Šiau­liai kaip ro­kas

Ro­ko grupės „Co­lours of Bubb­les“ pa­grin­di­nis vo­ka­lis­tas Ju­li­jus Alek­so­vas (33) gy­ve­na Pa­lan­go­je, ta­čiau min­ti­mis be­veik kas­dien grįžta į Šiau­lius. Tai – mies­tas, ku­ris Ju­lijų au­gi­no ir for­ma­vo. Šiau­liuo­se gy­ve­na Ju­li­jaus ma­ma. Į Šiau­lius trau­kia vai­kystės pri­si­mi­ni­mai. Ge­riau­sias žo­dis, api­būdi­nan­tis dai­ni­nin­ko san­tykį su Šiau­liais, – na­mai.

Artimas ryšys

„Kai nuvažiuoji į Šiaulius, viską žinai, viskas aišku. Ne tik gatves – atpažįsti matytus žmones. Yra toks benamis, kuris vaikystėje man buvo toks senas, kad atrodė, jog tuoj mirs. Dabar nuvažiuoji į Šiaulius ir žiūri – čia tas pats žmogus, – linksmai juokiasi Julijus. – Jį matydavau besisukinėjantį prie savo mokyklos. Šiauliuose man sugrįžta vadinamieji flashback’ai. Šiauliuose jaučiuosi tiesiog gerai, nors miestas gal ir nėra supergražus, neturi wow senamiesčio. Sakyčiau, toks pramoninis, kaip Mančesteris Anglijoje. Užtat savas. Nė vienas, čia neužaugęs, to nesupras.“

Julijus baigė Didždvario gimnaziją. Augo ir gyveno Pietiniame rajone. Juokauja, kad Pietinis rajonas jau turi suformuotą stereotipą ne tik Šiauliuose, net romanus žmonės rašo apie Pietinį.

„Prieš kokius 10 metų pagavau tokią radijo laidą, kurioje buvo rubrika „Pavojingiausios vietos pasaulyje“. Žmonės skambino į eterį ir vardijo: Lima, Šanchajus ir taip toliau. Paskui paskambino vienas vaikinas ir sako: „Šiaulių Pietinis.“ Tai klausytojai ir nubalsavo, kad pavojingiausia vieta pasaulyje yra Šiaulių Pietinis“, – juokiasi Julijus.

Baigęs mokyklą, išvažiavo į Vilnių studijuoti lietuvių filologijos Edukologijos universitete. Kaip ir kiti jo grupės „Colours of Bubbles“ nariai. Tačiau Šiauliai iki šiol yra grupės susitikimų vieta. Vieni grupės nariai liko Šiauliuose, kiti išvažiavo, kaip ir jis, į Vilnių, Kauną ar Palangą, bet repetuoti, rengtis koncertiniams turams – į Šiaulius iki dabar.

„Miestas, kuriame tu užaugi, tampi mąstančiu žmogumi, įauga į tave, formuoja tave. Mes visi esame už tai Šiauliams dėkingi, didžiuojamės, kad esame iš Šiaulių“, – beveik su patosu formuluoja „Colours of Bubbles“ vokalistas.

Ši grupė iki šiol prisistatydama pabrėžia: esame Šiaulių grupė. Daug muzikantų, menininkų išsikrausto iš savo gimtųjų vietų į Vilnių ir ima save pozicionuoti kaip sostinės menininkus. Julijus sako, kad visada bus šiaulietis, nors gyvena Palangoje, ir nereikia galvoti, kad geriausi dalykai atkeliauja tik iš sostinės: „Štai mūsų grupėje groja gitaristas Titas, jis gimė ir užaugo Vilniuje. Tačiau grupė yra iš Šiaulių, tai jis neturi kito pasirinkimo, kaip tik būti su mumis iš Šiaulių.“

Paklaustas, kuri vieta Šiauliuose jam yra šilčiausia ir mieliausia, šiek tiek sutrinka. Sako, kad daug vietų užplūsta atmintį, bet turbūt ryškiausia – Menų fakulteto pievelė šalia parko. Prieš 15 metų, regis, tai buvo pirmaisiais Julijaus studijų metais, čia rinkdavosi neformalai, muzikantai, šiaip bendraminčiai: „Palyginti nuošali vieta, kur buvo galima gerti alų ir už tai negaudydavo policija, nors nuovada buvo tik per kelią. Menų fakultetas užstodavo mus, policija kažkaip nesugalvodavo patikrinti. Tai vieta, sukelianti daug šiltų prisiminimų.“

Muzikavimo pradžia

Paatvirauja, kad muzika niekada nebuvo jo stiprioji pusė. Nebuvęs gabus vaikas. Muzikos mokyklose nežibėjo, savęs kaip profesionalaus muzikanto neįsivaizdavo. Muzika buvo daugiau hobis. Todėl pasirinko lietuvių filologijos studijas, kurioms atidavė pustrečių metų.

Tik prisirinkęs 11 skolų, suprato, kad nebėra prasmės toliau mokytis. Jau buvo sugalvojęs, kad nori gilintis į reklamą. Metęs lietuvių filologiją, turėjo pusmetį „nieko neveikimo“. Kadangi vaikinas iš Šiaulių nuo pat vaikystės mėgo roko muziką, Anglija jam buvo pavyzdinė roko šalis. Ją panoro pamatyti iš arti – kad pajustų tikrąją roko dvasią.

Įgyvendino svajonę. Vaikas būdamas, negalėjo suprasti, kodėl žmonės dirba 5 dienas, o ilsisi tik 2. Būsimasis muzikantas svajodavo, kaip būtų gerai, kad būtų atvirkščiai. Anglijoje taip ir buvo: dvi dienas dirbdavo, penkias ilsėdavosi. Viską, ką užsidirbo, išleido koncertams ir laisvam gyvenimui Anglijoje.

Keturių mėnesių Anglijoje visiškai pakako, kad suprastų, jog Anglija – ne jam. Jo vieta – Lietuva, o dar geriau – Lietuvos pajūris: „Nežinau, kuo buvau praėjusiame savo gyvenime, bet jūra mane ypač traukia, man svarbu, kad būtų šalia.“

Julijus muzikos mokykloje baigė fortepijono specialybę. Bet gitara jo rankose atsirado natūraliai. Tuo metu turėjo skiauterę, klausėsi metalo, o Šiauliai buvo vadinami lietuviškuoju Mančesteriu, nes iš Šiaulių kilo tokios roko grupės kaip BIX, „Axis“, „Brainers“: „Maniau, kad su elektrine gitara groja visi kiečiausi žmonės. Norėjau būti kietas, tai pamaniau, kad ir man reikia. Taip tebemanau.“

Groti gitara skatino ir vaikino mėgstamos žvaigždės...

Žaidžiame grupę

„Colours of Bubbles“ – tai netyčia vieno vakarėlio metu susitikę nepažįstami žmonės.

„Tuo metu buvau tik pradėjęs groti savo elektrine gitara vienoje panelių grupėje. Atsidūriau tame vakarėlyje per vieną savo draugą, kurį vienintelį tame būryje pažinojau. Kažkodėl į vakarėlį atėjau su savo elektrine gitara. Dabartiniai grupės nariai mane pastebėjo, paklausinėjo, ar aš groju. Jie jau buvo sukūrę grupę, bet jai trūko gitaristo“, – grupės pradžią prisimena Julijus.

Jau kitą dieną sulaukė skambučio ir pasiūlymo prisijungti. Nedvejodamas sutiko. Tada grupė vadinosi „Neurotic“. Jos nariams buvo po 15–16 metų. Turėjo dvi merginas vokalistes ir tik po kelerių metų, kai baigė mokyklą, Julijus išvažiavo į Vilnių, merginos irgi išvažiavo studijuoti – kas į Klaipėdą, kas dar kitur, liko tik vaikinai. Pasivadino „Colours of Bubbles“.

Vienas iš dviejų

„Kad ir kaip būtų keista, vieno vakarėlio metu (juokiasi) sėdėjome bare su „Brainers“ grupės nariais. Tuo metu jie buvo tikri mūsų vyresnieji broliai. Mes iš jų paveldėjome studiją, jie daug padėdavo. Didžiąją dalį įrašų darėme pas Paulių Jasiūną, „Brainers“ vokalistą, turėjusį Šiauliuose įrašų studiją. Kaip tik jie ruošėsi paleisti naują albumą, kuriam turėjo sugalvoję du pavadinimo variantus – „Colours of Bubbles“ arba „Disko Balls“. Kažkelintą valandą nakties po kažkiek be skaičiaus bokalų alaus „Brainers“ mums pasiūlė vadintis „Colours of Bubbles“, nes jie pasirinko kitą pavadinimą“, – leidžiasi į prisiminimų gelmes Julijus.

Pavadinimą sugalvojo Jonas Šablickas, „Brainers“ gitaristas. Po 10 metų, kai „Brainers“ iširo, Jonas perėjo groti į „Colours of Bubbles“.

Nors grupei sekėsi, Julijus įsitikinęs, kad tuomet jie grupę tik žaidė. Tebežaidžia. Ši veikla ne tik jam, bet ir kitiems grupės nariams nėra pagrindinis darbas, o jei tiksliau, ne pagrindinis finansų šaltinis.

Pats J. Aleksovas verčiasi didmenine ir mažmenine avikailių prekyba, be to, drauge su žmona yra angliškų jungiklių, rozečių ir kitų kištukinių lizdų gamintojų prekės ženklo oficialūs atstovai Baltijos šalyse. Neatsisako ir reklamos projektų, kaip pats sako, tokių avantiūristinių.

Nepaisant to, kad Julijus su bičiuliais tik žaidžia grupę, ši veikla seniai tapo jiems pagrindine. Visus kitus darbus, net ir tuos, kurie padeda užsidirbti pragyvenimui, derina prie muzikos. Tai ar tikrai grupė šiems vaikinams vis dėlto tėra tik labai svarbus hobis?

Julijus sako, kad jie siekia, jog viskas būtų padaryta nepriekaištingai: negalima suklysti, viskas turi būti atlikta tobulai. Jie – muzikos perfekcionistai. Statydami grupės veiklą į hobio poziciją, gali sau leisti atsisakyti groti ten, kur jiems nepatinka. Gali leisti sau groti tai, kas patinka, o ne tai, ko reikalauja publika.

Daug kas klausinėja, kodėl Julijus nerašo dainų lietuviškai. Nerašo, nes to nenori, o grupė gali sau tą leisti. Jiems nebūtina užsidirbti pragyvenimui iš muzikos ir tai leidžia nesukti galvos dėl auditorijos.

Siekdami kokybės, investuoja į savo muziką ir kitur uždirbtus pinigus. Tas žaidimas seniai peršoko į kitą lygį. „Peršoko tada, kai buvome pripažinti geriausia šalies metų roko grupe“, – šypsosi Julijus.

Įkvepia garsai

Paklaustas, kaip grupės ir jo paties kuriamą muziką veikia jūra, pašnekovas sako, kad Baltija daro įtaką kūrybai: „Visi dalykai vienaip ar kitaip veikia – kiekvienas atoveiksmis yra kažkokio veiksmo pasekmė.“

Bet labiausiai Julijus įkvėpimo semiasi iš pačios muzikos – tai gali būti ir folkloras, ir lietuviška sutartinė: „Klausydamasis muzikos, iš jos pasiimu tą dalį, kuri man įdomi. Mane gali sužavėti ir išgirstas instrumentas, kažkuris garsas, muzikos ir dainų struktūra, kaip padaryta, iš ko padaryta, ir visai nesvarbu, koks tai žanras. Pagauna dainos, muzikos detalės. Apskritai turbūt visi žmonės perkošia viską per savo matymo kampą, kiekvienas savaip matome ir girdime tuos pačius dalykus.“