Šernų judėjimas ir AKM plitimas vertinamas pasitelkiant GPS

Afrikiniam kiaulių marui (AKM) išliekant nemaža grėsme Lietuvoje, šios užkrečiamosios ligos kontrolei pasitelkiamos įvairios priemonės bei nuolat vykdoma šernų populiacijos stebėsena. Jau kurį laiką šernų bandų judėjimą skirtinguose medžioklės plotuose padeda fiksuoti specialūs GPS siųstuvai.

Šias priemones Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pasitelkė dalyvaudami tarptautinio „Defend“ projekto veiklose, kurių metu gavus daugiau duomenų apie skirtingų individų bei šernų bandų judėjimą užkrėstose AKM teritorijose bus atliekama gilesnė analizė ir prognozuojamas AKM plitimas laukinėje faunoje bei galimi viruso perdavimo keliai.

Pagrindinis AKM viruso šaltinis Lietuvoje – šernai

AKM virusas prisitaikęs plisti lėtai, o pagrindinis šios infekcijos šaltinis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų AKM užkrėstų valstybių, išlieka šernai. Būtent šernų populiacijoje AKM virusui yra geriausia terpė išlikti ilgą laiką dėl didelio skaičiaus šiai ligai jautrių gyvūnų.

AKM užkrėsta beveik visa Lietuvos teritorija, tačiau ne visur virusas aktyvus. Šiemet sergančių šernų užfiksuota jau 42. Palyginus su ankstesniais metais, atvejų skaičius sumažėjęs daugiau nei keletą kartų, nes 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatyti 77 atvejai, o 2019 m. – net 175.

Nepaisant sumažėjusių AKM užkrėstų šernų skaičiaus, liga pasireiškia tiek naujose, tiek ir tose teritorijose, kur buvo nustatyta dar 2014 m., kuomet užfiksuoti pirmieji viruso atvejai gaišusiems šernams. Tačiau kokia šiuo metu situacija miškuose, kiek juose gaišta šernų ir kiek tarp jų galimai sergančių AKM, sudėtinga įvertinti dėl kelerius metus fiksuojamo mažėjančio surastų nugaišusių šernų ir sumedžiojamų šernų skaičiaus. Pavyzdžiui, per 2020 m. šernų sumedžiota 74 proc. mažiau lyginant su 2015 m. Pagrindinė priežastis yra ženkliai sumažėjusi šių gyvūnų populiacija. Sumažėjęs AKM tyrimų skaičius sunkina AKM kontrolę, kadangi sudėtinga vertinti ligos paplitimo mastą šernų populiacijoje, tačiau vis dar nustatomi teigiami AKM šernai rodo, kad virusas gamtoje nėra išnykęs.

Kaip veikia šernų stebėjimas GPS siųstuvais

GPS siųstuvų naudojimo praktika, kuri taikoma ir kai kuriose užsienio šalyse, Lietuvoje pasitelkta norint geriau suprasti šernų elgseną skirtinguose Lietuvos regionuose, siekiant vertinti AKM viruso plitimo ir perdavimo būdus tarp šių gyvūnų, nustatyti atstumus, kuriais užkratas gali būti perduodamas kitiems šernams natūraliu būdu, užfiksuoti jų judėjimą per parą, atstumus, kuriais juda, ir kokios skirtingų šernų grupių kontaktų tikimybės perduodant virusą skirtingose Lietuvos teritorijose skirtingu metų laikotarpiu.

Suženklinant šernus, panaudojami antkakliai su juose įmontuotais GPS siųstuvais, perduodančiais nustatytu laiku signalą apie gyvūnų buvimo vietą ir jų pagalba stebimas šernų judėjimas, o kameromis fiksuojami skirtingų šernų grupių kontaktai arba lankymasis jaukinimo vietose.

Šernams skirtos gaudyklės statomos tose vietose, kur nustatyti AKM užkrėsti šernai arba yra rizika, kad virusas ten pateks. Visiems darbams atlikti gautas Aplinkos apsaugos agentūros „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, suderinus ir gavus medžioklės plotų naudotojo sutikimą. Po sužymėjimo šernai paleidžiami atgal į laisvę jų sugavimo vietoje. Šiuos darbus atlieka veterinarijos gydytojai.

Šiuo metu VMVT specialistai yra įrengę 12 įvairių šernų gaudyklių Vilniaus, Trakų, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės rajonuose, ant visų gaudyklių yra informaciniai užrašai, kad vykdomas mokslinis projektas. Gaudyklės stacionarios (pagamintos iš dviejų sluoksnių tinklo) ir mobilios (iš medinių rąstelių ar metalo), kurias, esant poreikiui, galima transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Šernai ženklinami ir nedelsiant paleidžiami, neribojant jų judėjimo. Procedūra trunka iki 10 minučių. Sugauti šernai primigdomi, kad nejaustų streso ženklinant ir kuo mažiau žalotųsi. Tuomet nunešami į atokesnę vietą, palaukiant kol atsibus, atsikels ir nueis į savo gyvenamą arealą.

Nuo šių metų pradžios taikant šį metodą minėtose vietovėse sugautas ir antkakliais su GPS siųstuvais arba tik ausų įsagais su telefono numeriu suženklintas 31 šernas. Šernų gyvenimo arealą ir judėjimo diapazoną ketinama stebėti iki šių metų pabaigos, užfiksuojant visus keturis metų ciklo etapus ir stebint gyvūnų elgseną tiek tame pačiame masyve, tiek judant skirtinguose medžioklės plotuose. Tokiu būdu siekiama įvertinti galimus kontaktus perduodant užkratą, jeigu AKM plistų. Deja, nemažai suženklintų šernų jau sumedžioti, tad informacija vis dar renkama.

Ragina neišsigąsti, o pranešti

Miškuose pastebėjusių ar sumedžiojusių suženklintus šernus VMVT specialistai ragina neišsigąsti ir susisiekti gyvūno ausies įsage nurodytu telefono numeriu bei gražinti antkaklį su GPS davikliu. Informacija GPS daviklyje VMVT specialistams yra labai vertinga tolesniems tyrimams.

Vykdomo projekto metu VMVT gauta informacija dalinasi ir su medžioklės plotų naudotojais, kad jie galėtų nustatyti nelegaliai įrengtas jaukinimo vietas, šėryklas, galimas brakonieriavimo vietas. Visais atvejais aptikus neteisėtai sumedžiotų ir akivaizdžiai paliktų šernų, kai medžioklė medžioklės plotuose nebuvo vykdoma, pranešama Aplinkos apsaugos agentūros specialistams.

Svarbu stiprinti biosaugą

VMVT specialistai primena, kad biologinio saugumo reikalavimų, siekiant apsisaugoti nuo AKM, būtina laikytis visus metus, tačiau ypač tai svarbu šylant orams, nes šiuo laikotarpiu tikimybė, jog virusas pateks į ūkius itin padidėja. Kiaulių augintojams primenama nešerti kiaulių šviežiai nupjauta žo­le, visus pašarus apdoroti termiškai.

Šernai – naktiniai gyvūnai, tad aktyviausi būna naktimis, todėl juos pastebėti sunku. Dažniausiai pėdsakai matomi po nakties paliktose išknistose pievose, laukuose ar pamiškėse. Todėl nereikėtų pamiršti, kad AKM virusas gali būti perneštas su pašarais, ant drabužių, avalynės. Didelę riziką užkratui patekti iš gamtos į kiaulių laikymo vietą kelia ir pašalinių žmonių įėjimas į tvartą, ypač jeigu jie lankėsi kitame ūkyje ar buvo medžioklėje. Virusą gali pernešti ir vabzdžiai, todėl ant langų, jei jie laikomi praviri, būtina įrengti tinklelius, nuo vabzdžių. „Visų šių priemonių tikslas – apsaugoti kiaulininkystės ūkiuose laikomas kiaules nuo AKM viruso ir užkirsti kelią šiai užkrečiamajai ligai plisti“, – pabrėžė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis.

Įtarus, jog kiaulės serga užkrečiamąja liga (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingų išskyrų, taškinių kraujosruvų odoje ar pan.) ar joms pradėjus gaišti, reikia nedelsiant apie tai pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403.