Septynerių metų savivaldybei prireikė apsispręsti dėl kiosko Maironio gimnazijos pašonėje

Šis gerokai apgriuvęs 19,15 kv. m statinys, oficialiuose Kauno miesto savivaldybės dokumentuose vadinamas ne kiosku, o paviljonu, 2015 m. liepą buvo įrašytas į tų pačių metų kovą tarybos politikų patvirtintą viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tai padaryta vos po kelių mėnesių, kai Kaune pirmąją savo kadenciją pradėjo tiesiogiai išrinktas miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, į sąrašą įtraukiamas savivaldybės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, pripažintas nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo. Taip pat – išbrauktas iš savivaldybės socialinio būsto fondo bei gyvenamųjų patalpų apskaitos, nenaudojamas savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, iš kurio gyventojai yra iškeldinti, ir kurio nenumatoma pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti.

Antroji mero kadencija, beje, jau artėja prie pabaigos, – prasidėjus 2023-iesiems, vyks nauji savivaldos ir merų rinkimai. O kol kas šiemet, baigiantis gegužei, savivaldybės taryba apsisprendė atsisakyti ketinimų uždirbti(?) iš kiosko gimnazijos pašonėje pardavimo ir sutiko, kad privatizuojamo turto sąraše neliktų Gimnazijos g. 3 adresu esančio „paviljono“. Tiksliau – avarinės būklės, nešildomo, nenaudojamo pastato, kuris „remiasi į šalia esantį pastatą – mokyklą (Kauno Maironio universitetinę gimnaziją)“.

Ilgametė šios gimnazijos vadovė Daiva Garnienė, kalbėdama su žurnaliste, pabrėžė, jog kioskas, kuriame, kaip ji prisiminė, kažkada kurį laiką buvo taisomi batai, paskui prekiaujama daržovėmis, tikrai nėra mokyklos nuosavybė. Tai – savivaldybės turtas. Ir puiku, jog nuspręsta jį ne tik išbraukti iš viešuose aukcionuose parduodamų objektų sąrašo, bet ir nugriauti. Kadangi atnaujinus pagrindinį Maironio universitetinės gimnazijos pastatą, kuriame kažkada posėdžiavo Steigiamasis Lietuvos Respublikos Seimas, pradedamas kito tam pačiam kompleksui priklausančio statinio kieme remontas ir sporto salės statyba.

Gimnazija rašte, adresuotame savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui, nurodė, jog pagal 2019 m. spalio 4 d. statinio projektavimo užduotį, buvo paruoštas techninis projektas „Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokslo paskirties pastato paprastojo remonto, sporto paskirties pastato naujos statybos ir pastato – paviljono griovimo Gimnazijos g. 3, Kaunas“. Paviljonas trukdo įrengti iš pastato numatytus evakuacinius laiptus.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ D. Garnienė dar patikslino, jog suprojektuota jungtis tarp abiejų gimnazijos pastatų, nes gimnazistams pamokos vyksta ir mažesniame iš jų, stovinčiame kieme. Šiame (antrajame) gimnazijos pastate yra informacinių technologijų, užsienio kalbų, technologijų, pagalbos mokiniui specialistų kabinetai. Įrengus jungtį tarp abiejų namų, moksleiviams nebereikės į užsiėmimus bėgioti per kiemą. O dar smagiau, kad pagaliau Maironio gimnazija turės savo naują sporto salę, nes sportuojantiems moksleiviams čia tarnavo tik kukli salė antrame pastato aukšte.

„Dabar tokios salės visai neturime, po rekonstrukcijos ten įrengėme poilsio erdvę ir biblioteką–skaityklą, Informacijos-komunikacijos centrą, o mokiniai sportuoja kitose patalpose“, – sakė direktorė.

1989 metais įsteigtame gimnazijos istorijos muziejuje (jam iš pradžių vadovavo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Marija Karpavičienė, nuo 2019-ųjų rugsėjo – lietuvių kalbos mokytojas Matas Kandrotas) atspindimi svarbiausi šios Kaune seniausios („ir Lietuvoje dabar gražiausios“, priduria gimnazijos vadovė) švietimo įstaigos gyvavimo bei vystymosi momentai. Reikšminga, kad ateinančiais metais Kauno Maironio universitetinė gimnazija švęs 160-ąjį gimtadienį.

Pirmiausia tai buvo Kauno gubernijos gimnazija (1863–1914 m.). Įsteigus Kaune gubernijos centrą, 1843 metais iš Kražių perkelta gimnazija, kuriai patvirtinamas gubernijos gimnazijos statusas. 1863 metais ji perkeliama į naujai pastatytus rūmus – dabartinį Maironio universitetinės gimnazijos pastatą. Antruoju istoriniu etapu tame pastate veikė Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija (1927–1940 m.). Tai buvo vienas ryškiausių mokyklos istorijos etapų, gimnazijoje veikė 14 klasių: 8 humanitarinės ir 6 komercinės. Mokėsi apie 600 mokinių.

Na, o sovietinės okupacijos pradžioje gimnazijos statusas buvo prarastas, ir Senamiestyje esančiuose rūmuose pradėjo veikti Kauno 2-oji vidurinė mokykla (1940–1989 m.). 1940 metais dalis „Aušros“ gimnazijos mergaičių perkeliama į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkeliami berniukai. 1941-aisiais, prasidėjus karui, lietuviškos mokyklos tampa gimnazijomis. Kauno 2-oji vidurinė mokykla vadinama 2-ąja mergaičių gimnazija, bet 1949-ųjų rugsėjo 1 dieną ji tampa 2-ąja vidurine mergaičių mokykla, o nuo 1954-ųjų – vėl mišri.

1989 metais mokykla pavadinama klasiko Maironio, kuris šioje gimnazijoje mokėsi 10 metų, vardu. Muziejuje yra ir poetui Jonui Mačiuliui-Maironiui skirta ekspozicija, kurioje pateikiami jo gyvenimo ir asmenybės faktai, ryšiai su gimnazija, giminės genealoginis medis, įvairių metų Maironio kūrinių leidimai, raštai, atsiminimai apie Maironį, kritikos straipsniai, retesnės nuotraukos, testamento kopija.

Ne mažiau už turtingą gimnazijos istoriją šiandien svarbi Maironio universitetinės gimnazijos dabartis, o joje – gausybė įspūdingų momentų, gimnazistų laimėjimų. Toje dabartyje, gal prieš 20 metų, Kauno savivaldybėje būta rimtų svarstymų, ar nevertėtų iš viso Maironio gimnaziją perkelti kitur, nes dabartinė jos vieta, pašonėje įrengus stambų transporto mazgą, neva „kenkia moksleivių sveikatai“.

„Žinau, tikrai buvo miesto valdžios norų mūsų istorinį gimnazijos pastatą kažkam kitam perduoti. Bet kai įdėjo naujus, sandarius langus, tai nei moksleivių, nei jų tėvų ar pedagogų skundų dėl oro taršos nebeliko. Ne kartą oro kokybę gimnazijoje tikrinę Visuomenės sveikatos centro specialistai irgi neberado taisytinų dalykų.

O dar kai pas mus buvo atliktas kapitalinis remontas (jo metu visai neseniai mokymo procesą teko laikinai perkelti į Vilijampolę), kai savivaldybė skyrė lėšų istorinio pastato fasado atnaujinimui (džiaugiamės ir dėkojame už tai), mūsų gimnazija tapo dar patrauklesnė. Kauno miesto valdžia didelį dėmesį skiria mokykloms. Esu labai dėkinga už tai, kad ir mūsų gimnazija taip išgražėjo“, – džiaugiasi Maironio universitetinės gimnazijos direktorė D. Garnienė.

Daugiau naujienų apie Kauną skaitykite čia.