Šiau­liai ir šiau­lie­čiai 1978-ai­siais

1978-ųjų sau­sio mė­ne­sį laik­raš­čiai in­for­ma­vo:
 

Sausio 17 d.

Viena geriausių Lentvario kilimų fabriko audėjų Rimliana Matulaitė patenkinta pirmosios šių metų darbo savaitės rezultatais. Pagal darbo rezultatus R. Matulaitė šešiais mėnesiais pralenkė kalendorių ir dabar jau dirba liepos mėnesio sąskaita. Patyrusi meistrė įnešė svarų indėlį į viso kolektyvo sėkmę – virš jubiliejinių metų plano lentvariečiai išaudė
36 tūkst. kv. m aukštos kokybės kilimų ir kitų gaminių.

Sausio 18 d.

Šiaulių dramos teatro aktorė, nusipelniusi artistė Julija Gascevičiūtė nuo 1950 metų iki šios dienos – ištikima Melpomenės vaidilutė. Ilgas, įvairus ir kūrybingas jos sceninės veiklos kelias: įvairūs autoriai, įvairūs personažai, daugiau kaip 80 sukurtų vaidmenų Šiaulių teatro scenoje. Čia ir Flora iš „Viengungių gyvenimo“, ir Finogenovo Mašenka, ir H. Ibseno Nora, ir Korneičiuko Maja, ir Kasonos Marta, ir Čiurlionienės „Dvylikos brolių…“ Meilutė, ir Šilerio „Don Karlo“ Eboli, ir…

Sausio 19 d.

„Aušros“ muziejaus parodų patalpose Vilniaus gatvėje atidaryta vilniečio tapytojo, LTSR nusipelniusio meno veikėjo, Dailininkų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo, „Genio“ žurnalo atsakingojo redaktoriaus Stasio Jusiono tapybos paroda. Parodų patalpose taip pat surengta dviejų šiauliečių dailininkų akvarelių paroda. Čia savo kūrinius eksponuoja Šiaulių dramos teatro dailininkas Antanas Krištopaitis ir K. Preikšo pedagoginio instituto dėstytojas Arūnas Vasiliauskas.

Sausio 20 d.

Naujas darbo pakilimas jaučiamas Odų gamyklos Apdailos ceche, kur 20 metų triūsia odų šlifuotoja J. Baužienė. Jos krūtinę puošia „Garbės ženklo“ ordinas. Kolektyve gerai dirba ir daug kitų moterų, nuoširdžiai kovojančių už cecho, įmonės garbę. Odų matuotoja P. Balzienė, odų apipjaustytoja R. Balsevičiūtė – taip pat darbo veteranės, geros savo specialybės žinovės. 30 metų klijuotoja dirba B. Pranienė. Šauniąja vyresniąja karta seka jaunimas.

Sausio 24 d.

Sėkmingos šiauliečiams šįmet buvo respublikinės žiemos varžybos „Snaigė“, kurios vyko Prienų apylinkėse. Pirmąją varžybų dieną čempionais tapo abiturientė G. Žičkaitė ir jaunutis V. Urniežius. Prizines vietas iškovojo jaunutės I. Šambarytė ir R. Petkevičiūtė, jaunutis R. Kondrotas ir jaunė R. Dišmonaitė. Estafečių varžybose čempionų vardus iškovojo jaunės (B. Vaičionytė, R. Feldmanaitė, R. Dišmonaitė) ir jaunučiai (R. Kondrotas, S. Daunoras, V. Urniežius). Abi „Snaigės“ varžybų taurės parkeliavo į Šiaulius.

Sausio 25 d.

Kauno Medicinos instituto auklėtinė provizorė Hilda Milišiūnaitė-Arlauskienė prieš 25 metus peržengė „Galen“ (anksčiau vadinosi kontrolinės-analitinės) laboratorijos slenkstį. Kaip ir kiekvienam jaunam specialistui, trūko praktinių įgūdžių, gyvenimiško patyrimo, tačiau su jaunatvišku užsidegimu ėmėsi rekalaujančio daug kruopštumo, teorinių ir praktinių žinių analitiko darbo. Greitai prabėgo čia 10 metų. O dabar jau praeityje ir 15 metų, kai provizorė H. Arlauskienė vadovauja „Galen“ laboratorijos darbuotojų kolektyvui.

Sausio 26 d.

K. Preikšo pedagoginiame institute, kaip ir visose aukštosiose mokyklose, skaičiuojamos paskutinės žiemos sesijos dienos. Daugeliui studentų atostogos jau prasidėjo. Į Tarptautinę jaunimo stovyklą Donbajuje (Karpatuose) išvyksta piešimo, braižybos ir darbų specialybės antrakursis, instituto interklubo prezidentas Vytautas Žukauskas ir rusistė trečiakursė Vida Šturnaitė. Į Vengrijos Liaudies Respubliką išvyksta gerai padirbėjusio trečiojo semestro metu studentų statybinio būrio „Minija“ vadas pradinio mokymo specialybės ketvirtakursis Edmundas Žalpys.

Sausio 27 d.

Šiauliečių autorių išradimų – mažai. 1977 m. išradimais pripažinti penki darbai. Daugiausiai išradėjų yra „Elnio“ susivienijime. Tai B. Čepkauskienė, P. Motiekaitis, V. Tričys, L. Zuzevičienė ir kiti. „Vairo“ gamykla turi keturis išradėjus: R. Baltutį, L. Guzevičių, A. Vaickų ir P. Valančių. Televizorių gamykloje išradėjo autorines teises turi V. Budrikas, „Ventoje“ – E. Jonaitis. Pieno kombinate – V. Lašas, Namų statybos kombinate – J. Gendvilas. Neseniai išradimų autoriais pripažinti V. Ganzenka ir Č. Kosteckis.

Sausio 28 d.

Įvyko miesto literatų sekcijos susirinkimas „Pilietinė tematika J. Jaro kūryboje“. Pradžioje pats J. Jaras papasakojo apie savo kūrybinį darbą, svarstyti pateiktą kūrybos pluoštą, paskaitė eilėraščių. Apie jo poezijos pilietinius ir kitus motyvus, gerąsias puses ir trūkumus susirinkime kalbėjo literatai J. Gabriūnaitė, S. Bulzgis, B. Puzinas, J. Sabaliauskas, miesto literatų sekcijos valdybos pirmininkas A. Vaidila.

Sausio 31 d.

Paskirtos Respublikinės komjaunimo premijos literatūros, meno, žurnalistikos ir architektūros srityse. Laureatu tapo ir Šiaulių dramos teatro aktorius, nusipelnęs artistas P. Piaulokas. Premija jam paskirta už Aleksejaus (V. Višnevskio pjesė „Iš chaoso“), Žaldoko (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Krušnos (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), skaitovo (S. Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“) ir Žano (A. Strindbergo „Freken Julija“) vaidmenis.

Parengė Elena Monkutė