Septynios svyruojančios valstijos, kurios nulems, kas laimės JAV prezidento rinkimus

JAV prezidento rinkimai, kuriuose susigrums viceprezidentė Kamala Harris ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, artėja link finišo tiesiosios.

Po balsavimo dienos lapkričio 5-ąją paaiškės, kuriam politikui rinkėjai patikės valdyti šalį. Panašu, kad tai bus vieni įtempčiausių rinkimų per visą šiuolaikinę Amerikos istoriją. 

Naujausios apklausos, paskelbtos likus vos savaitei iki rinkimų dienos, rodo, kad saujelėje svarbiausių valstijų abiejų varžovų galimybės laimėti yra daugmaž vienodos. 

Pagal JAV Konstituciją, kurią pasirašė Amerikos tėvai įkūrėjai, kiekviena iš 50 valstijų balsuoja už tą, ką norėtų matyti prezidentu.

Tačiau pagal sudėtingą Rinkikų kolegijos sistemą kiekviena valstija turi tam tikrą rinkikų balsų skaičių, kuris iš dalies priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Daugumoje valstijų galioja taisyklė „laimėtojas pasiima viską“, todėl bet kuris kandidatas, laimėjęs daugiausia balsų, gauna visus valstijos rinkikų kolegijos balsus.

Kandidatams reikia surinkti bent 270 iš 538 rinkikų balsų, kad laimėtų, tačiau rinkimų rezultatus dažniausiai nulemia vadinamosios svyruojančios valstijos, balsuojančios tai už respublikonų, tai už demokratų kandidatą.

Šiais metais daugiausia dėmesio skiriama septynioms svyruojančioms valstijoms, kurios, jei nebus didelių netikėtumų, nulems rezultatus. Tai – Pensilvanija, Džordžija, Šiaurės Karolina, Mičiganas, Arizona, Viskonsinas ir Nevada.

Pensilvanija (19 rinkikų kolegijos balsų)

Pensilvanija anksčiau tradiciškai remdavo Demokratų partijos kandidatus, tačiau šiais laikais rinkėjai nebėra tokie prognozuojami. 

2016-aisiais respublikonas D. Trumpas laimėjo daugiausiai gyventojų – 13 mln. – turinčioje valstijoje 0,7 procentinio punkto persvara. 2020-aisiais Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasiekė pergalę su 1,2 procentinio punkto persvara.

Pensilvanija, kurioje yra įsikūrę tokie vadinamosios „Rūdžių juostos“ miestai kaip Filadelfija ir Pitsbergas, jau dešimtmečius kenčia nuo pramoninės gamybos bazės nuosmukio.

D. Trumpas ir K. Harris ne kartą agitavo šioje rytinėje valstijoje, kur taip pat buvo surengti vieninteliai prezidentiniai debatai. D. Trumpas, kuris per liepą Pensilvanijoje vykusį mitingą išgyveno pasikėsinimą nužudyti, viltis deda į baltuosius kaimiškų vietovių gyventojus, perspėdamas, kad migrantai plūsta į miestelius. 

Tuo metu K. Harris giriasi neseniai pasiektais laimėjimais infrastruktūros srityje. Pitsberge ji išdėstė planus investuoti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) į gamybą, kuri valstijos gyventojams yra labai svarbi.

Džordžija (16)

Šioje pietrytinėje valstijoje po rinkimų pirmosios D. Trumpo kadencijos pabaigoje kilo daug aistrų, kurios tęsiasi iki šiol. 

Džordžijos prokurorai pateikė D. Trumpui kaltinimus kišimosi į rinkimus byloje po to, kai jis paskambino valstijos pareigūnams, reikalaudamas „surasti“ pakankamai balsų, kad 2020 metais būtų panaikinta J. Bideno pergalė. 

Tačiau D. Trumpui palanku, kad šios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas po rinkimų.

J. Bidenas tapo pirmuoju demokratu, laimėjusiu Džordžijoje nuo 1992 metų. Tikėtina, kad demografiniai pokyčiai bus naudingi K. Harris, kuri visoje Džordžijos valstijoje viliojo mažumų rinkėjus.

Šiaurės Karolina (16)

Nuo pat 1980-ųjų ši pietrytinė valstija tik kartą balsavo už demokratus, tačiau K. Harris tiki, kad šįmet gali čia nugalėti. 

Šiaurės Karolinos gyventojų, kurių šiuo metu yra daugiau nei 10 mln., daugėja ir jie tampa vis įvairesni, o tai naudinga demokratams.

Padėtį D. Trumpui apsunkina tai, kad su valstijos respublikonų kandidatu į gubernatorius susijęs skandalas įsiutino partijos pareigūnus, kurie nerimauja, kad tai gali pakenkti respublikono galimybėms laimėti rinkimus. 

Kaip ir kaimyninėje Džordžijos valstijoje, viena iš nenuspėjamų aplinkybių yra galimi audros „Helene“, neseniai nusiaubusios vakarinius Šiaurės Karolinos miestus, padariniai.

Mičiganas (15) 

2016 metais D. Trumpui pavyko nugalėti Hillary Clinton (Hilari Klinton) Mičigane, tradiciškai demokratus remdavusioje valstijoje. 

Tačiau 2020-aisiais rinkėjai vėl balsavo už demokratų kandidatą J. Bideną. Tuomet jį palaikė gausios profsąjungų darbuotojų ir afroamerikiečių bendruomenės.

Visgi šį kartą Mičigane K. Harris rizikuoja prarasti 200 tūkst. arabų amerikiečių balsų. Vargu, ar arabų kilmės amerikiečiai balsuos už ją, smerkdami J. Bideno, taigi ir jos, paramą Izraeliui, Gazos Ruože kariaujančiam su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“. 

Arizona (11)

Per itin įtemptus 2020-ųjų rinkimus čia galų gale triumfavo J. Bidenas, vos 10 457 balsų persvara. 

D. Trumpas tikisi, kad nusivylimas J. Bideno ir K. Harris administracijos imigracijos politika padės jam pelnyti balsų su Meksika besiribojančioje Arizonoje. 

Rugsėjį K. Harris lankėsi Arizonos pasienyje, žadėdama kovoti su nelegalia migracija ir stengtis atgaivinti praėjusių metų abiejų partijų palaikymo sulaukusį pasienio įstatymo projektą, kurį, anot jos, D. Trumpas sužlugdė politiniais tikslais.

Viskonsinas (10)

2016 metais H. Clinton pralaimėjo Viskonsine, nes, manoma, vykdydama savo rinkiminę kampaniją šiai valstijai skyrė nepakankamai dėmesio. 

Tačiau per kitus rinkimus D. Trumpo oponentas J. Bidenas nepadarė šios klaidos ir 23 tūkst. balsų deficitą pavertė 21 tūkst. balsų persvara.

D. Trumpas mano, kad šioje valstijoje galima laimėti, o jo partija šią vasarą ten surengė nacionalinį suvažiavimą.

Nors D. Trumpas iš pradžių Viskonsine pirmavo prieš J. Bideną, tačiau demokratų kandidate tapus K. Harris, rinkimų kova čia tapo kur kas įtemptesnė. 

Nevada (6)

Nevados valstija, kurioje gyvena 3,1 mln. žmonių, nuo 2004-ųjų nebalsavo už respublikonus. Tačiau respublikonai, padrąsinti D. Trumpo sėkmės tarp ispanakalbių rinkėjų, įsitikinę, kad padėtis gali pasikeisti. 

D. Trumpas čia turėjo didelę persvarą prieš J. Bideną.

Tačiau per keletą savaičių, kai tapo demokratų kandidate, K. Harris, reklamuodama savo ekonominius planus padėti smulkioms įmonėms ir kovoti su infliacija, panaikino šį pranašumą vakarinėje valstijoje, kurios didžiausiame mieste Las Vegase dominuoja svetingumo pramonė.