Šešiems Lietuvos lengvaatlečiams – Baltijos šalių lengvosios atletikos čempionų titulai

Nors Latvijoje šeštadienį svarbiausiu sporto įvykiu tapo tenisininkės Jelenos Ostapenko triumfas „French Open“ turnyre (beje, Latvijoje sportininkė vadinama Aliona, o ne Jelena), šios šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirinko ne tenisą, o lengvąją atletiką. Savaitgalį Valmieroje vyksta Baltijos šalių mačas, kurį sėkmingai pradėjo Lietuvos lengvaatlečiai.

Pirmą varžybų dieną lietuviai iškovojo šešias pergales bei pasiekė tiek pat geriausių šalies sezono rezultatų. Pirmuoju čempionu tarp mūsiškių tapo rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius, įrankį nustūmęs 19 m 67 cm bei pagerinęs asmeninį rekordą.

„Visus metus kryptingai dirbau, norisi perlipti 20 metrų. Šiemet jau septintos varžybos, kuriose stabiliai „einu“ virš 19 metrų ir tai ženklas, kad esu pajėgus pasiekti 20-imt. Peržengęs šią ribą stengsiuosi neapsiriboti“, - teigė Baltijos šalių čempionas.

Svarbiausiomis sezono varžybomis Š. Banevičius laiko Taivane vyksiančią universiadą, tačiau nepraranda vilčių prasibrauti ir į planetos čempionatą. Šių varžybų normatyvas - 20 m 50 cm.

„Džiaugiuosi, kad kiekvienose varžybose pavyksta truputį pridėti prie rezultato arba išlaikyti tokį patį. Tai optimistiškai nuteikia žiūrint į priekį. Sezonas ilgas, dar laukia universiada vasaros gale. Yra ir pasaulio čempionatas, ginklų nesudedu, visko gali būti“, – sakė Š. Banevičius.

Į universiadą nusitaikė ir geriausias Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikas Simas Bertašius. 1500 m, 3000 m bei 5000 m rungtyse dominuojantis lengvaatletis Valmieroje bėgo turėdamas tikslą – įvykdyti 5000 m distancijos Universiados normatyvą. Nuotolį S. Bertašius įveikė per 14 min. 6,31 sek., asmeninį rekordą pagerinęs net 12 sekundžių.

„Tikėjau, kad galiu įvykdyti normatyvą, nes prieš tai buvusiose varžybose sąlygos nebuvo pačios geriausios, teko bėgti vidurdienį per didelį karštį, o čia viskas susidėjo - oras puikus ir konkurencija labai gera, – džiaugėsi S. Bertašius. Nors teko visą laiką „vesti“ bėgimą, jaučiau, kad konkurentai šalia ir buvau priverstas pasitempti. Girdėjau kiekvieno rato laikus bei žinojau, kad judu geru tempu“.

Lengvaatletis teigė, kad su tokiu rezultatu sėkmingai galima pasirodyti ir universiadoje. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Pietų Korėjoje medalį užtikrino mažiau nei sekunde geresnis laikas.

„Su tokiu laiku galima ne tik patekti į universiadą, bet ir gana gerai sudalyvauti. Manau, parodžius analogišką laiką patekčiau į finalą, o jame kovočiau bent dėl aštuntuko“, – apsidraudė S.Bertašius.

Baltijos šalių čempionių titulai atiteko dviem vilnietėms: trišuolio rungtyje estes, itin pajėgias latves bei tautietę Dovilę Ragauskaitę pranoko Diana Zagainova, o 800 m rungtyje triumfavo Monika Elenska.

D. Zagainova trišuolio varžybose nušoko 13 m 57 cm. Tai – antras geriausias Europos iki 23 metų čempionatui besiruošiančios lengvaatletės rezultatas karjeroje.

„Visą sezoną bandau kovoti su savo įsibėgėjimu, norisi idealaus pataikymo ant atsispyrimo lentelės. Norisi nors vieno gero šuolio ir ta proga tikrai pasinaudočiau, – pasakojo D. Zagainova. – Varžybų pradžioje sunkiai sekėsi išsišokinėti, bet gale atsirado adrenalinas, konkurencija ir visos dalyvės pradėjo neblogai šokti - teko pasistengti“.

Trišuolininkė teigė, kad specialaus „priėjimo“ šioms varžyboms nebuvo – sportinės formos pikas taikomas Europos iki 23 metų čempionatui, kuris vyks liepos viduryje.

„Vis dar dirbu kaip pasiruošimo sezone, prieš pat varžybas nuimu šiek tiek krūvį, liepą šuoliai turėtų būti apie 13 m 80 cm, o gal ir daugiau“, – spėliojo D.Zagainova.

Įspūdingai asmeninį rekordą pagerino M. Elenska: 800 m ji įveikė per 2 min. 4,67 sek. (buvęs geriausias jos rezultatas – 2 min. 6,07 sek.). Rungties pradžioje tempą diktavo lietuvė, tačiau antrame rate į priekį išsiveržė baltarusė Ilona Ivanova. Vis dėlto kone paskutinę akimirką į priekį iššovė M. Elenska, varžovę pranokusi vos 0,06 sek.

„Nesu nustebusi dėl rezultato. Daug dirbu ir su trenere tikėjomės, kad turėčiau taip prabėgti, – tikino M. Elenska. – Taktikos nebuvo jokios, bėgau ir tiek. Jei pradžioje būtų vedusi baltarusė, tai žinoma, kad pribėgčiau ir laikyčiausi už jos, tačiau pamačiusi, kad niekas nebėga į priekį, išbėgau pati. Džiaugiuosi asmeniniu rekordu ir pirma vieta – viskas gerai“.

Pirmą varžybų dieną savo rungtis taip pat laimėjo sprinteris Rytis Sakalauskas (100 m – 10,52 sek.) bei šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas (220 cm). Įspūdingų rezultatų pasiekė ir ieties metikai.

Moterų ieties metimo rungtyje ant prizininkių pakylos prasibrovė Indrė Jakubaitytė: įrankį ji numetė 57,23 m bei nusileido tik pasaulio čempionato normatyvus viršijusioms Latvijos lengvosios atletikos žvaigždėms Madarai Palameikai (62 m 47 cm) bei Anetei Kocinai (62 m 30 cm).

„Turiu tikslą, kurio negaliu atskleisti, dirbu pagal tam tikrą metodiką, kaip save išlaisvinti ir sugebėti išjausti visą malonumą. Niekam nesu skolinga, savo atidirbau, bet kol galiu - padedu. Man Lietuva yra šventas dalykas, esu patriotė. Man garbė atstovauti rinktinei ir niekada nebuvo minčių spjauti į viską“, – galimybe atstovauti šaliai džiaugėsi I. Jakubaitytė.

Šiemet ieties metikei sukako 41-eri, tačiau ji vis dar tarp prizininkių prasibrauna ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje.

„Realiai mano fizinė būklė yra analogiška, kokia buvo būnant 20-ies ar 25-erių metų, o gal net geriau. Su branda ateina labai didelis supratimas apie savo kūną. Dabar jaunimas nejaučia savo kūno, atidirba kaip robotai. Manau, kad aš dar pasispardysiu – jausmas yra geras“, – tikino I. Jakubaitytė, kuriai priklauso tolimiausias metimas šalies istorijoje – 63 m 65 cm.

Vyrų ieties metimo rungtyje dalyvavo ir „šviežias“ šalies rekordininkas Edis Matusevičius: alkūnės traumą besigydantis lengvaatletis pademonstravo solidų rezultatą – 81 m 53 cm – bei užėmė trečią vietą. Prieš dvi savaites lengvaatletis Lietuvos rekordą pasiekė įrankį numetęs 84 m 78 cm.

„Rezultatas normalus, ką aš galiu padaryti – traumuotas esu. Prieš varžybas norėjau padaryti du tris metimus, kad nepadaryčiau blogiau alkūnei bei keliui. Ar nederėjo praleisti varžybų? Reikia kažką daryti, nes nei per treniruotes metu ietį, nei varžybose. Reikia metimų“, – paaiškino E.Matusevičius.

Baltijos šalių mačas baigsis sekmadienį. Po jo bus suformuota ir Lietuvos rinktinė, dalyvausianti birželio 24-25 dienomis Izraelyje vyksiančiame Europos komandų čempionate.