Šiaulietė šaulė G. Atkucevičiūtė ruošiasi svarbiausiems startams karjeroje

Šiaulietės šaulės Godos Atkucevičiūtės po maždaug trijų savaičių laukia bene svarbiausias startas per šešerius metus trunkančią šaulės karjerą. Lietuvos čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose prizines vietas ne kartą pelniusi mergina šiemet palypėjo dar vienu laipteliu aukščiau. Jai pavyko išsikovoti teisę atstovauti Lietuvą Šiaurės Eurolygos regiono varžybose. Prieš kelias dienas su būriu šiauliečių iš aukšto lygio varžybų Estijoje, neoficialiai tituluojamu kaip Pabaltijo jaunių žaidynės,  grįžusi ir antrą vietą absoliučioje merginų kategorijoje iškovojusi Goda pasidalino mintimis apie artėjančius svarbiausius startus ir kaip būnant šaudymo sektoriuje jai sekasi susikaupti tam „vieninteliam“ tobulam šūviui.

Kaip susidomėjai šaudymo sporto šaka, kuo ji tau patiko?

Prieš šešerius metus aš net nežinojau, kad egzistuoja tokia sporto šaka, kaip šaudymas. Tuo metu mokiausi „Šiaulių Romuvos“ progimnazijoje ir fizinio ugdymo treneris Mantas Bakas pasiūlė ateiti į šaudyklą. Jį pažinojau dar nuo pradinių klasių, kai mokiausi „Saulės“ pradinėje mokykloje, eidavau, tuo metu, pas jį į sporto būrelį. Tuo metu man labiau patikdavo judrios sporto šakos, žaisdavome kvadratą, krepšinį, estafetes, tačiau susidomėjau pasiūlymu, palaikė tėvai ir pati norėjau sužinoti, kas tas šaudymas. Padarė įspūdį – tai buvo kažkas kitokio. Taip ir įstrigo ta sporto šaka iki šiol. Sporto centre „Dubysa“ pas trenerį Mantą Baką šaudymo treniruotes lankau jau šešti metai. Puiki komanda, gera atmosfera. Taip pat mane labai palaiko finansiškai ir morališkai tėveliai, esu be galo jiems dėkinga!

Kaip vyksta pasiruošimas varžyboms? Gal turi patarimų, kaip reikia susikaupti šaudymo sektoriuje?  

Šaulio tikslas – susikaupti vienam geram šūviui. Tačiau ne visada lengva tai padaryti. Būna dienų, kai mintys nutolsta nuo pagrindinio tikslo ir tiesiog nesiseka šaudyti. O kartais tos mintys nė kiek netrukdo, nes tu turi tikslą. Susikaupti, susikoncentruoti, palaikyti pusiausvyrą ir gerai bei laiku nuspausti nuleistuką, pro kryptuką išvysti centre šviečiančią skylutę... Ir dirbti kitam tobulam šūviui. Kiek šūvių – tiek startų. 

Svarbiausia kūno dalis šauliui  - nugara. Nuo stiprios nugaros priklauso, kaip stabiliai tu šaudysi. Visos kitos kūno dalys padeda nugarai, taip, kad fizinio pasirengimo treniruotėse dirbame su fizinio rengimo treneriu Mantu Pilipavičiumi. Esu ir jam labai dėkinga!

Prieš kiekvienas varžybas ruošiamės, tačiau tai nebūna kažkas išskirtinio. Daug kalbamės su treneriu, nusiteikiame varžyboms. Atsižvelgiame į jų specifiką. Žinau metinį planą, turiu omenyje pagrindines sezono varžybas, o rengiuosi artimiausiam startui. Pavyzdžiui Estijoje žinojome, kad teks šaudyti mažiau šūvių nei Lietuvoje vykstančiose varžybose, todėl kiekvienos klaidelės kaina buvo labai didelė galutinėje įskaitoje. Akcentavome, kad reikia stengtis kreipti dėmesį į mažiausias smulkmenas, kad visi tie šūviai būtų kuo geresni. Vienos varžybos, trys rungtys ir atskiri startai – pavieniai šūviai kiekviename šaudyme.

Puikiai pasirodei varžybose Estijoje, dabar ruošiesi Eurolygai. Kuo išskirtinės šios varžybos?

Estijoje pasirodžiau neblogai, tačiau iki puikaus pasirodymo trūko užimti pirmą vietą tarp merginų bendroje įskaitoje. Pernai buvau trečia, šiemet buvau antra, palypėjau vienu laipteliu aukščiau. Koją pakišo šaudymo gulomis rungtis. Nelabai pasisekė. Šaudžiau vakare, tiesiog pavargau laukti šaudymo, o kelios klaidelės nusmukdė bendrą rezultatą. Į tai manau atkreipsime su treneriu dėmesį kitais metais. Vis tik darbai iki galo nepadaryti, su treneriu jau šiemet siekėme aukščiausio tikslo...!

Kalbant apie artėjančią Eurolyga, net netikėjau, kad Lietuvos komanda galėtų patekti. Lietuvos rinktinės gretose esu jau nuo pernai. Tačiau šiemet patekome į galutinę sudėtį, šiose varžybose. Ją sudaro: aš ir dar viena šiaulietė Gabija Medišauskaitė bei vilnietė Ieva. Esame labai maloniai nustebintos, kad patekome į kitą etapą, nes atrankos varžybose „Polonija“ taurėje pasirodėme vidutiniškai. Matyt kažkuriai šaliai jaudulys dar labiau pakišo koją. Tačiau stengiuosi per daug negalvoti apie artėjančias varžybas, nes laukimas kelia jauduliuką, dirbu savo darbą, ir per daug nesigilinu į ateitį. Turiu susikoncentruoti ties treniruotėmis ir dirbti kaip galiu geriausia ta dieną. Svarbu pagal planą.

Balandžio viduryje važiuosime į Alytų kur kausimės su Švedijos, Estijos, Norvegijos ir Suomijos šauliais. Pirmą dieną pasitreniruosime, rezultatai nebus fiksuojami. Vėliau rytinė treniruotė, po to – jau įskaitiniai šaudymai. Du startai vieną dieną, du sekančią. Viena rinktinė stos prieš kitą – gausis lyg vienas prieš vieną ir po to sumuojami pergalių taškai. Čia jau teks kovoti tiesiogiai su priešininku, ne tik su savimi. Stengsimės pasirodyti kuo geriau, kad patektume tarp trijų stipriausių rinktinių ir iškovotume kelialapį į finalinį kitą etapą, vyksiantį Serbijoje lapkričio mėnesį.

Kokią tavo gyvenimo dalį užima šaudymas, ar lieka laiko mokslams, laisvalaikiui?

Šaudymas yra mano kasdienybė – kaip rutina, kurios tu nebegali išmesti iš gyvenimo. Jei savaitgalį varžybos – tai turime po penkias treniruotes per savaitę, penktadienis, kaip taisyklė finalų šaudymas. Jei nebūna varžybų – trys treniruotės šaudykloje ir porą fizinio pasirengimo treniruočių. Didžiausi krūviai būna rudenį ir pavasarį, kai vyksta visi Lietuvos čempionatai, svarbūs turnyrai. Vasarą ir žiemą irgi būna varžybų, bet mažiau, labiau atstatomasis periodas. Tačiau ir atostogų metu tu nebegali nutolti nuo šaudymo. Jei kurį laiką praleidi be treniruočių, nejučia mintimis grįžti į svarbių varžybų sektorių, kad pajausti tą varžybų dvasią.

Per šias pavasario atostogas taip pat važiuosime į Lietuvos rinktinės šaudymo stovyklą Latvijoje, kad dar geriau pasiruoštume artėjančiai jaunių Eurolygai, pasibandytume būsimą varžybų formatą. Deja mes Šiauliuose neturime elektroninės taikinių šaudymo sistemos, į kokią šaudome visose varžybose, tame tarpe ir būsimajame Eurolygos starte. O mūsų treneris susitarė su Dobelės miesto šaudykla, kad galime ten padirbėti tris dienas, išsibandyti jėgas prieš stiprias Latvijos sportininkes.

Kaip ten bebūtų, be šaudymo dar yra mokslai, esu Šiaulių universiteto gimnazijos antrokė. Šaudymas ir mokslai – du skirtingi pasauliai – šaudykloje mėgini susikaupti vienam tobulam šūviui, o mokykloje tu kasdien esi pasiruošęs daugybei klausimų ir atsakymų. Vienintelė bendrystė – susikaupimas ir koncentracija svarbiausiais momentais.