mus kaltina, kad mes nebeturime atjautos. Prieš jus stovi žmogus, kuris irgi augo be tėvo, girtuoklio šeimoje, kuris turėjo bėdų, kuris sukūrė verslų, pas kurį dirba daugiau nei šimtas žmonių, kuris sąžiningai mokėjo mokesčius tam pačiam miestui. Mes nebesvarbūs, mes nebeįdomūs. Skaudu, kai tu prisidedi prie miesto, kai tu padedi jam augti, džiaugiesi pokyčiais, o tave padaro priešu, nes pinigai yra svarbiausia. Nenustatinėkite mūsų vienų prieš kitus, mes puikai suprantame, kam nepasisekė gyvenime. Matykite visas puses, nežaiskite su mumis savo politinėse rietenose", – prašė jis.

D. Balčiūnui antrino Kauno g. gyvenantis Nerijus Lenkauskas. „Auginame du vaikus, vienas vaikas jau eina į „Ragainės" progimnaziją. Šalia jos yra parduotuvė. Jeigu jūs ten nuvyktuėme per ilgąsias pertraukas, pamatytumėte, kad mokiniai bėga į pardutouvę. Ir spėkite, ko. Tikrai ne bandelių. Ten juos pasitinka benamiai žmonės, kurie nuperka cigarečių. Dabar turime tris benamius, kurie „aprūpina" mūsų jaunimą, o kiek turėsime, jeigu priimsite sprendimą? Kaip tuomet apsaugosite mūsų vaikus? Ar apšvietimas apsaugos?" – klausė jis.

Nepaisant jo ir kitų Kauno g. gyventojų pasisakymų, Taryba priėmė sprendimą Nakvynės namus perkelti į Kauno g. „Už" balsavo 17 politikų, 7 – „prieš".