Šiauliečių laidojimo vietų problema išspręsta – atidaromos Daušiškių kapinės

Ginkūnuose nelikus laisvų kapaviečių, šiauliečiai jau kurį laiką buvo sunerimę, kur reikės atgulti amžinojo poilsio ar palaidoti artimuosius. Ir štai, prabėgus net 18 metų nuo žemės sklypo suradimo, pagaliau bus atidaromos Daušiškių kapinės. Kaip skelbia Šiaulių miesto savivaldybė, kapinių šventinimo ceremonija įvyks prieš pat Visų Šventųjų dieną.

Atidarymas – spalio 31-ąją

Pirmadienį vykusioje Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje dalyvavusi mero patarėja Viktorija Dildaitė pranešė ilgai lauktą žinią – Daušiškių kapinės, kurių projektas ir įrengimas užtruko net 18 metų, pagaliau ims veikti: „Visus kviečiame spalio 31 d. 11 val. į Daušiškių kapinių atidarymo ir pašventinimo ceremoniją, į kurią maldos žodžiui ir kapinių pašventinimui bus pakviestas Lietuvos katalikų bažnyčios atstovas, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.“

Nuo šiol, pasak mero patarėjos, šiauliečiai galės rinktis iš naujųjų Daušiškių ir jau seniai veikiančių K. Donelaičio kapinių. Bendra tvarka išlieka tokia pat – bus laidojama į turimus arba naujus kapus. Kaip anksčiau rašė „Etaplius“, pagal projektą, Daušiškių kapinėse bus 3 950 tradicinių laidojimo vietų, daugiau nei 3 200 šeimos kapaviečių ir dar beveik 300 mažesnių, papildomai – socialinių.

O štai Ginkūnų kapinėse vietų jau nelikę. „Yra išlikusios laisvos vietos Ginkūnų kapinėse esančiame kolumbariume, tačiau jos išskirtos Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams“, – pridūrė V. Dildaitė.

Keičiamas kapinių lankymo laikas

Mero patarėja taip pat pabrėžė, kad nuo spalio pradžios keičiasi kapinių lankymo laikas. Aplankyti Ginkūnų ir K. Donelaičio kapinėse esančius kapus bus galima nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro. Tiesa, išimtis daroma šventinėmis dienomis. „Lapkričio 1 ir 2 dienomis kapinių lankymo laikas bus nuo 9 val. ryto iki 22 val. vakaro“, – pabrėžė Šiaulių mero patarėja.

Beje, ji atkreipė dėmesį, kad, norėdami išvengti spūsčių, lankytojai Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis rinktųsi ne asmenines transporto priemones, o viešąjį transportą. Taip pat apeliuojama į žmonių, lankančių ir prižiūrinčių kapus, sąmoningumą atliekų klausimu.

„Tikrai norėtume paprašyti visų kapinių lankytojų ir prižiūrėtojų nemėtyti atliekų už kapinių tvorų. Turime didžiulę problemą, ypač Ginkūnų kapinėse: kaip žinia, už tvoros yra jau nebe Šiaulių miesto savivaldybės teritorija, o, beje, ir privažiavimas transportui, kad galėtų surinkti tas už tvorų metamas atliekas, yra didžiulė problema. Tikrai prašome visų sąmoningumo – atliekas mesti joms skirtose vietose“, – į gyventojus kreipėsi Savivaldybės atstovė.

Tremtiniai prašo išlaikyti vietas kolumbariume

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Valerija Jokubauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė, patvirtino, kad Ginkūnų kolumbariume dar yra politiniams kaliniams ir tremtiniams skirtų vietų. Jei konkrečiai – 24 laisvos nišos.

„Tremtiniai yra konservatyvūs žmonės ir mes pirmiausia laidojamės į žemelę, o nuo laidojimosi į kolumbariumus kažkaip truputį susilaiko žmonės. Todėl 2019 metais, kadangi buvo daug mums paskirtų laisvų vietų, 12 jų atidavėme Savivaldybei administracijos direktoriaus Antano Bartulio prašymu. Tuomet mums liko 36 vietos. Šiuo metu palaidota dvylikoje vietų, o likusios yra 24 laisvos vietos“, – sakė V. Jokubauskienė.

Nepaisant to, kad į kolumbariumą tremtiniai žiūrėjo skeptiškai, politinių kalinių ir tremtinių atstovė prašo likusių vietų nebeatimti. Pasak moters, Šiaulių mieste tremtinių dar yra likę apie 700: „Mes labai norėtume, kad šitos kolumbariumo vietos mums išliktų. Iš pradžių konservatyviai žiūrėjo žmonės, bet dabar situacija keičiasi.“

„Norime būti kartu“

Naujosiose Daušiškių kapinėse taip pat bus numatyta vietų politiniams kaliniams ir tremtiniams. Pasak V. Jokubauskienės, galbūt visų prašomų vietų ir nereikės, tačiau tremtiniai nori žinoti, kad visi jie bus palaidoti greta vienas kito, kad jų kapai būtų lyg istorijos puslapis.

„Daušiškių kapinėse esame paprašę 200 vietų. Jei skaičiuojama po du žmones į kapą, tai išvis 400 vietų. Gal tiek nereikės, bet norime likti tose kapinėse visi kartu, nes visų mūsų troškimas buvo grįžti į Lietuvą ir bent jau čia pasilaidoti. Mūsų svajonė buvo, kad nors kauleliai parvažiuotų į Lietuvą... Prie įėjimo į kapines yra užrašyta ant paminkliuko: „Ačiū tau, Viešpatie geras, kad leidai numirti Lietuvoj.“ Mes norime būti visi kartu ir kad nebūtų išskirstytos vietos, norime būti šalia, vienoj krūvoj. Kad tai būtų ir kaip architektūrinis paminklas, lankoma vieta. Kadangi čia yra skaudus Lietuvos istorijos puslapis, norime, kad nebūtų apie jį pamiršta, kad būtų prisimenama ir lankoma“, – visų likimo brolių ir seserų vardu kalbėjo V. Jokubauskienė.

Anot Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovės, jie patys stengiasi kiek gali prižiūrėti kapus, nušienauti žolę.