Šeuliai yra auksinis miests!

Po pirma mūsų su Andrienų jausmų pruoverže sulaukem pagrįstas kritikas, ka nieka nepasakem apie Auksiuką i Lapę. Šitie du objektai verti atskirų jausmų pruoverže i ta pruoga, mes su Andrienu siedim daba prie Auksiuka i bandom juo džeugtis.

Atvirai pasakysim, abiem mum sunkei sekas jausminguma pakelt. Del tuo ka svaigintis viešuoj vietoj tapa nebeetiška. Nu i da del tuo, ka če policininkai užtikrin mūsų saugumą i tvarką.

Auksine berniuka legenda pasakuoj apie piktą burtininką, katras užbūre visą kaimą debeseis ir tapa tamsu. Atiminieje iš žmuonių gerybes į visajp juos skreude. Paskui tipa lyg iš niekur nieka, atsirada ant žemes strelie, katrą mažas vaikiuks rada. Šuove į tuos debesis į nušvita šviesa. Andriens saka, ka didesne brieda nieks negalieje sugalvuot. O aš įsitikines, ka turim gabių, katrie gal sugalvuot.

Ištikra tą berniuką iš lempas sugalvuoje toks diedis vardu Stasys. Kai buva miestuj 750 metų. O aikštę suprojektava kiti architektaj Algis, Remyga i Algis. Iškale jie Saules mūše datą į valandas. Tipa bus daba saules laikrodis. Nu mintis gal į gera, bet ka pastuovei tas laikrodis viejus ruoda. Tai tik įruoda, ka jei esi gers architekts, laikruodžių daryt tau nereik. Va Andriens irgi, prie variklių nagų nekiš. Saka aš esu specelists sava srities. Nu nebent sava mašina pakrapšta i tai tik biški.

Visuoj tuoj legenduoj yra daug neatitikimų. Saules mūšis yra data, kada miests atsirada nu arba vards. Kas ten žina, kas tada gyvena. O įamžin tą mūšį kažkuoks išgalvuots berniuks iš išgalvuotas istuorijas. Nu i ant gala, ka linksmiau būtų, neveikentis laikrodis gavos. Aš kai tą logiką Andrienui išdiesčiau, jis keliuom minutem pakiba, blykčioje juo kaire akis. Galvuojau jau restartuot teks, bet atsigava pats.

Aš asmeniškai priejau tokiuos išvadas, ka Stasys, Algis, Remyga i Algis tikrai ne arbatą vartuodami sugalvuoje tą vietą. Tode ten niekada i nesinuorieje arbatas vartuot.

I jiem labai puikiai gavuos. Taip įkviepta aikšte tapa labai populeri. Če kekvieną vakarą galiedavai rast jaunimą. Į visokeuse plauka, į visokeuse linksmuma. Visi myrka mytai prasidiedava prie auksine. Visas klases penktadienius pradiedava prie auksine. Visas komandas pergales laistydava prie auksine. Visas išleistuves saulieteke laukdava prie auksine. Nu ištikra ne visas, tik tuos, kur fantazijas trūkdava i pasilikdava mieste. Žuodžiu, ten buva labai gera vieta, nes peškom policininkaj tyngiedava eit, o su mašina nuo gatves nieka nesimatydava.

Daba ta vieta ne ka prastesne, gal tik blaivesne. Daba ten jaunims dara pasimatymus, o senims atein ant saulikes pasišildyt. Mamyčių daug vaikučius gana. Mamytes labai papuoš šią visą laisvalaike infrastruktūrą. Tode vaikai per mamas dieną stengias ten kokį papuopšimą nulipdyt. Kaip va šiemet, į pievą gelikių prismaigste. Mines plūda pasifotkint, i per vestuves, i šeip pro šalį eidami.

Lankomums padidieje i prie Talšofkes, ypač kai Purons pastate Geležinę Lapę. Mūsų su Andrienu subjektyve nuomone, šits skarduos kūrinys ištikra labai miels i šmaikštus gavuos. Nulipde jį, kai tevyne švente sava 1000-ajį vardadienį. Iš sava skarduos, po darba ir per darba, virina Elguos svarsčikai. Geri gezai, iš bet kuo šedevrą gal nuvirint. O viduj palika žinute ateities kartuom, bet mes nežinom ką jie ten nuorieje jiem pasakyt.

Pati idieje labai simbuoliška ir irgi derinas prie ankščiau minietas luogikas. Trūkst komplekse tik kosmine laiva i kliūškas. Aj ne, ryšys su kosmosu yra tame labirinte. Žuodžiu trūkst skulptūras tik kliūškaj. Giedrei turietų patikt ten vaikščiot. Ją, kaip architekte, turietų įkviepti tuoks erdvių vientisas konceptualums.

Nu bet pažiekim daba iš tuos perspektyvas, ka Šeuliuose nieka praščiau nier. Mūsų Geležine Lape yra, o Vilneus Geležine Vilka niera. Marijampuolej ans, suprata, ka suostinej per daug triukšma.

O nei Kaune, nei Klaipeduoj iš auksa nieka niera. Vadinas nemyl ten žmuones sava miesta, ka auksu juo negal papuošt. Gaila jiem, gereu ant kaklą kabinas a buobikem duovanuoj. O Šeulej yra mylims, buobike palauks, o nuo kaklą pats pamest gali. Tai geriau miestą papuošt ir meile įprasmint. Negaila mum auksa sava auksinem miestuj!

Nu i luogikas tam komplekse ne per daugeuse, kaip i visuoj Lietuvuoj. Bet visvien žmuonem če gera, kaip i visuoj Lietuvuoj!

Po kiek laika, visą tą aplinka valdže aptvarke. Gava spaudima i aptvarke. O i trinkelių atlika i sava kiemą, gavuos visiem naudings darbs. Daba ten galim sakyt pagrindine toke vieta, kur nuor žmuones ateit i tesiog pabūt. Nu gal ne pagrindine, gal venintele.

Talšofke tapa grynaj jau kultūringa vieta, be joke girta pijuoka. Nu pasitaika viens kits žvairuom akim, bet jau įtakuots bendruos nuotaikas, ans ein, svirduliuoj į šypsas ne tik mamytem, bet į vaikučem. Da užsuk pas italą alaus paklaust, bet tas saka „a durns, imk ledą a vatuos“. Nu į nusvirduliuoj tada toliau, link kalniuka načnyka a į kitą pusę.

O prie pat ežera yra FoxSpot‘s. Gali ten į ant lentų pačiuožiniet, i kokteile princesei nupirkt, nu i sau aliuką su citrina pasiimt. Nu aliuką sake nebeilgai ten pardavinies, o tai kolektyvs kankinas: dūše kenč, karma džiūn, šavarma pykst, gieles vyst, prasmies nebesimata i pilstyt tapa sarmata. Žuodžiu gyvenims ritas žemyn, kol tą alų į kasą muš. Nu bet če toke jautri tema, tas pats, kas su veganu ape miesą šnekiet.

Palei Talšofke pakluoja aksfaltą i perskyre viena balta juosta. Vienuoj pusej ein susiglaudę romantikaj, o kituoj pusej važiuoj ant dviračių lenktynininkaj. Mum su Andrienu patink pažiet į tuos nesusipratimus, kai romantikai užsisvajuoje įlend į dvirače juostą. Jej ant dvirače kuoks žioplesnis gezas, būn įvikis. Bet jei normalei koks pasportavęs, būn tada i agresijas. Nu tai mes i žvengiam.

Žvengem ir iš tų protingų, kur viską sprendž valdžiuoj sediedami. Nu žiekit kaip gaunas, gezai ten įpratę viską daryt pagal įstatymus, įsakymus, puotvarkius i nutarimus. Nu visą dieną dara jie darbą taip, kaip užrašyta i tiksliai ne kitaip. Nu i jie tikis, ka žmuogus atiejęs prie Talšofkes irgi taip elgsis, eis palei baltą liniją, kai Karbauske karve, i nesidairys į šuonus. Kaip gali nesidairyt, kai aplink tiek gražumu? Taip va mes i susimastuom, kode valdžiuos žmuones tur mažiau luogikas nei Andriens..? Kode patys pruotingiausi važiuokles remontuoj..?

Nu į nuved tas takelis mumis į pležą kitam krante. Nier da uorų tokių, bet karts nuo karta, saulikej pašildžius, susirenk ten mūsų miesta fiejas. Paruoda už ką mes jas taip mylim į pasišilda, kai katytes ant saulikes.

Mes tada siedim su Andrienų ant tų suoliukų juom už nugaras. Vaizds nepakartuojams. Matuom visa miesta panuoramą. Ten ant krantą yra lape. Kiek toleu išdidžei stuov saules berniuks. Katedras buokšts rauduonuoj. Visas miests žaliuoj nuo medžiu tankuma. O visas krantas skamb nuo linksmuma.

Visa ta vaizdą kukliai papuoš mūsų miesta fiejas. Juos kaip vyšne ant tuorta. Kaip spuojleris ant bagažines dangče. Kaip kryžiuks ant cipuočkes. Ateikit paneles dažneu ten, be Jūsų panorama ne toke graži. Kad i nesidegint, šeip pabūt.

Į mes viel džeugemes, nes gyvenam pačem geriausem mieste i če gyven pačias gražeuses fiejas.

Į tas miests vadinas Šeulej!

Kas pritariat ‘love’, kas nepritariat važiuokit pažiet i Panevežį. Ans konkurentu Šeulem jaučias :DD