Istorikas Z. Butkus: šiandien ukrainiečiai žūsta, kad Kovo 11-oji liktų nepajudinama

Ukrainoje šiandien ginama Europos tautų laisvė, ukrainiečiai žūsta, kad Kovo 11-oji liktų nepajudinama, sako Valstybės nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas istorikas Zenonas Butkus. 

„Štai ir šiandien narsūs ukrainiečiai jau 16-ą dieną be atvangos, žūtbūtinėje kovoje gina savo šalį, savo vaikus, savo valstybę nuo turbūt nuožmiausio istorijoje diktatoriaus – Putino ordų. Šitaip ginama visų Europos tautų laisvė, garbė, taigi ir mūsų laisvė. Kraujais plūstantys ukrainiečiai šiandien žūva ir už tai, jog ir Kovo 11-oji liktų nepajudinama, nepajudinama amžiams“, – penktadienį Seime minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines sakė jis.

Istoriko teigimu, 1990 metų kovo 11 dieną priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas bene labiausiai iš visų Lietuvos istorinių dokumentų turėjo ir tarptautinės reikšmės.

„Jis ne tik atkūrė mūsų valstybę, nutiesė kelius ją įtvirtinti ir išsaugoti, bet ir įkvėpė kitas Europos tautas galutinai prabusti, saugoti ir ginti savąjį valstybingumą“, – kalbėjo Z. Butkus.

Anot jo, mokslas gali būti reikšmingas įrankis prieš karą, todėl labai prasminga atrodo Seimo įkurta Valstybės nepriklausomybės stipendija.

Šiemetinis premijos laureatas politologas Marijušas Antonovičius tvirtino, kad Kremlius karu siekia ne tik pavergti Ukrainą, bet ir grąžinti į Europą jėgos teisę, oligarchiją ir panieką žmogiškajam orumui.

„Tad kaip turime ginti lietuviškąją Kovo 11-osios tarptautinę tvarką ir ką mums patartų tarptautinių santykių disciplina? Karinis atgrasymas, 3 proc. BVP krašto apsaugai yra būtina, bet nepakankama sąlyga“, – tvirtino M. Antonovičius.

„Drauge būtina ne tik Vakarų, bet viso demokratinio pasaulio konsolidacija, kuri nebeleistų autoritarinėms valstybėms šantažuoti mūsų vidaus ir užsienio politiką, lobti iš mūsų ekonomikos, korumpuoti mūsų institucijas ir vogti mūsų išradimus“, – sakė jis.

Premijos laureatas teigė, kad šios kovos eigai Lietuva gali turėti ne simbolinę, bet realią įtaką.

„Taip yra ne tik dėl mūsų narystės Europos Unijoje ir NATO, atveriančios plačias veikimo galimybes. Taip yra dėl to, kad šią kovą laimės tos valstybės, kurios geriausiai sugebės įveiklinti visuose savo piliečiuose glūdintį potencialą, nepaisant to, kur tie piliečiai gimė, kokia jų odos spalva, religija, gimtoji kalba ir kiek jie jų turi, su kuo jie miega, kokios yra jų fizinės galimybės ar ribotumai“, – kalbėjo jis.

Kitas buvęs Nepriklausomybės stipendijos laureatas istorikas Norbertas Černiauskas pabrėžė, kad analizuojant istorinius pavyzdžius būtina tinkamai reaguoti į menkiausius despotijos, antidemokratijos, populizmo ir dezinformacijos daigus.

„Neslėpkime, pastaruoju metu būta bandymų pasitelkti paskirus istorinius vaizdinius ar žodyną siaurai politinei retorikai. Šventinės Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, euroatlantinė integracija, valstybiniai ar tautiniai simboliai, partizanų karas ir net sunkios Holokausto patirtys buvo ne kartą nekorektiškai pritemptos prie populistinių siekinių“, – teigė jis.

„Per pastaruosius ir visiems nelengvus metus dangstantis tariamu praeities dvasingumu, ženklais ir net apskritai mokslo pasiekimų neigimu mėginta klibinti visuomenės sąmoningumą, taisyti susigalvotas istorines klaidas, prisidengiant patriotiniu žodynu kurstyti nepakantumą tam, kas iš esmės pasiekta per visą Kovo 11-osios epochą“, – kalbėjo istorikas.

„Prie ko gali privesti tokie maži istoriniai vėjai budrumą praradusioje visuomenėje ir pavirtę milžiniškais uraganais galėjome įsitikinti pačiu baisiausiu būdu, kai prieš dvi savaites vienas valdovas, paskaitęs pseudo istorinę paskaitėlę, įsakė savo kariaunoms žudyti kaimyninės šalies žmones“, – tvirtino N. Černiauskas.

Jis ragino šiomis dienomis prisiminti ir nueiti nulenkti galvą prieš kelerius metus Vilniuje, Rasų kapinėse, palaidotam 1863–1864 metų sukilimo vadui Zigmantui Sierakauskui.

„Jis gimė Volynėje, Ukrainoje, ten augo ir atėjus lemtingai akimirkai žuvo, tiksliau buvo nužudytas, Lietuvoje kovojant su Maskvos imperija. (...)  Aplinkybės ir kovotojų tapatybės anuomet buvusios neabejotinai kitokios kaip ir patys žmonės, tad labiausiai reikėtų prisiminti ir atkreipti dėmesį į Sierakausko senelio, tėvo ir jo paties lūpomis skambėjusį nesenstantį lietuvių, lenkų ir rusėnų sukilėlių šūkį „Už jūsų ir mūsų laisvę“, – sakė N. Černiauskas.

„Jis vėl ir vėl kaip niekad aktualus. Tiek pirmiausiai Ukrainoje, tiek Baltarusijoje, tiek visose Vidurio-Rytų Europos „kruvinose žemėse“, kurių dalis vėl plūsta krauju“, – kalbėjo istorikas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

BNS