Šiauliai atsisakyti fejerverkų neketina, bet alternatyvų ieško

Vakarų pasaulio miestai atsisako šventinių fejerverkų. Dėl taršos aplinkai, taip pat dėl triukšmo keliamo streso gyvūnams. Vilniaus miesto savivaldybė netgi priėmė rezoliuciją ir atsisakė fejerverkų. Tuo tarpu Šiauliai tai daro nuosekliai ir pamažu. Gyventojams šaudyti fejerverkus neuždrausta, tačiau savivaldybės ragina atsižvelgti į ekologinius ir kitus aspektus.

Atsisakė sostinė

Vilniaus miesto taryba šių metų vasaros pabaigoje priėmė rezoliuciją, kuria miestas įsipareigojo jau šiemet miesto šventėms bei svarbioms progoms, o ypač Naujiesiems metams, kurti alternatyvą fejerverkams.

„Kviečiam ir pačius vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas. O savivaldybė bus pasiruošusi padėti šių būdų ieškoti kartu”, – savivaldybės pranešime kviečia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybė nurodė, kad didžiulį stresą dėl fejerverkų garso, ypač Naujųjų naktį, kasmet patiria net tik jautresni gyventojai, vaikai, bet ir miesto paukščiai, ir naminiai gyvūnai, pastarieji dažnai dėl to pabėga iš namų.

Taip pat pastebėta, kad kitą dieną po fejerverkų pasirodymų, žymiai išauga dėl astmos priepuolių besikreipiančių pacientų skaičius. Susirūpinti verčia ir poveikis gamtai. Fejerverkai, gaminami iš sunkiųjų metalų bei įvairių cheminių medžiagų, orą, vandenį ir dirvožemį užnuodija ilgiems metams, nurodė Vilniaus miesto savivaldybė.

Ieško alternatyvų

Šiaulių miesto savivaldybė šiuo pavyzdžiu pasekti nesiruošia. Kaip portalui „Etaplius“ komentavo Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, siūlomos alternatyvos, nors pačių fejerverkų atsisakyti neskubama. Pernai dėl karantino naujametinių fejerverkų atsisakyta, šiemet jie planuojami, tiesa, kurioje tiksliai vietoje dar neatskleidžiama. Tik pastebima, kad tikrai ne prie centrinės eglutės.

„Šiaulių miesto savivaldybė nuosekliai mažina fejerverkų naudojimą renginių metu. Jau keletą metų net per miesto gimtadienį nebeorganizuojamas fejerverkų leidimas. Vietoje to šiauliečiams siūlomos kitos alternatyvos – šviesos instaliacijos (ant Salduvės piliakalnio), šokantys spalvoti fontanai (Prūdelyje).

Pernai fejerverkų atsisakyta ir sutinkant Naujuosius. Šiemet fejerverkų leidimas yra planuojamas, tačiau jie – draugiškesni aplinkai, mažesnės galios. Jei bus prastesnis matomumas, pvz. kils rūkas, ir šiemet fejerverkai nebūtų leidžiami“, – teigė D. Kinčinaitienė.

Taip pat ir Šiaulių miesto savivaldybė gyventojus ragina rinktis šventėms kitas alternatyvas.

„Šiaulių miesto savivaldybė, rodydama kokiais sprendimais galima pakeisti fejerverkus, ragins ir gyventojus palaipsniui atsisakyti švenčių proga naudojamos pirotechnikos. Pasitinkant Naujuosius labai svarbus yra saugumo faktorius, kitų švenčių metu mažesnis pirotechninių priemonių naudojimas prisidėtų prie klimato kaitos padarinių mažinimo, padėtų valdant triukšmą ir užtikrinant gyvūnų gerovę“, – atkreipė D. Kinčinaitienė.

Prašo dėl gyvūnų

Gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ direktorė Ingrida Butkutė prieš kiekvienas naujametines šventes kreipiasi į žmones su prašymu atsisakyti pirotechnikos.

„Jūs net neįsivaizduojate, kiek naminių gyvūnų iš panikos bėga iš savo nuosavo kiemo ir paklysta, kaip dreba jų širdutės net sėdint namie, girdint ir matant pro langą tą siaubą. O ką jaučia tie, kurie gyvena voljeruose... O laukiniai gyvūnai...

Jie gi nesupranta, kad čia tik žmonių žaidimai, jiems tai prilygsta pasaulinio karo metu sprogstančioms bomboms. Labai tikiu, kad tai bent dalelei Jūsų padės susimąstyti... Naujųjų metų naktis gali tikrai būti graži ir jauki be saliutų“, – savo paskyroje feisbuke dar prieš keletą metų rašė I. Butkutė.

Profesionalus kinologas, plėšriųjų gyvūnų specialistas Petras Adeikis, kalbėdamas apie šunis ir fejerverkus, buvo kiek griežtesnis. Kalbėdamas su portalo „Etaplius“ žurnalistais, specialistas teigė, kad šuns baimė fejerverkams yra netinkamo šuns veisimo padarinys.

„Niekas neatsižvelgia į šuns psichiką ir veisia šunis tik dėl grožio. Tas šunims persiduoda iš kartos į kartą. Stiprios psichikos šuo nebijos triukšmo, šūvio garsas juos tik sujaudins medžioklei, bet jokiu būdu neišgąsdins. Dabar bandoma pritaikyti pasaulį prie tokių išsigandusių šunų, taip neturėtų būti. Jeigu kažkas bijo skristi lėktuvu, juk niekas neatšaukia lėktuvų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Baimės ir psichika

Pasak specialisto, šuns psichikai galima padaryti žalos, jeigu mažą šunį šeimininkai išsineš Naujų metų ar kitą šventinę naktį ir prie pat šaudys fejerverkus. Tokią šuns baimę po to suvaldyti ir išgydyti, pasak pašnekovo, įmanoma. Tačiau dažnai paties šuns psichika būna silpna, paveldėta iš ankstesnės kartos, tokiu atveju kažką pakeisti neįmanoma.

„Mažą šunį reikia išsinešti atokiau, glostyti, duoti skanuką, pripratinti. Bet jeigu šuo bijo iš savęs, tokiu atveju nieko nepadarysi. Yra net testas, jeigu šuo užsiėmęs savo reikalais, graužia kaulą ar ką, numetus raktų ryšulį stiprios psichikos šuo tik pakels galvą ir toliau darys, ką darė. Silpnesni ateis pasižiūrėti, apuostyti raktų. Patys silpniausi išsigąs ir puls slėptis. Tokių šunų negalima veisti, bet jų yra daug priveista, todėl ir turime problemą“, – tikina P. Adeikis.

Kurtuvėnų miške sodybą turintis P. Adeikis sako, kad posakis „nešūkauk, ne miške esi“ yra neteisingas. Ir pastebi, kad žmonės kaip tik linkę labiau triukšmauti gamtoje, miškuose.

„Kaip tik mieste reikia triukšmauti, šūkauti. Saliutus reikėtų leisti pramoniniame rajone, kur mažiau gyvūnų, nors gyvūnų mieste daugiau ar mažiau vis tiek bus neišvengiamai. Miške taip trikdoma gamta, jau po aštuntos negalima miške saliutų leisti, bet aš dažnai pagal jų garsą žinau, kada vidurnaktis, žmonės nesirūpina tuo“, – teigė pašnekovas.