Šiauliečiai organų donorystei abejingi: nuo kilnaus žingsnio atbaido mitai

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį Lietuvoje ir visoje Europoje minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Ji skirta atkreipti visuomenės dėmesį šiuo jautriu, tačiau itin tauriu ir altruistiniu klausimu. Artėjant šiai dienai, Šiauliuose surengta akcija, kurios metu gyventojai kviesti išreikšti sutikimą tapti organų donorais. Deja, donorystė mūsų šalyje vis dar apipinta nepagrįstais mitais, o po mirties išgelbėti kitam gyvybę sutiktų retas šiaulietis.

Danutės istorija: gyvenimą grąžino transplantuotas inkstas

Šiaulietė Danutė Gudavičienė – viena iš tų žmonių, kurios gyvybę išgelbėjo organo transplantacija. Moterį netikėtai užklupo sunki liga – inkstų nepakankamumas. Prieš šią diagnozę ji vis jausdavo, kad kažkas su sveikata nėra gerai, tačiau keistos savijautos per daug nesureikšmino. Tačiau vieną dieną Danutę ištiko staigus priepuolis, ji atsigavo ligoninėje ir sužinojo, kad jos inkstai nustojo funkcionuoti. Atstatyti inkstų veiklos niekaip nebuvo įmanoma, todėl nuolatinės hemodializės net penkeriems metams tapo Danutės kasdienybe. Vienintele moters viltimi vėl gyventi normalų gyvenimą buvo inksto donoras.

Danutė pasakoja, kad laukimas recipientų eilėje buvo ilgas. Kas kartą suskambus telefonui nušvisdavo viltis – gal jau? Ir štai vieną vakarą moteris sulaukė to skambučio. Danutei tiko ir buvo persodintas Klaipėdoje gyvenančios moters inkstas. Su savo gelbėtoja Danutė bendrauja iki šiol, vadina ją inksto seserimi ir yra be galo dėkinga už kilnų poelgį, paaukojant vieną savo inkstą kitam žmogui. Moteris sako, jog transplantuotą organą jos organizmas priėmė puikiai, nebuvo atmetimo reakcijos. Tiesa, dovanotą inkstą Danutė jaučia iki šiol ir juokiasi, kad su juo net pasišneka.

„Jį jaučiu. Jis dešinėje pusėje. Tai aš su juo ir pasišneku, jam palinkiu sveikatos ir kad man taip pat stiprybės būtų“, – šypsosi šiaulietė

Tapti donoru sutinka retas

Danutė šiandien gali džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu tik kitos moters, nusprendusios paaukoti savo inkstą nepažįstamam žmogui, dėka. Todėl ji aktyviai skatina ir kitus išdrįsti ir pasirašyti sutikimą organų donorystei. Apie tai moteris kalbėjo ir ketvirtadienį Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro bei Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų visuomeninės draugijos „Atgaja“ surengtoje akcijoje, skirtoje Pasaulinei organų donorystės ir transplantacijos dienai paminėti.

Akcijos organizatoriai visą dieną prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ pasakojo žmonėms apie organų donorystę, jos svarbą ir kvietė pasirašyti sutikimą po mirties paaukoti savo organus bei gauti donoro kortelę.

Šiaulių miesto VSB specialistė visuomenės sveikatos stiprinimo klausimais Alma Mikalauskienė sako, kad akcijos rezultatai nėra tokie džiuginantys, kokių norėtųsi. Per visą dieną donoro kortelę gauti panoro 27 miestiečiai, o tai toli gražu ne tiek daug, kiek tikėtasi. A. Mikalauskienė mano, kad organų donorystė apipinta gausybe nepagrįstų mitų, o viena dažniausių atsisakymo priežasčių – įsitikinimas, kad ligoninėje susirgus tavęs niekas negydys, nes sieks kuo greičiau paimti tavo organus.

„Turbūt pagrindinis argumentas yra tas, kad žmonės galvoja, jog jei jie pateks į ligoninę turėdami donoro kortelę, tai jų greičiausiai jau nebegydys, nes bus reikalingi organai. Kiti galvoja, kad yra jau per seni, nors donorystėje amžiaus riba negalioja. Vyresnio amžiaus žmonės, jau gydyti nuo įvairių ligų sako, kad jie ir taip jau visi skylėti, tai ką čia iš jų bepaimsi. O tiesa tokia, kad donoru būti gali kiekvienas, nepaisant amžiaus ar buvusių sveikatos negalavimų“, – pasakoja viena akcijos organizatorių A. Mikalauskienė.

Tarp kalbintų šiauliečių buvo ir tokių, kurie sakė nenorintys tapti donorais, nes bijo, kad po mirties jų kūnas bus išdarkytas ar kad taps neaiškių nusikaltėlių, medžiojančių organų donorus, aukomis.

Artimųjų žodis lemiamas

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šuo metu Lietuvoje yra beveik 37 tūkst. donoro kortelės turėtojų, išreiškusių sutikimą po mirties padovanoti savo organus tiems, kuriems jie gyvybiškai reikalingi.

2020 metais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria organų donorystei. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų sutiktų dovanoti mirusio artimojo organus, jei būdamas gyvas jis nebuvo pasirašęs sutikimo tapti donoru ir apie tai nebuvo pareiškęs nuomonės.

Vis dėlto statistika rodo, jog pastaraisiais metais apie 30 procentų šeimų nesutinka, kad jų artimojo organai būtų transplantuoti. Lemtingą minutę būtent artimieji taria paskutinį žodį – nepriklausomai nuo mirusiojo valios tik šeima gali duoti sutikimą dėl artimojo organų naudojimo donorystės tikslais.

2020 metais Lietuvoje užregistruoti 49 donorai, vienam milijonui gyventojų teko 17,5 donoro.

Pernai buvo atliktos 104 organų persodinimo operacijos: 79 inkstų, 14 kepenų, 10 širdies, 1 plaučių. Taip pat atliktos 48 ragenų ir 210 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.

Šiuo metu organų laukia apie 300 sergančių žmonių, tarp jų – 5 vaikai.