Šiauliečiams Valstybės dienos proga  buvo skirtos „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždės“

Ugniagesio gelbėtojo pašaukimas – tai pasiryžimas bet kada ištiesti pagalbos ranką, saugoti gyvybes, padėti nelaimei ištikus. Tai tarnyba, kuri nesibaigia pasibaigus pamainai ar užvėrus gaisrinės duris.

Šią kilnią misiją kasdien savo darbais įprasmina Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiai gelbėtojai – pamainos vadas Virginijus Kančauskis ir  vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas Aivaras Kalnutis. Už nepriekaištingai ir pavyzdingai atliekamas pareigas abiem pareigūnams Valstybės dienos proga  buvo skirti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklai „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“.

„Man tai – garbė. Didžiuojuosi šiuo įvertinimu ir džiaugiuosi, kad mano darbas buvo pastebėtas“, –sakė A. Kalnutis, rankose laikydamas jam įteiktą apdovanojimą.

Šis įvertinimas – ne atsitiktinis. Abu ugniagesiai buvo pagerbti už drąsą, pilietinę atsakomybę ir iniciatyvą padedant gesinti gaisrą ne tarnybos metu.

Šį pavasarį Kelmės rajone, Pamatlindžių kaime, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Tuo metu A. Kalnutis ir V. Kančauskis turėjo poilsio dieną – jie buvo Šiauliuose ir šventė V. Kančauskio vaiko gimtadienį. Tačiau sužinoję, kad jų abiejų gimtajame kaime dega V. Kančauskio kaimyno namas, pareigūnai nedvejodami išskubėjo į pagalbą. Kartu su jais taip pat ne tarnybos metu į gaisrą atskubėjo ir Šiaulių PGV 3-iosios komandos pamainos vadas Arvydas Gužauskas. Vyrai gerai žinojo, jog kiekviena papildoma ranka ir profesionalios žinios tokiose situacijose labai praverčia. 

Atvykę į dar tik įsiplieskusį gaisrą, jie iškart įsitraukė į gesinimo darbus: jungė žarnas prie automobilinės cisternos, gesino gaisrą iš namo išorės, o numalšinus ugnį padėjo į saugią vietą pernešti baldus ir kitus namų apyvokos daiktus. 

Pareigūnai,  prisidėję prie gaisro gesinime dirbusių kolegų, padėjo greičiau sustabdyti gaisro plitimą bei likviduoti gaisrą. „Tai mūsų pareiga – padėti ir gelbėti. Tokį kelią pasirinkome. Negalime būti abejingi, nesvarbu, kur ir kam reikėtų pagalbos – pultume nedvejodami padėti“, – sako pamainos vadas V. Kančauskis.

Nė vienas jų neplanavo nuo jaunų dienų tapti ugniagesiu. Abu šį kelią atrado per patirtis, žmones ir gyvenimo posūkius. A. Kalnutis kurį laiką dirbo užsienyje, o grįžęs į Lietuvą ieškojo naujos krypties. „Giminaičiai įkalbėjo likti, sakė, kad čia yra ką veikti. Tarp jų yra ir ugniagesių – jų pasakojimai mane įkvėpė. Patinka padėti žmonėms, jaučiau, kad čia – mano vieta. Ir neapsirikau“, – atvirauja jis.

V. Kančauskis taip pat dirbo kitoje srityje, kol vieną dieną uošvis paragino pabandyti ugniagesio kelią. Šiandien jis nesigaili nė akimirkos: „Neįsivaizduoju savęs kitur. Čia matau didžiausią gyvenimo prasmę.“

Patyrę ugniagesiai turi ir patarimų visuomenei. Jie ragina būti budriems prie vandens telkinių – niekada nepalikti vaikų be priežiūros, elgtis atsakingai ir įvertinti galimus pavojus. Taip pat ypač svarbu gyvenamuosiuose būstuose įsirengti dūmų detektorius ir nuolat tikrinti jų veikimą.
O jei vis dėlto nutiktų nelaimė – svarbiausia neprarasti galvos. „Pirmiausia – skambinti 112. Užverkite langus, duris – taip apribosite deguonies patekimą ir sulėtinsite liepsnos plitimą“, – sako A. Kalnutis.

Jis papasakojo ir apie vieną skaudžią situaciją: „Kai užsidegė televizoriaus kištukinis lizdas, žmogus išsigandęs atidarė langus ir duris. Ugnis gavo deguonies, susidarė vadinamasis „kamino“ efektas – mažas gaisras virto didžiule nelaime. Liepsna išplito ir siautėjo per kelis aukštus.“
„Mūsų saugumas priklauso nuo mūsų pačių veiksmų. Tad kviečiame visus elgtis atsakingai – neskubėti, mąstyti, veikti apgalvotai“, – pataria ugniagesiai.