Rusija mainais į karius Š. Korėjai suteikė oro gynybos raketų

Rusija suteikė Šiaurės Korėjai oro gynybos raketų mainais į tai, kad ši atsiųstų karių remti Maskvos karą Ukrainoje, penktadienį teigė Seulo Nacionalinio saugumo biuro vadovas Shin Won-sikas.

JAV ir Pietų Korėja kaltina branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus virš 10 tūkst. karių padėti Rusijai kariauti su Ukraina, o ekspertai teigia, jog Kim Jong Unas nekantravo už tai gauti pažangių technologijų bei kovinės patirties savo kariams.

Paklaustas, ką, jo manymu, Pchenjanas gavo už savo karius, Shin Won-sikas sakė: „Nustatyta, kad Šiaurės Korėjai buvo nusiųsta įrangos bei oro gynybos raketų, skirtų sustiprinti Pchenjano skylėtą oro gynybos sistemą.“

Kalbėdamas su vietos transliuotoju SBS S. Won-sikas pridūrė, jog Šiaurės Korėja gavo „įvairaus pobūdžio ekonominės paramos“, o „po nesėkmingo (paleidimo) gegužės 27 dieną Šiaurės Korėja dirba dėl palydovų technologijų“.

Ekspertai anksčiau teigė, jog už savo karius Pchenjanas tikėjosi gauti karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų, taip pat galimų saugumo garantijų iš Maskvos.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį, Kremliaus šeimininko vizito metu, pasirašė strateginės partnerystės sutartį.

Ji įpareigoja abi puses nedelsiant suteikti karinę pagalbą puolimo prieš vieną iš jų atveju bei bendradarbiauti tarptautinėje erdvėje siekiant įveikti Vakarų sankcijas.

V. Putinas vadino šią sutartį proveržį žyminčiu dokumentu.

Ekspertai teigia, jog Pchenjanas galimai naudojasi Ukraina tam, kad pertvarkytų savo užsienio politiką.

Siųsdama kareivius, Šiaurės Korėja Rusijos karo ekonomikoje tampa ginklų, karinės paramos bei darbo tiekėja. Tai gali padėti jai apeiti tradicinę sąjungininkę, kaimynę ir pagrindinę prekybos partnerę Kiniją, vertina analitikai.

Rusija taip pat gali pasiūlyti Šiaurės Korėjai prieigą prie didžiulių gamtinių išteklių, pavyzdžiui, naftos ar dujų.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui neseniai lankėsi Maskvoje ir sakė, jog jos šalis „ištikimai stovės kartu su mūsų draugais rusais iki pergalės dienos“.

Ji vadino didelio masto Maskvos invaziją į Ukrainą „šventa kova“ bei sakė, jog Pchenjanas tiki Putino „išmintinga lyderyste“.

Šiaurės Korėją ir Rusiją spaudžia JT sankcijos: Kim Jong Uną dėl branduolinių ginklų programos, o Maskvą – dėl karo Ukrainoje.

Praeitą mėnesį paklaustas dėl Šiaurės Korėjos pajėgų dislokavimo, V. Putinas išsisuko nuo atsakymo ir vietoje to ėmė kritikuoti Vakarų paramą Ukrainai.

Šiaurės Korėja praeitą mėnesį sakė, jog bet koks pajėgų dislokavimas į Rusiją būtų „veiksmas, nepažeidžiantis jokių tarptautinės teisės ribojimų“, tačiau tiesiogiai nepatvirtino išsiuntusi karių.

Šiaurės Korėjos karių dislokavimas nulėmė ir pakitusį Seulo toną. Iki šiol Pietų Korėja vengė Kyjivui siųsti letalinių ginklų, tačiau neseniai užsiminė, kad galėtų pakeisti šią savo ilgalaikę poziciją.