Šiauliai prašo finansuoti geležinkelio atšaką LEZ, Vyriausybė kol kas nemato galimybių

Šiauliams prašant finansuoti geležinkelio atšaką nuo link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir Šiaulių oro uosto, Vyriausybė tam kol kas nemato galimybių.

Šiaulių meras Artūras Visockas praėjusią savaitę kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, tai pat Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Prezidentūrą ir kitas institucijas prašydamas kitų metų biudžete numatyti finansavimą likusiai jungties su šalies geležinkelio tinklu atkarpai.

Šiuo metu jau nutiesta 1,4 km ilgio vėžės atkarpa nuo vėžės Vilnius-Klaipėda iki pramoninio parko – savivaldybė siekia, kad ji būtų nutiesta per laisvąją ekonominę zoną palei Šiaulių oro uostą iki pat Krašto apsaugos ministerijos valdomos teritorijos. 

A. Visocko teigimu, ši dar apie dviejų kilometrų geležinkelio atkarpa reikalinga ne tik teritorijoje įsikūrusiam verslui, tarp kurio – ir Vokietijos, JAV įmonės, bet ir kariuomenei. Mero teigimu, šioje vietoje ankstesnė geležinkelio vėžė buvo išardyta, o LEZ įsikuriančiam verslui ją buvo pažadėta atkurti siekiant pritraukti investicijas.

Meras: bus „gėda ir bėda“

„Greta vykdoma pati didžiausia investicija iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jie gamins langus, duris ir kitokius dalykus. Siekiant, kad investicija atkeliautų, dalyvavo ir JAV ambasada (...). „Intus Windows“ šių metų pabaigoje jau pastatys gamyklą ir kasdien turėtų eksportuoti po keturis konteinerius iš Klaipėdos į Ameriką“, – kalbėjo meras.

„Jei šis projektas nebus įgyvendintas, tai bus strateginio lygio Lietuvos ekonominė klaida, gėda ir bėda. Per šį trumpą (derybų dėl biudžeto – BNS) laiką reikia būtinai tą padaryti. Atkreipsiu dėmesį, kad už tai pasirašė didžiulė grupė Seimo narių, tarp kurių – du ministrai pirmininkai, žinoję to proceso pradžią, kalbu apie Algirdą Butkevičių ir Saulių Skvernelį“, – sakė A. Visockas. 

Pasak jo, projektui užbaigti reikia apie 23 mln. eurų, savivaldybė kartu su anksčiau Vyriausybės numatytais 5 mln. eurų iš DNR programos specialios aikštelės statybai, kitų metų planuose turi „rezervavusi“ 8 mln. eurų, tad trūksta dar apie 15 mln. eurų.

„Antroji atkarpa yra beveik dvigubai ilgesnė. Bet aplink bėgius bus ir krovos aikštelė, ir rampa – jos būtumėme visai neprojektavę, ji reikalinga Krašto apsaugos ministerijai, nuvažiuoti sunkiajai technikai, o visa aikštelė bus padaryta taip, kad sunkioji technika galėtų nuvažiuoti ir ji nebūtų sulaužyta. Techninis projektas padarytas, eina pirkimai“, – pasakojo meras.

KAM: prioritetai kiti

Krašto apsaugos ministerija (KAM) BNS nurodė pritarianti Šiaulių mero siūlymui dėl vėžės užbaigimo, kadangi ji išplėstų bei paspartintų sąjungininkų galimybes dislokuoti, rotuoti bei aprūpinti karinius vienetus Lietuvoje.

Taip pat, ministerijos teigimu, tai padidintų Tarptautinio Šiaulių oro uosto konkurencingumą trijų Baltijos šalių kontekste sąjungininkams priimant sprendimus dėl karinių krovinių gabenimo į Baltijos šalis ir iš jų.

„Tačiau vertinant susisiekimo infrastruktūros finansavimo prioritetus yra nuspręsta, jog šiuo metu svarbiau yra kuo skubiau įrengti geležinkelio atšaką į Pajuosčio kuro bazę bei susisiekimo infrastruktūrą, reikalingą Rūdninkų karinio poligono veiklai užtikrinti“, – teigiama KAM atsakyme.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtino, kad tai – Susisiekimo ministerijos klausimas. Vis dėlto, pasak ministerijos, šiuo metu dar vertinama Šiaulių geležinkelio infrastruktūros projekto, numatančio įrengti ir tobulinti infrastruktūrą LEZ ar pramonės parkuose, paraiška.

„Šiuo metu vyksta paraiškų vertinimas, tad kokiems savivaldybių projektams ir koks bus skirtas finansavimas paaiškės rugsėjo viduryje“, – informavo ministerija.

Susisiekimo ministerija: lėšų trūksta dėl karo

Susisiekimo ministerija taip pat akcentuoja Šiaulių LEZ ir pramoninio parko svarbą primindama, kad 2020-aisiais skyrė finansavimą pirmajam projekto etapui nutiesiant 1,4 km ilgio atšaką iki Šiaulių pramoninio parko teritorijos. 

„Palaikome šį savivaldybės prašymą, nes ir pats susisiekimo ministras ne kartą viešai buvo išsakęs nuomonę, kad Šiaulių laisvoji ekonominė zona, pramonės parkas ir oro uostas suformuoja unikalų transporto ekonominį mazgą, kurį svarbu išplėtoti ir įveiklinti“, – BNS nurodė ministerija.

Vis dėlto šįkart ministerija sako, jog rasti finansavimą naujiems projektams yra sudėtinga dėl būtinybės skirti lėšų „Lietuvos geležinkelių“ išlaikymui.

„Dabartinė geopolitinė situacija ir Rusijos karo veiksmai Ukrainoje turi didelį poveikį „Lietuvos geležinkelių“ rodikliams. Dėl susidariusios situacijos šiais metais valstybei teko skirti nemažą dalį biudžeto lėšų viešajai geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti, priežiūrai ir saugumui užtikrinti, pati bendrovė savo planuotas investicijas turėjo sumažinti 43 proc. ir imtis kitų taupymo veiksmų“, – teigia ministerija.

„Todėl net suprantant bei palaikant Šiaulių savivaldybę, šioje situacijoje būtų sunku diskutuoti dėl papildomų lėšų naujiems projektams. Susisiekimo ministerija be papildomo biudžeto tokios pagalbos suteikti negalėtų. Dėl to tikisi kitų ministerijų įsitraukimo“, – sakoma Susisiekimo ministerijos atsakyme.