Šiaulių bankas gerina ekonomikos prognozes: BVP šiemet augs 2,3 proc., o kitąmet – 2,9 proc. (PAPILDYTA)

Dėl mažo įsiskolinimo, eksporto diversifikacijos ir laiku šalį pasiekusių Europos Sąjungos (ES) investicijų Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 2,3 proc., o kitąmet – 2,9 proc., prognozuoja Šiaulių bankas.

„Šiandien geriname prognozes nuo 2 proc. BVP augimo iki 2,3. Kitiems metams taip pat šiek tiek kilstelėjome (prognozę – ELTA) ir tikimės, kad Lietuvos ekonomiką kitąmet 2,9 proc. daugiau realaus bendrojo vidaus produkto. Matome, kad Europos Sąjungos kontekste rikiuojamės tarp sparčiausiai kylančių ekonomikų“, – ekonominėje apžvalgoje trečiadienį kalbėjo vyriausioji banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos ekonominių veiklų kontekste labiausiai augo informacijos ir ryšių (8 proc.), žemės ūkio (7,3 proc.), statybos (6,7 proc.) sektoriai.

Lyginant su Estija, kurios ekonomika yra orientuota į paslaugas, Lietuva sugebėjo pasinaudoti labiau diversifikuota makroekonomine struktūra. Pasak I. Genytės-Pikčienės, Estijos informacinių technologijų paslaugų sektorių paveikė pasauliniai sukrėtimai, kai Lietuvos ekonominis augimas nuoseklesnis dėl didesnės priklausomybės nuo pramonės ir gamintojų situacijos, kuri pastaruoju metu buvo teigiama.

„Diversifikavimas mums pasitarnavimo ekonominės struktūros atžvilgiu. Kalbant apie eksporto rinkas, Lietuva turi gerokai labiau diversifikuotą eksporto rinkų struktūrą. Čia irgi matome, kad tiek eksporto rinka Lenkija, tiek kitos Baltijos valstybės, Vakarų šalys pasitarnavo tam, kad mūsų eksportuotojai sugebėtų išvežti prekes“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Pramonė po truputį didina savo gamybos apimtis, fiksuojamas metinis augimas. Labai tikėkimės, kad mūsų gamintojai ruošiasi Vakarų eksporto rinkų atsigavimui ir didesniai paklausai mūsų produkcijos importui“, – pažymėjo ekonomistė.

Jos teigimu, Estijos ekonominę situaciją sunkino šalies politikų sprendimai, geopolitiniai dirgikliai.

„Ką stebime dabar – tai labai ilgai (Estijoje – ELTA) besitęsianti ekonominė recesija“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Atlyginimų augimo perspektyva, atsigaunanti būsto rinka

Banko ekonomistų skaičiavimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o kitąmet kainų augimas įsibėgės iki 2,6 proc. dėl brangsiančių paslaugų, didesnių akcizų ir CO2 dedamosios degalams.

Anot I. Genytės-Pikčienės, šiemet pingant daugeliui prekių kategorijų, metinė defliacija stebima energetikos ir degalų, maisto ir gėrimų, drabužių ir avalynės, su būsto apstatymu, įranga ir priežiūra susijusių prekių grupėse.

Tuo tarpu paslaugos ir toliau brangsta vidutiniškai 5-6 proc. per metus, tai skatina itin spartus atlyginimų augimas, paslaugų kainodaroje darbo sąnaudoms sudarant reikšmingą dalį.

Prognozuojama, kad atlyginimų augimas išliks spartus – 9,7 proc. šiemet ir 8,7 proc. kitąmet. Vidutinis nedarbo lygis šiais metais ūgtels iki 7,7 proc., o 2025 metais sumažės iki 7,2 proc. Tam įtakos turi išaugusi imigracija ir vangesnė darbo jėgos paklausa. Pasak Šiaulių banko ekonomistės, Lietuvos ekonominį pajėgumą ypač paskatino Lietuvos piliečių sugrįžimas į gimtąją šalį, tokia nefiksuotas nuo 2009 metų emigracijos bangos.

„Teigiama migracija kurį laiką jau stebima Lietuvoje. (...) Imigracijos srautas yra išaugęs ir tai padėjo mūsų darbo rinkai atsigauti. Stebint tiek darbo jėgos rodiklius, tiek užimtųjų skaičių, mes matome situaciją, kurios nematėme jau labai daug metų, iki 2009-ųjų metų didžiosios recesijos matėme tokius rodiklius“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

„Į Lietuvą grįžta lietuviai, teigiama mūsų piliečių migracijos tendencija jau yra stebima ilgą laiką. Taip pat atvyksta darbuotojai iš trečiųjų šalių, kurie padeda, matyt, užlopyti tam tikrus ekonomikos, mūsų rinkos disbalansus“, – teigė ekonomistė.

Vidutinis bruto („ant popieriaus“) darbo užmokestis šiemet išaugs 9,7 proc. per metus, o 2025 m. – 8,7 proc. Pasak I. Genytės- Pikčienės, atlyginimų augimas spartus kitąmet išliks dėl 12 proc. padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir rinkimų pažadais persmelkto kitų metų biudžeto.

Kaip pabrėžė I. Genytė-Pikčienė, Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus karpyti palūkanų normas, sustiprėjusi perkamoji galia ir tolesnis palūkanų mažinimas turėtų gerinti būsto įperkamumo rodiklius.

„Matome, kad kol kas dar Lietuvoje įsiskolinimo lygis yra labai nedidelis, nedaug namų ūkių turi paskolų, tad ta aukštų palūkanų normų aplinka taip stipriai mūsų taip nesužalojo, vertinant iš makroekonominio taško, kaip Vakarų valstybių“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, matoma ženklų, kad gyvenamo nekilnojamojo turto rinka atsigauna – kredito rinka išlieka dinamiška, auga bankų sektoriaus kredito portfelis, mažėja palūkanos. Visgi, kaip priduria I. Genytė-Pikčienė, pasiūlą ateityje mažins nedidelė naujų būstų pasiūla.

„Statybos įmonių darbai, susiję su gyvenamu nekilnojamu turtu, yra neigiamoje teritorijoje. Tai reiškia, kas statoma yra gerokai mažiau nei buvo statoma anksčiau. Taip pat išduotų leidimų statyti būstus ateityje skaičius yra nukritęs į žemumas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Dėl to, anot ekonomistės, kyla nekilnojamojo turto rinkos disbalanso rizika – atsigavus paklausai, gyventojams gali neužtekti siūlomų būstų.