Aktualijos | 7 MIN.
Praėjusios savaitės pabaigoje ir šią savaitę „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje matomi ryškūs valandinių elektros kainų svyravimai: nuo -1,11 Eur/MWh praėjusį sekmadienį iki 629 Eur/MWh trečiadienį.
Perdavimo tinklų operatorė „Litgrid“ tikina, kad juos lėmė planiniai jungčių remonto darbai, dėl kurių sumažėjo elektros tinklų pralaidumai.
Savo ruožtu energetikos ekspertas Martynas Nagevičius pastebi, kad nepaisant kainų šuolių tam tikromis valandomis, jų metu vartojimas iš esmės nekrenta. Dėl to, teigia jis, didmeninės kainos išlieka aukštos, nors, jei paklausa tomis valandomis būtų mažesnė, elektra pigtų.
Siekiant skatinti išmanesnį elektros suvartojimą, M. Nagevičius siūlo aktyviau informuoti apie rinkos pokyčius, skatinti išmaniųjų įrenginių diegimą, taip pat – svarstyti biržą stebinčius ir atitinkamai suvartojimą koreguojančius gyventojus ir verslą skatinti finansiškai.
Šią savaitę – kainų šuoliai biržoje, ryškūs pigios elektros laikotarpiai
Šį trečiadienį tarp 16 ir 17 val. Lietuvos laiku šalyje fiksuota didžiausia valandinė elektros kaina šiemet – 629 Eur/MWh, kuri po valandos nukrito iki 125 Eur/MWh. Palyginimui, ketvirtadienį ir penktadienį, tą pačią valandą elektra kainavo 4 Eur/MWh.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, šią savaitę, nuo pirmadienio ryto iki penktadienio vakaro, tinklo operatorė vykdė Lenkiją ir Lietuvą jungiančios „LitPol Link“ jungties planinius priežiūros darbus – dėl to iš Lenkijos elektros Lietuva nei importavo, nei eksportavo.
Be to, vykdant pasiruošimo sinchronizacijai darbus Estijoje ir esant aukštai temperatūrai dienos metu, nuo 1 tūkst. iki 600 MW buvo sumažinti tarpsisteminiai pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos.
„Litgrid“ specialistės teigimu, tai ir lėmė, kad trečiadienį, 12–16 val. tarp Baltijos šalių susiformavo ryškūs didmeninių kainų skirtumai, o Lietuvoje ir Latvijoje vieną valandą laikėsi šiemet rekordinė 629 Eur/MWh elektros kaina, kuri Estijoje tuo metu buvo neigiama.
„Lietuvoje ir Latvijoje 12–16 valandomis elektros kaina svyravo nuo 81 iki 106 Eur/MWh, o 16–17 valandą pakilo iki 629 Eur/MWh. Estijoje tuo pat metu kaina buvo apie -1 Eur/MWh. Nuo 17 val. kaina Lietuvoje ir Latvijoje vėl sumažėjo ir svyravo nuo 85 iki 178 Eur/MWh.
Trečiadienį dienos metu Lietuvoje buvo maža vėjo generacija. 16–17 valandą pradėjo mažėti saulės generacija ir augti vartojimas, todėl Lietuva ir Latvija importavo didžiausią galimą kiekį iš Švedijos ir Estijos, o trūkstamą elektros kiekį užtikrino hidro ir mažosios šiluminės elektrinės“, – Eltai perduotame komentare aiškino A. Krasauskienė.
Estijoje, anot „Litgrid“ specialistės, neigiama kaina susiformavo dėl elektros pertekliaus, kurio šalis negalėjo pilnai eksportuoti dėl jungčių su Latvija apribojimų.
Tuo tarpu penktadienį elektros kaina biržoje buvo panaši ir 4–6 val. ryte bei nuo 12 iki 14 val., 14–15 val. nesiekė euro, o 15–16 val. buvo nemokama.
„Nord Pool“ Lietuvos zonoje elektra buvo itin pigi, nekainavo nieko arba jos kaina buvo „nulinė“ ir praėjusį savaitgalį: šeštadienį vidutinė valandinė elektros kaina 10–19 val. siekė 8,47 Eur/MWh, sekmadienį – 0,26 Eur/MWh. Be to, sekmadienį jos kaina dvi valandas buvo neigiama: -1,11 Eur/MWh 16–17 val. bei -0,41 Eur/MWh valanda vėliau.
„Litgrid“ atstovės teigimu, nuliui artimas kainas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų „Nord Pool“ šalių lemia didelė saulės ir vėjo elektrinių generacija, kurios užtenka didelei daliai paklausos patenkinti.
M. Nagevičius: vartotojai negauna signalų apie kylančias valandines kainas
Energetikos ekspertas M. Nagevičius savo ruožtu lygina trečiadienio pavakarės didmeninę elektros kainą ir valandinį suvartojimą bei pastebi, kad kainai kylant gyventojai ir verslas vartojimo nesumažino.
Jo teigimu, tai rodo, kad vartotojai nėra pakankamai informuoti apie kainų pokyčius, neturi intereso domėtis rinka.
„Elektros kainos trečiadienį ir ketvirtadienį buvo labai skirtingos, bet elektros vartojimas nuo to visiškai nepasikeitė. Iš principo tai reiškia, kad tas valandinių kainų signalas iki vartotojo neateina, nes jis elgiasi vienodai – ar elektra kainuoja 4 eurus už megavatvalandę ar 600 eurų. Nėra paklausos elastingumo, niekas nekeičia savo elgsenos priklausomai nuo netgi tokių didelių elektros kainos svyravimų“, – Eltai sakė M. Nagevičius.
Pasak eksperto, į rinkos dinamiką nereaguoja ir išmaniuosius skaitiklius jau turintys vartotojai, esą jie naudojami „tik duomenims susirinkti“.
„Nėra jų esmės, kad verslas ar žmonės, turėdami tokį skaitiklį, galėtų pasirinkti elektros tiekimo tarifą pririštą prie valandinės kainos ir pagal tai šiek tiek reguliuoti savo elektros vartojimą. To praktiškai nėra. Trečiadienio ar ketvirtadienio rezultatai rodo, kad visai nėra“, – sakė M. Nagevičius dar pridūręs, jog dauguma vartotojų elektros tarifus užsifiksavę.
Tuo metu gaminantys vartotojai nėra suinteresuoti vartoti daugiau elektros kada ji pigiausia dėl šiuo metu taikomos kaupimo sistemos kilovatvalandėmis (angl. net-metering), dar teigė jis.
Kartu jis neatmetė, kad jei vartojimas, pavyzdžiui, trečiadienį 16–17 val., būtų kritęs 10–20 proc., biržos kaina galėjo būti mažesnė nei 629 Eur/kWh.
„Jei ji būtų mažesnė, mokėtų mažiau ir tie, kurie nieko nedaro, kurie tiesiog net nežinojo, kad kaina buvo pakilusi“, – teigė M. Nagevičius.
Vis tik, pasak eksperto, apie 80 proc. vartotojų, pavyzdžiui, arti šalies vidurkio elektros kas mėnesį suvartojantys gyventojai, sekdami rinką ir atitinkamai koreguodami savo suvartojimą pernelyg nesutaupytų.
Paskata, sako M. Nagevičius, būtų aktuali likusiam penktadaliui – turintiems elektromobilius ar šilumos siurblius gyventojams, pramonės įmonėms ir pan. – ši dalis esą suvartoja maždaug 80 proc. Lietuvos poreikio.
Siūlo aktyviau informuoti vartotojus, svarstyti apie subsidijas sekantiems rinką
M. Nagevičiaus teigimu, Lietuvos elektros tiekėjai nepakankamai informuoja apie kainos dinamiką biržoje. Tarp teigiamų pavyzdžių ekspertas įvardija „Ignitis“, siunčiantį klientams SMS žinutes su informacija kada elektros tarifas aukštesnis ar mažesnis bei kaip atitinkamai koreguoti vartojimą.
„Tai tokia pirmoji kregždė, jei jau kažkas teikia tokią paslaugą, reiškia, bent jau informuoja žmones, kad taip galima daryti“, – komentavo M. Nagevičius.
Be informacijos teikimo, jis siūlo labiau skatinti žmones investuoti į vartojimą efektyvinančius įrenginius.
„Reikėtų kažkaip skatinti žmones diegti išmanųjį vartojimą įgalinančius įrenginius, informacinių technologijų sprendimus, kurie pareguliuotų elektromobilių krovimą ar šilumos siurblio naudojimą būtent taip, kad primažintų vartojimą tuo metų, kai elektra brangi ir tuo metu, kai elektra pigi“, – aiškino jis.
M. Nagevičius pabrėžė – skatinant vartotojus sekti rinką reiktų valstybės institucijų įsitraukimo. Jis siūlo svarstyti ir apie finansinės paramos programą tą darantiems asmenims.
„Valstybė galėtų šiuo atveju kažkaip skatinti tų priemonių diegimą. Visų pirma, aišku, informuojant, bet būtų galima kalbėti ir apie subsidijas – kurti paramos programą aktyviems elektros vartotojams, aktyviausiai reaguojantiems į rinkos kainas“, – dėstė M. Nagevičius.
„Reikia suprasti, kad kalbama ne tik apie tai, kad tie, kurie galėtų taip daryti, sutaupytų. Jei jie taip elgiasi, jie sutaupo išlaidų visiems – nes jei paklausa reaguoja į kainą, reiškia, rinkos kaina nesusiformuoja taip aukštai, kaip susiformuoja, kai paklausa nereaguoja į kainą“, – kalbėjo ekspertas.
etaplius TV
0
