Šiauliai siūlo, kaip kasmet Lietuvai sutaupyti 50 mln. eurų

„Lietuvos gyventojai už šilumą gali mokėti žymiai mažiau, jei sugebėsime panaudoti šiuo metu turimus milžiniškus energijos taupymo resursus“, – teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Šiuo metu Šiauliuose tarp šalies didžiausių miestų šilumos kaina mažiausia.

Pirmas žingsnis: modernizavimas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2017 m. gruodžio mėnesį Šiauliuose kilovatvalandė šilumos kainavo 4,77, Vilniuje – 5,01, Klaipėdoje – 5,64, Panevėžyje – 5,7, Kaune – 5,67 cento. Pasak šios asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, pirmas žingsnis, mažinant šilumą, buvo AB „Šiaulių energija“ modernizavimas. Buvo pastatyti du po 10 MW galios biokuro katilai, prijungti prie termofikacinės elektrinės biokuro katilų. „Taigi įmonė gauna pajamų ir už šilumą, ir už pagamintą elektros energiją, kurią, kaip garantuoja įstatymai, visą privalo nupirkti nacionaliniai elektros tinklai“, – pabrėžia V. Stasiūnas.

Antras žingsnis: sustabdyta konkurencija

V. Stasiūno pastebėjimu, antras Šiaulių miesto savivaldybės žingsnis – į miestą neįsileido nepriklausomo šilumos tiekėjo, kurio atėjimas galimai būtų sudaręs šilumos kainų didėjimo galimybę. 2014 m. balandžio
24 d. miesto Tarybos priimtas sprendimas buvo pirmoji užkarda privačiam šilumos tiekėjui ateiti į Šiaulius. Be abejo, po šio sprendimo prasidėjo kelerius metus trukę teisminiai ginčai. Žibalo į šiuos ginčus įpylė ir Konkurencijos taryba, Šiaulių savivaldybės sprendimuose įžvelgusi konkurencijos pažeidimų.

„Pastaruoju metu kažkodėl labai pabrėžiama, kad šilumos kainą mažina nepriklausomi šilumos tiekėjai, neanalizuojant, kaip tai atsilieps tolimesniam šilumos ūkio vystymui. Juk privačių įmonių siekis uždirbti kuo didesnį pelną, tad maža kaina gali būti išlaikoma tol, kol bus sužlugdytas Savivaldybei priklausantis šilumos tiekėjas. Be to, į Šiaulius ketinusiam ateiti nepriklausomam šilumos tiekėjui buvo pažadėta jų pagamintą elektros energiją supirkti brangiau, negu mokama AB „Šiaulių energija“, – Šiaulių situaciją apžvelgia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas. – Ne-priklausomo šilumos tiekėjo atėjimas šiauliečių padėtį būtų tik pabloginęs.“

Neatmestina, kad nepriklausomo šilumos tiekėjo atsiradimas būtų pradėjęs žlugdyti AB „Šiaulių energija“, kurios modernizavimui buvo paimtas kreditas, tad jo grąžinimas papildoma našta būtų užgriuvęs ant šiauliečių pečių.

„Šilumos kainą mažina ne nepriklausomi šilumos tiekėjai, o katilinių modernizavimas, naujos technologijos ir biokuras, kuris ne tik pigesnis, bet ir pasaulio ekologijai labai svarbus. Per metus Lietuva pasigamina 2,2 mln. tonų naftos ekvivalentų biokuro. Šiuo metu panaudojami tik 1,4 mln. tonų naftos ekvivalentų.“

Trečias žingsnis: dalis pelno – vartotojams

Kadangi AB „Šiaulių energija“ pagrindinis akcininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, miesto Tarybos nariai, kaip teigia miesto meras A. Visockas, nėra suinteresuoti gauti didelius pelnus, nes jiems kur kas svarbiau miestiečių gerovė. „Šilumos kaina turi gana didelę įtaką ir socialinei atskirčiai“, – pabrėžia miesto meras ir priduria, kad atsisakymas didelių pelnų leidžia nustatyti tokias kainas, kurios leistų įmonei išsilaikyti ir toliau modernizuotis, pritaikant modernesnes technologijas, kas sudarytų prielaidų dar daugiau mažinti šilumos kainą. Mero teigimu, AB „Šiaulių energija“, gavusi Šiaulių miesto savivaldybės pritarimą, dalį pelno skiria vartotojams, tiesiogiai mažindama šilumos kainą. Vien 2017 metais šiam tikslui buvo skirta 400 tūkst. eurų.

Įvertindama AB „Šiaulių energija“ gaunamas pajamas ir pelną, miesto Taryba 2017 m. rugsėjo 7 d. nustatė AB „Šiaulių energija“ šilumos kainos dedamąsias. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teigimu, šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų. Palyginus su AB „Šiaulių energija“ pateiktu projektu, Savivaldybės taryba šilumos kainą vartotojams sumažino 0,22 ct/kWh.

„Žinoma, mažinti šilumos kainą Savivaldybė galėjo todėl, kad AB „Šiaulių energija“ dirba pelningai. Jei mieste būtų įsikūręs nepriklausomas šilumos tiekėjas, šios įmonės veiklos pelningumas būtų ženkliai sumažėjęs ir šilumos kainos mažinimas vartotojams būtų neįmanomas. Miesto Taryba, neįsileisdama nepriklausomo šilumos tiekėjo, visų pirma apsaugojo šiauliečių interesus“, – teigia Šiaulių miesto meras A. Visockas.

Ketvirtas žingsnis: modernizuoti šilumos sistemas

Pastaruoju metu šalyje remiamas visiškas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kvartalinis atnaujinimas. daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas, kai sutvarkomi ne tik namai, bet ir aplinka: kiemai, vaikų žaidimų aikštelės, kvartale esantys visuomeninės paskirties pastatai, gatvės ir šaligatviai. Tai darbai, keičiantys miesto veidą, bet naudingi tik nedidelei daliai gyventojų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2017 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo apie 17 800 daugiabučių gyvenamųjų namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Iš jų – apie 3 000 namų yra labai prastos būklės, apie 10 400 namų yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti, apie 1 200 namų yra iš dalies modernizuoti, apie 1 800 namų yra visiškai atnaujinti, apie 1 440 namų naujos statybos. Šiauliuose yra 983 daugiabučiai gyvenamieji namai. Iš jų 31 daugiabutis naujai pastatytas ir 73 visiškai atnaujinti.

Gyventojų mokama suma už šildymą susideda iš dviejų dalių: šilumos kainos ir daugiabučio gyvenamojo namo suvartotos šilumos energijos kiekio, tiesiogiai susijusio su pastato būkle. Namų modernizavimo nauda – akivaizdi. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiauliečiai, gyvenantys naujai pastatytuose ar visiškai atnaujintuose namuose, lapkričio mėnesį už šilumą mokėjo apie 13–15 eurų, gyvenantys tvarkinguose, bet neatnaujintuose namuose – apie 20 eurų, sovietiniais metais pastatytuose namuose – apie 55 eurus, labai prastos būklės namuose – apie 80 eurų. „Skaičiai rodo, kad senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti 2–3, o kai kur net iki 10 kartų daugiau nei naujuose, šilumą taupančiuose daugiabučiuose“, – pabrėžia V. Stasiūnas.

„Bėda ta, kad, teikiant paramą visiškam daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimui, per metus Lietuvoje įmanoma modernizuoti tik apie 200 pastatų. Taigi visiems namams atnaujinti prireiks 50 metų. Jau įrodyta, kad yra kur kas efektyvesnis būdas, padedantis sutaupyti šilumos energiją ir sumažinti gyventojų už šildymą mokamas sumas. Tai šiluminių sistemų modernizavimas. Yra nustatyta, kad, atlikus didelių investicijų nereikalaujančius technologinius patobulinimus, kurie subalansuotų šilumos pasiskirstymą tarp laiptinių ir namo aukštų, nešiltinant namo, būtų sutaupyta apie 20–25 proc. šilumos. Dabar gi kuo toliau nuo šilumos mazgo yra laiptinė, tuo mažiau šilumos ją pasiekia. Tas pats ir tarp aukštų. Todėl vieni gyvena prie atidarytų langų, kiti šąla. Tad, užtikrinant pastarųjų būstų gyventojų poreikius, namui tiekiamas ženkliai didesnis šilumos kiekis, negu reikėtų, subalansavus sistemas“, – teigia Šiaulių miesto meras.

„Ir tai jau patikrinta. Apie 500 daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojant naujausias technologijas, modernizuotos šilumos sistemos. Neapšiltintuose pastatuose sutaupoma apie 25 proc. šilumos, – merui pritaria Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Stasiūnas. – Labai teisingas Vyriausybės sprendimas būtų skirti atskirą finansinę paramą daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemai modernizuoti.“

Šilumos sistemas modernizuoti, kaip teigia Šiaulių miesto meras A. Visockas, galima per 4–5 metus. Taigi teikiamos paramos naudą labai greitai pajustų visų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai. „Paprasta matematika: skaičiuojama, kad Lietuvoje, baigus automatizuoti šilumos punktus ir subalansavus visas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengus individualią apskaitą ir reguliavimą, būtų sutaupyta apie 20–25 proc. vartotojams patiektos šilumos kiekio. Per metus tai sudaro 858 GWh, kas atitinka beveik 50 mln. eurų“, – pabrėžia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Stasiūnas.

Atviras klausimas: kodėl to iki šiol dar nedaroma?

„Savivaldybių žinios“ 2018 m. sausio 13 d.

Reklama