Šiauliečiai prieš 45-erius metus

1978-ųjų vasario mėnesį laikraščiai informavo:

Vasario 16 d.

Surengta parodų rūmuose didelė Šiaulių zonos liaudies meno verslų paroda. Parodos atsidaryme kalbėjo LTSR Liaudies meno draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Z. Gaurilčikienė, LTSR Liaudies meno draugijos pirmininkas, respublikos Dalininkų sąjungos valdybos sekretorius P. Gudynas, Partijos Šiaulių r. komiteto sekretorius A. Rupšys, Partijos miesto komiteto lektorius, menotyrininkas A. Vaidila, viešnia iš Tarybų Latvijos – Jūrmalos Istorijos ir dailės muziejaus direktorė G. Bobrova, LTSR Liaudies meno draugijos Panevėžio skyriaus sekretorė S. Ramanauskaitė, respublikos Dailininkų sąjungos Šiaulių organizacijos pirmininkas A. Toleikis, liaudies meistras kalvis J. Bukauskas. Buvo apdovanota didelė grupė zonos liaudies meistrų, tarp jų nemažai šiauliečių. Tai mezgėjos I. Povilaitienė, J. Baniulienė, L. Valiuškienė, K. Rumbinaitė, V. Jankauskienė, gintaro meistras P. Gauba, iš kailio žaislų gamintoja L. Čižauskaitė, medžio drožėjai Z. Lažinskas, V. Onaitis ir V. Daknevičius, audėjas A. Dundulis bei gintaro ir medžio meistras J. Zavadskis.

Vasario 17 d.

Susumuoti respublikos komandinių turizmo pirmenybių rezultatai. Teisėjų kolegijai buvo duota daugiau nei 100 visų turizmo rūšių ataskaitų, iš jų – 9 šiauliečių. Daug metų turistai šiauliečiai gali pasidžiaugti dviračių turizmo atstovų laimėjimais bei praėjusiais metais visu galingumu prasiveržusiais motorizuotais bendražygiais. Statybos tresto motociklininkai, kuriems vadovavo Boleslovas Vengrys, atliko V sudėtingumo kategorijos kelionę po Kalnų Altajų ir Vakarų Sibirą bei įveikė 4 293 km. Jie laimėjo pirmąją vietą ir pasidabino didžiaisiais aukso medaliais. Ekipažas ATĮ – 1, vadovaujamas V. Švambario, irgi leidosi į V sudėtingumo kategorijos kelionę. Jie keliavo automobiliais per sunkiai pravažiuojamas Kaukazo perėjas. Šio žygio rezultatas – dideli sidabro medaliai. O Algirdo Briedžio medikų grupė „B“ klasėje užėmė trečiąją vietą. Jie keliavo Lietuvos ir Baltarusijos keliais. „A“ klasėje dviračių ATR – 1 komanda, kuriai vadovavo Algirdas Vitkus, atliko IV sudėtingumo kategorijos kelionę Kryme ir Kaukaze. To rezultatas – iškovota trečioji vieta. Pagaliau į „didžiuosius vandenis“ išplaukė baidarininkai. Statybininkai, kuriems vadovavo V. Podskočius, plaukė Varzugos upe Koloje, televizorių gamintojų komanda kartu su vadovu V. Jasučiu plaukė Buchtarma, Altajuje. Šie ekipažai į prizines vietas nepretendavo. Šiauliečiai susidomėjo ir kalnų turizmu. Kalnų turizmo rūšies entuziastas Televizorių gamyklos konstruktorius Olegas Ramašauskas savo bendradarbių komandą išvedė į Fanų kalnus. Užėmė šeštąją vietą. B. Vengrio ir V. Švambario grupių kelionių aprašymai pateikti sąjungininkų pirmenybių apžiūrai.

Vasario 22 d.

Salduvėje buvo surengta šiauliečių sporto kolektyvų žiemos šventė. Į šventę atskubėjo keli tūkstančiai: kas su rogutėmis, kas su slidėmis, kas pėsčiomis, tam, kad atsipalaiduotų po įtempto darbo, užsigrūdintų ir dar labiau sustiprėtų. Slidėmis 5 km trasa šliuožė 267 būsimieji pedagogai ir jų dėstytojai. Žygyje gausiai dalyvavo miesto gyventojai, K. Didžiulio politechnikumo studentai, „Rūtos“ susivienijimo, „Verpsto“ fabriko darbuotojai bei kitų kolektyvų atstovai. Iš viso žygyje užsiregistravo apie 2 tūkst. dalyvių. Slidininkės rungtyniavo 3 km distancijoje, o slidininkai 5 km. Moterų rungtyje prizininkėmis tapo D. Vidginaitė, J. Ežerskytė bei L. Šarmina. O 5 km varžybose nugalėjo K. Preikšo pedagoginio instituto vyr. dėstytojas, daugkartinis LTSR slidinėjimo čempionas A. Čepulėnas. Tačiau jam ant kulnų vis atkakliau „lipa“ XII vidurinės mokyklos vienuoliktokas Rimas Pumputis. Trečias atšliuožė miesto slidinėjimo federacijos pirmininkas, ATĮ – 1 darbuotojas bei buvęs garsios šiauliečių slidinėjimo komandos narys R. Jaseliūnas. Žiemos šventės pabaigoje pedagoginio instituto vyr. dėstytojas A. Juška tarė: „Daugiau tokių švenčių!“

Vasario 23 d.

Pirmosios statybos valdybos darbo veteranas ir buvęs frontininkas Juozas Vilkas pasakojo, kaip į mūšį juos lydėjo motinos. Jis ir jo bendražygiai, savąsias motinas palikę gimtosiose vietose, atrasdavo naujas išvaduotose tarybinės žemės plotuose. Juozas Vilkas Antrojo pasaulinio karo metu pateko į Pirmąjį Baltarusijos frontą. 1945 m. kovo mėnesį jis jau už Oderio susirėmė su hitlerininkais. Buvo kontūzytas – pritrenktas oro smūgio. Karą baigė Berlyne. Nors gavo kovinių apdovanojimų, bet nebeteko puikių draugų. Po karo Juozas prisidėjo prie Šiaulių išgražinimo, daugiau nei 20 metų dirbdamas Darbo raudonosios vėliavos statybos treste. Jis turėjo dailidės ir montuotojo specialybes. J. Vilkas gražius darbo pėdsakus paliko Plaukimo baseino, „Saulės“ kino teatro, Baldų parduotuvės, „Elnio“ susivienijimo bendrabučio, Kanalizacijos aeracijos stoties ir kt. statinių sienose.

Vasario 24 d.

Vasario 23 d. vyko Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno 60-osios metinės. Į centrines karių kapines rinkosi šiauliečiai pagerbti kritusius kovoje už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Praėjus tylos minutei prie amžinosios ugnies gyvų gėlių vainiką padėjo Lietuvos KP Šiaulių miesto komiteto pirmasis sekretorius J. Lukauskas ir miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkas V. Kazanavičius. Žuvę kariai buvo pagerbti ir kitose kapinėse.

Vasario 25 d.

Įvyko tradicinis „Jovarų“ prizo pramoginių šokių konkursas lengvosios atletikos manieže. Šokių poros į konkursą atkeliavo iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Anykščių, Kėdainių, Telšių, o Šiaulių miestui atstovavo XI, XII, XIII, XIV vidurinių mokyklų ir miesto Kultūros rūmų šokėjai. Sveikinamus žodžius sakė Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto primininko pavaduotoja Z. Gaurilčikienė. Buvo apdovanota jauniausioji pora – Ž. Načaitė ir T. Oginskas iš Šiaulių XIV vidurinės mokyklos. Jiems įteiktas „Vairo“ gamyklos prizas. O Televizorių gamyklos prizas įteiktas žiūrovų išrinktai elegantiškiausiai porai – R. Arminaitei ir J. Šulcui (Kaunas). Po konkurso vykusiame koncerte pramoginius šokius demonstravo tarptautinės klasės šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos iš Kauno bei Skaistė ir Romas Idzelevičiai iš Klaipėdos.

Vasario 28 d.

Miesto kultūros rūmuose įvyko 43-iosios vidurinės miesto profesinės technikos mokyklos moksleivių, dėstytojų bei gamybinio mokymo meistrų susirinkimas. Jo metu už 1977 metų antrojo pusmečio socialistinio lenktyniavimo rezultatus mokyklos kolektyvui įteikta LTSR Ministrų Tarybos ir Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos pereinamoji raudonoji vėliava. Mokyklos kolektyvui įteikė pereinamąją raudonąją vėliavą ir Respublikinio proftechninio mokymo komiteto garbės raštą bei jį pasveikino LTSR Ministrų Tarybos Proftechninio mokymo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Kostickas. Vėliau mokyklos direktorius S. Griškus papasakojo apie mokyklos kolektyvo darbą bei pastangas. Pereinamosios vėliavos įteikime kalbėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja E. Žaltauskienė, profsąjungos vietos komiteto pirmininkas V. Merkys, gamybinio mokymo meistrė D. Raulinavičiūtė bei moksleivė ir mokslo pirmūnė Z. Giedraitytė. Mokyklos kolektyvą šefų vardu taip pat pasveikino Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato direktorius P. Vaitiekaitis. Tolimesnės sėkmės palinkėjo miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Z. Gaurilčikienė. Susirinkime taip pat dalyvavo Partijos miesto komiteto antrasis sekretorius S. Verkulis. Galiausiai didelei grupei mokyklos moksleivių, dėstytojų ir gamybinio mokymo meistrų įteikta organizacijų apdovanojimų. Apdovanojimų vardu kalbą sakė mokyklos dėstytoja J. Tepliajeva.

Parengė Elija Baranauskaitė